Excerpt
16 cm, Nevėžis iš savo baseino nuplukdo 17 cm, Lėvuo — vos 15 cm vandens sluoksnį. Rytų Lietuvos upių baseinuo- se nutekėjimo sluoksnis gerokai storesnis (Šventoji iki Antalieptės nuplukdo 28 cm, Merkys iki Biekšių — 26 cm). Storiausią vandens sluoksnį …
In:
Excerpt
Aukščiau pateikti vidutinį nuotakio dydį parodantieji skaičiai išvesti iš stebėjimų duomenų, rinktų per daugelį metų. Atskirais metais nuplukdomo vandens kiekis gali smarkiai skirtis nuo vidutinio nuotakio. Upių gyvenime tenka skirti vidutinio …
In:
Excerpt
mi išgaruoja, dideli potvyniai nekyla, ir bendras upių van- deningumas tais metais būna mažesnis. Labai vandeningi metai praėjusiame šimtmetyje buvo 1830, 1844, 1867, 1883. Per šį šimtmetį ypač daug vandens nuplukdė Lietuvos upės 1900, 1916, 1926, 1931, …
In:
Excerpt
Todėl ir sakoma, kad mūsų upės maitinasi nuotirpio, grunti- niais bei lietaus vandenimis. Gruntiniu vardeniu visai ne- simaitina tie upeliai, kurie yra įsigraužę negiliai ir nėra pasiekę gruntinio vandens lygio. Tatai nepastovūs, vasarą dažnai iki dugno …
In:
Excerpt
nuotakio nuteka pavasario mėnesiais (kovas, balandis, ge- gužė), o žiemą, vasarą ir rudenį po 15—20'4. Atskirose Lietuvos TSR dalyse įvairiais metų laikais upės nuplukdo nevienodą metinio nuotakio dalį. Šiuo atžvilgiu ypač bū- dingos Pajūrio žemumos ir …
In:
Excerpt
Pavyzdžiui, Nemuno upėje vidutinio vandeningumo me- tais didžiausias mėnesinis nuotakis būna vidutiniškai 5 kar- tus didesnis už mažiausią mėnesinį nuotakį, Neries upėje — 6 kartus, Šventosios — 9 kartus, Nevėžio — 24 kartus o Minijos — net 40 kartų. Be …
In:
Excerpt
"400 tūkstančių tonų sąnašų, kurios palaipsniui užpila Kur- šių marias. Pagal nuotakio pobūdį metų būvyje Lietuvos upes ga- lima sugrupuoti į kelias grupes. Plukdomo vandens kiekis, * m že 20 ŠEŠUPĖ K.NAUMIESTYIE TTT 1 T 1711-1205] Maja [E [xi Į 0 MINIIA …
In:
Excerpt
Šventosios aukštupys, Žeimena, ypač jos dešinieji intakai (Lakaja, Dubingė), iš dalies Strėva ir kitos upės. Gana žy- miu laipsniu sureguliuotą nuotakį turi taip pat ir kitos Piet- ryčių Lietuvos upės, sudariusios savo baseinus smėlinguo- se ir …
In:
Excerpt
| kartų didesnį vandens kiekį. Kiekvienai upei yra būdingi tam tikri debitai, kurie ir formuoja atitinkamo talpumo vagą. Tai vadinamieji vagą sudarantieji debitai, didesni už vidutinius metinius debitus ir artimi vidutiniams potvynių debitams. Pavyzdžiui, …
In:
Excerpt
nėra, upė taip pat priversta sudaryti vieškrantes potvynių vandenims praleisti. Vieškrančių apribotos upių vagos yra labai talpios, ir vanduo tik retais atvejais iš jų išsilieja (kaip tat yra Nemuno vidurupyje). Dauguma Lietuvos upių yra jau trečiojoje …
In:
Excerpt
Dėl to Nemuno žemupyje potvynių aukščio mažėjimas nėra toks ryškus kaip Dauguvoje, Dniepre arba Volgoje. Intakų žemupiuose potvynių aukščiai nesumažėja, nes jų patvinimo metu vandens lygis pakyla ir vyriausiojoje upėje. Nemuno intakų žemupiuose potvyniai …
In:
Excerpt
Nemunas ir Neris jungia daugelį režimo tipų ir todėl ne- tenka tiems tipams būdingų bruožų. Lygių svyravimų eiga įvairių grupių upėse pavaizduota 24, 25 ir 26 pav. pateik- tuose brėžiniuose. cm 100 50 APAŠČIA ŠIMPELIŠKĖJE VARĖNA VARĖNOJE met mi ŠVENTOJ …
In:
Excerpt
Atskirų Lietuvos TSR dalių upės truputį skiriasi ir savo vandens temperatūromis. Mūsų respublika yra tokioje kli- mato zonoje, kurioje upės vasarą-įgauna beveik vidutinę Į|s0e7 MINIJA KARTENOJE mal [ CN TW EVS JE [EV UTENA 7 [GP [EU 26 pav. Vandens lygio …
In:
Excerpt
gruodžio pradžioje, o to mėnesio antrojoje pusėje upės jau užšąla. Atsipalaiduojama nuo ledo paprastai antrojoje ko- vo pusėje. Vėliausiai nuo ledo atsipalaiduoja šiaurinės Lie- tuvos upės. Mažo nuolydžio Vidurio žemumos upės papras- tai užšąla kiek …
In:
Excerpt
tumos šlaite, Baltarusijos TSR Červenės rajone, apie 50 km į pietus nuo Minsko. Ties Pesočnos vietove jis susijungia su dviem daug didesniais už save upeliais Uša ir Loša ir nuo čia teka vakarų link net iki Katros intako žiočių, pakrypdamas tai šiaurės …
In:
Excerpt
nuolat papildydavo tirpstančio ledyno vanduo, kurio per- teklius nutekėdavo dabartiniais Įsros ir Priegliaus slėniais į vakarus. Lietuvos pietryčiais tekėjusi didelė Promerkės upė su- mažėjo, ir, pradėjus kilti nuo ledyno išsilaisvinusiam žemės paviršiui, …
In:
Excerpt
tekėjęs Įsros—Priegliaus slėniais į Aistmares ir tiesesniu keliu prasimušė į Kuršių marias. Verždamasis pro Vilkiškių kalvagūbrį, Nemunas sudarė gana žymų Ragainės—Ram- byno vingį. Prasiveržęs pro šį kalvagūbrį, Nemunas iš pra- džių tekėjo tiesiai į …
In:
Excerpt
/ patvenkti, ir mažo nuolydžio lygumų upėse, ypač Nevėžyje ir Minijoje, vanduo pakilo toli prieš srovę. Patvenktų Ne- muno žemupio intakų slėniuose irgi ėmė klostytis sąnašos, stengdamosios padidinti pernelyg sumažintą nuolydį ir pri- derinti jį prie upės …
In:
Excerpt
5) didžiųjų kilpų atkarpa, perskrodžianti nutekėjusio ledyninio ežero nuosėdomis nuklotą lygumą Nemaniūnų— Birštono ruože; 6) Darsūniškio atkarpa tarp Verknės ir Strėvos žiūžius vėl perskrodžianti moreninę aukštumą; 7) Kauno atkarpa nuo Strėvos iki …
In:
Excerpt
Perskrodęs Gardino aukštumą, Nemunas patenka į Druskininkų atkarpą, kurioje išlaiko šiaurės rytų kryptį. Cia upės nuolydis vėl truputį sumažėja (apie 20 cm/km), o slėnis prasiplečia. Upė čia yra įsigraužusi daugiausia 28 pav. Nemunas aukštupyje į smėlius, …
In:
Excerpt
žemiau Balbieriškio vėl padidėja, nes čia vagą užtveria trys ryškios rėvos. Upės slėnis ir čia neturi apsemiamųjų pievų. Siauri salpų ruoželiai lydi tik upių posūkius išgaubtuosiuo- se krantuose. Žemiau Verknės žiočių upė pradeda graužtis pro more- ninį …
In:
Excerpt
Visiškai savitą pobūdį įgauna Nemunas žemiau Soviets- ko (buv. Tilžės). Nuo šios vietos prasideda jo delta. Delto- se dėl klostomų nešmenų pertekliaus upės paprastai ima skaidytis į atšakas. Tai daro ir Nemunas. Deltos pradžioje jis skyla į dvi atšakas — …
In:
Excerpt
barką ir Klaipėdą. Akmenys iš rėvų pradėti rinkti jau nuo XVIII a. pabaigos ir teberenkami iki šiol. Taigi todėl šiuo metu minėtosios rėvos jau neturi nė mažytės dalies savo ankstyvesnio nepaliesto ryškumo ir pasidarė beveik visai nepavojingos …
In:
Excerpt
daug dėmių, metinis upės nuotakis sumažėja, o kai dėmė- tumas mažas, — jis išauga. Bet, be 10 metų periodo, Nemu- no vandeningumas, nors ir mažesnėse ribose, dar svyruoja kas 5, o kartais ir kas 2—3 metus. Nemuno plukdomo vandens kiekis gana smarkiai svy- …
In:
Excerpt
kad, be sąnašavimo vagoje, čia veikia dar kitas veiksnys. Potvyniai darosi kaskart vis aukštesni, tur būt, dėl miškų iškirtimo upės baseino teritorijoje. Žinoma, kad baseine, ne- turinčiame miškų, potvyniai apie 309, aukštesni, negu iš- tisai miškais …
In:
Excerpt
patvenkia Nemuno vandenis, kurių lygis ima akimir- komis kilti ir paskandina Kauno senamiestį bei Vilijam- polę, o kartais ir centrą. Palankias sąlygas ledams susi- grūsti dažnai teikia ir ta aplinkybė, kad Nemuno vidur- upis laužia ledus anksčiau, negu …
In:
Excerpt
Nemunas — svarbus vandens kelias ir energijos šaltinis Nemunas laikomas tinkamu vandens transportui 850 km ilgyje. Jau žiloje senovėje Nemunu vyko susisiekimas tarp Šiaurės ir Pietryčių Europos kraštų (variagų, normanų Žy- giai). Susisiekimą Nemunu labai …
In:
Excerpt
laivo iš dugno buvo iškelta daug didelių akmenų. Bet dar ir po tų valymų XIX a. pabaigoje Nemuno rėvose vidu- tiniškai suduždavo kas šešta vytinė arba sielis. Nepaisant to, Nemunu ėjo gyva prekyba. Žemyn buvo plukdomi sie- liai, vytinės su grūdais ir …
In:
Excerpt
Nemuno krantų turistinės įžymybės Lietuvių, o iš dalies ir baltarusių, tautos gyvenimas bei praeitis nuo seniausių laikų glaudžiai susiję su Nemunu. Per tūkstančius metų nuo savo susidarymo Nemunas yra vietomis suformavęs įspūdingus slėnius bei kalnuotus …
In: