Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
reikiant negalima, nes tikrasis jos turinys toks, kad spaudoje negali būti skelbiamas. B. Sruoga „Dievų miške“ kabutėmis yra išskyręs posakį: „Vi- si mes esame svečiai pasauly“. Rašytojas, patekęs į nykią ir grau- džią situaciją, atskirtas nuo savųjų, …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
rodė neabejotinas. Tačiau po kelerių metų kultūros istorikas V. Jurkštas, studijuojantis privačių muzikos mokyklų Lietuvoje istoriją, atsiuntė tomo redaktoriui ir komentarų autoriui tokį patikslinimą: „Mano manymu, Žemaitė turėjo galvoje Bogdano Oginskio …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
neišaiškinta“ Tačiau tik išėjus tomui, žurnale 52 pasirodė straips- nelis, kur buvo įtikinamai išaiškinta, kad Leskovas ir Čechovas rašo ne apie garsų lilosofą, o apie Maskvos Didžiojo teatro šo- kėją Leonę Espinozą (1825—1903), kurios pavardė žmonių lū- …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
Jo pavyzdžiu vėliau imta dėlioti mažesni žodynėliai chrestomati- jose (Rygiškių Jonas, St. Dabušis...) ir raštuose (J. Balčikonis, J. Talmantas, P. Skardžius, A. Kalnius, J. Kabelka ?, J. Alek- sandravičius. .). Kitur žodynėliams (tai mūsų terminas) arba …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
tosios ir vienos kitos svetimos kalbos mokėjimas, naujosios ta- rybinės literatūros skaitymas ir kt.). Ateityje žodynėliai galbūt daugiausia liks mokyklinių chres- tomatijų ir klasikų raštų leidimų dalimi. Tačiau vis tiek juose reikės mažinti aiškintinų …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
Dabartiniams žodynėliams yra kas prikišti tiek dėl nereika- lingų, tiek dėl nesamų aiškinimų. Pavyzdžiui, Žemaitės „Raštuose“ (II, 1956) yra tokių žodžių: išsinėšinti „išsinešdinti, išeiti“, plg. nėšintis (DLKŽ 426), pa- švinkti „apgesti“ (DLKŽ 529), …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
vien jau iš „Anykščių šilelio“: liūlėti (samanų patalai liūla), nuogalis (švęsti Lietuvos medžiai nejautė nuogalio), perejės (linijos perejos skersai mišką šviečia)... Lingvistiškai disciplinuoti, parengti su gera žodžių atranka yra didžiųjų žemaičių …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
rašytojų specialių kalbos ir stiliaus tyrinėjimų. Kol kas nema- tyti ir Žmonių, kurie šį reikalą gyvai jaustų ir jam angažuotųsi. Tačiau tokia nepaguodžiama padėtis, kaip ir kitose srityse, yra lig laikui. Bręstant ir šakojantis lietuvių lingvistikai bei …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
bino...);, Tamsta gi iš tokių žinių padarysi pareiškinimą Moky- tiems vyrams (pak.: pareiškimą), Dabar jau visai aptilko (pak.: aptiko); galės sau išspaudinti (pak.: išspausdinti), Tokios sylos neturi nei geriausi skaitymai, nei kozonės (pak.: koronės); …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
veikiančiais dėsniais kalboje, bet subjektyvia netoli siekiančia nuovoka, skoniu, įsikaltiniais nusistatymais, savotiška „kalboma- nija“; siekiant kalbos grynumo, pasinešama į perdėtą puristinį kalbos valymą, nors kitąsyk barbarizmai raštuose ir net …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
gerino sakinį: „Kad būtų galėję, visų žmonių reikalus būtų pra- tesę ligi teismo dienos“. Iš tikrųjų teismo diena nieko aiškaus nesako (gal tai apygardos ar valsčiaus teismo diena) ir neat- stoja ankstesnėje publikacijoje buvusios visam kraštui vienodai …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
mejaugi...), pirma — pirmiau, tuomet — tada, pora arklių — dve- jetas arklių, mokytojauti — mokyti, maldingi — pamaldūs, stebėti- nas — nuostabus, /ankmė — tankumynas, palūkos — procentai, ki- las — antras, urėdas — ūkvaizdis, gonkos — prieangis, tai …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
riaus ar redakcijos manymu, cenzorius gali nepraleisti. Tie pa- kaitai, kaip nekūrybinių intencijų rezultatas, dabartinių teksto- logų šalinami iš tekstų ir aptariami komentaruose. Tačiau, trūks- tant dokumentacijos, ne sykį sunku nustatyti, kur yra …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
valstybinę santvarką jos gynė nuo priešingų elementų krašto viduje ir negailestingai tramdė opozicinę mintį. Kelis dešimtmečius lietuvių nacionalinio sąjūdžio veikėjai lei- do Rytų Prūsijoje nelegalius laikraščius, vad. necenzūrinę spau- dą, kuri slapta, …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
lima susekti iš autografo23 ir pirmosios publikacijos necenzūri- nėje spaudoje 24. Kur kas daugiau nei ,,Proklamacijos“ 1914 m. „Raštų“ leidime cenzūros išbraukyti šie apsakymai ir rašiniai: ,,Judošius“ (1900) — 17 kupiūrų; „Kas priešas“ (1900) — 6 …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
Nei antraštės, nei teksto nėra — pusė skilties balta (Viltis, 1915, sausio 29 (vasario 11) arba nepraėjęs visas vedamasis — dvi skiltys baltos (VIt., 1915, vasario 28 (kovo 13); neišspaus- dintas literatūros kūrinėlis: Žemės Dulkė Gegužės vakaras (Vlt., …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
cūros įstaigos pajėgumo; gerokai būta nesusigaudymo, neįžval- gumo, nepatyrimo. Cenzūros karininkas ne ką tenusivokė apie: galimus spaudoje spąstus laisvos minties slopintojams. Terra in- cognita jam buvo beletristinis vaizdavimo būdas su savo meta- …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
žiūrėti, kaip rašo, ne tik kaip formuluoja. Per skubėjimą randas faktinių klaidų ar gramatinių riktų *!. B. Sruogos „Dievų miške“, pačiose pirmosiose pastraipose — lakiame vaizdingame lagerio aplinkos aprašyme — yra toks sa- kinys: „Ši vietelė prisiglaudė …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
TEKSTŲ ŠALTINIAI IR GALUTINIAI TEKSTAI 1. Dvejopas šaltinių pažinimas.— 2. Šaltinių rūšys: a. Pagrindiniai šalti- niai. b. Pagalbiniai šaltiniai. c. Pagrindiniai šaltiniai (pagal išviršinę formą): autografai ir nuorašai. d. Pagrindiniai šaltiniai (pagal …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
taisyklinguose“, stengtasi siekti kalbos taisyklingumo (pvz., J. Bi- liūno „Raštų“ (1954) publicistikos kalbos taisymai). Tarminio elemento raštuose neišsitenka gramatikai?, bet įį vertina tekstologai kaip rašytojo kalbos reiškinį ir jo kūrybos savitumo …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
„Kunigo naudą vėjai gaudo“ — autorės pakeista: „Kunigo nau- dą velniai gaudo“, kaip yra viename autograie 3. Kita tame pačiame egzemplioriuje antraštė „Studentas“ pa- keista „Prie uždarytos langinės“ *. b. Teksto ir kūrinio istoriją pažinti padeda …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
Pr. Razma; kai veikalą leisti perėmė Tautosakos Komisija, taisė dar du: P. Vaičiūnas, Tautosakos Komisijos sekretorius, ir bene Vincas Krėvė-Mickevičius, Tautosakos Komisijos pirmininkas ir „Mūsų Tautosakos“ redaktorius. Autografe nesunkiai skiriami vi- …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
mašinraštinį tekstą. Rankraštinis tekstas buvo padėtas Rašliavos muziejuje (prie Humanit. m. fakulteto). Galėjo jį autorius laikyti ir asmeniniame archyve, tik tada rankraštis kažin ar būtų išlikęs, kaip neišliko kiti rankraščiai, karo meto suirutėje …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
XIX a. antrosios pusės rankraštiniai šaltiniai yra gausesni negu XX a. antro ar trečio dešimtmečio. Trečiajame dešimtmetyje, be trūkstamo entuziazmo tokiems niekams, kaip „popiergalių rinkimas“, be nepaslankumo ką nors. rankioti (atsimintina, kaip sunkiai …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
besni apie knygą pokalbiai, gal ir karšta diskusija, daugiau ar mažiau neigiamai atsakys. c. Tarp pagrindinių teksto šaltinių reikšmingiausi yra auto- grafai. Autografu kasdieninėje vartosenoje vadinamas tekstas, para- šytas bet kurio žinomo žmogaus …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
las, kuriame matomas daugiau autoriaus sumanymo branduolys, kryptis, apytikrė chronologinė fabulos eiga ir t. t. Nuo apmatų skiriasi juodraščiai. Apmatai yra lakoniškai sudaigstytos atskiros teksto vietos, kūrinio dalių ar skyrių užuo- minos arba kai kur …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
ryškiau pasakyti, o kai kada nelabai paisyti tikslumo ar deli- katumo. Autoriui kažkuris reiškinys įsipykęs, taigi tvardęsis tvar- dęsis, galų gale „drebia“, nepaisydamas būsimos adresato reak- cijos — tegu žino „tikrą teisybę“, ką čia dailinti. …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
mam archetipui. Šiandien jau yra rekonstruotas reliatyviai pati- kimas tekstas. Autografai, ypač juodraščiai, yra iškalbingesni ir daugiau ką rodo, kai tekstologas gerai pažįsta autoriaus kūrybinę manierą ir rašymo įpročius. Tada lengviau ir tiksliau …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
autoriaus tam tikras teksto vietos pakeitimas. Vengdamas dvi- prasmiškumo, B. Tomaševskis antrąjį atvejį vadina autoriniu variantu; dar gali būti cenzūriniai variantai — dėl cenzūros įsikišimo; sceniniai variantai — režisūrinis vei- kalo taikymas …
In:
Tekstologijos bruožai /
View
Excerpt
dinama pagrindiniame tomo korpuse, o pirmoji, žurnalinė — „Ki- tų redakcijų ir variantų“ skyriuje, žinoma, jos nesumenkinant po- ligrafiškai, t. y. nereprodukuojant smulkiaisiais šriftais. Maironis perdirbo pirmąją savo poemą „Tarp skausmų į gar- be“ …
In:
Tekstologijos bruožai /
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 3381
  • Page 3382
  • Page 3383
  • Page 3384
  • Current page 3385
  • Page 3386
  • Page 3387
  • Page 3388
  • Page 3389
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »