Excerpt
sritį. Atskiri moksliniai tyrinėjimai negali padaryti kokios didesnės įtakos moralinei politinio gyvenimo pusei. Pagrįstai galima kalbėti tik apie per ilgą laiką sukuriamą demoralizuojantį mokslinio mąstymo efektą. Vertybinis neu- tralumas nėra savaime …
Excerpt
mažai domina-moralinė politinių įvykių prasmė. Kaip privatūs asmenys jie gali pripažinti kokybinį moralinių siekių skirtumą, tačiau kaip mokslininkai jie laikosi aprašomosios analizės. Pritaikius garsiąją Johno Stuarto Millo frazę, galima sakyti, kad …
Excerpt
gyvenimo perspektyvos, tai mažai pagrįstas įsitikinimas. Nesunku įrodyti, kad politinis gyvenimas gali būti pažintas ir be mokslininkų pagalbos. Politinė ti- krovė turi savo racionalumo standartus, kurie iš esmės skiriasi nuo moksli- nio racionalumo …
Excerpt
Politikos mokslas atsirado iš polemikos su tam tikrais moraliniais požiū- riais. Machiavellis, Hobbesas ir Spinoza yra tie autoriai, kurie sukūrė politikos mokslo įsitvirtinimui būtinas moralės filosofijas. Šiandien mes nematome jų suformuluotų politikos …
Excerpt
Su politikos mokslu šiandien galima polemizuoti ne ieškant naujų, bet pri- simenant senas filosofijas. Nauja politikos samprata ir naujas politikos mokslas išaugo iš to paties filosofinio kamieno. Modernusis politikos mokslas atsirado kartu su …
Excerpt
sikine santykio tarp šių dalykų samprata, galima apibūdinti kaip neabejotiną politikos demoralizaciją. 7 Modernusis politikos mokslas iš esmės skiriasi nuo klasikinės politikos filosofijos. Pirmiausia tuo, kad jis yra metodiškas, pasižymi griežtomis …
Excerpt
terminizmo principus. Jo pasiūlytas piliečių reprezentavimas naudojantis vi- suomenine sutartimi yra sukurtas pagal tą patį modelį, kaip ir Boyle io daiktų reprezentavimas naudojantis fizikos laboratorija. Moderniosios politikos sampratos neįmanoma buvo …
Excerpt
metodu, - rašė jis, — ir noriu pateikti griežtus įrodymus toje srityje, kurią jie paskelbė prieštaraujančia protui, tuščia, absurdiška ir pasibaisėtina.“"* Niekada anksčiau moralės tiesos nebuvo įrodinėjamos geometrijos teoremomis. Nors politikos mokslas …
Excerpt
mingu politinio gyvenimo elementu, daugiau vien politinės retorikos puošme- na. Net didysis Hobbeso oponentas Immanuelis Kantas nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kuo morali politika skiriasi nuo politinio moralizavimo. Jis atmetė Hobbeso materializmą ir …
Excerpt
reiškinius suvokti kaip daiktus“!* atitinka Hobbeso susižavėjimą „politinio kūno“ idėja. Šių skirtingais istoriniais laikotarpiais atsiradusių idėjų panašumai yra są- lygoti bendros moderniosios politikos ir moderniojo politikos mokslo kilmės, kurios …
Excerpt
, atsiranda iš mokslinio mąstymo priešingybės — poetinės vaizduotės, meninės intuicijos, moralinių sentimentų ir kasdienio patyrimo. Berlino žodžiais, „šne- kame apie gerą politinį numatymą ir uoslę ar klausą, apie politinę nuojautą, kurią pagimdo meilė, …
Excerpt
Baudrillardas: „Kodėl nusikalstami veiksmai ir anomalijos priskiriami che- miniams ir biologiniams procesams, o dorybės ir geri darbai nepriskiriami? Atrodo, kad tik blogis turi teisę į objektyvų aiškinimą. Tai pakiša mintį, kad mokslinis racionalumas …
Excerpt
deda ugdyti piliečių moralinę savimonę. Politikos mokslo atstovai gali ištirti svarbius politinio gyvenimo aspektus, tačiau jie negali paskatinti piliečių mo- ralinio tobulėjimo etikos. Ludwigas Wittgensteinas šiuo požiūriu teisus: „mes jaučiame, kad jei …
Excerpt
liečių moralinius įsitikinimus mokslininkai žiūri tardytojo akimis: su dideliu nepasitikėjimu, siekdami kuo didesnio nešališkumo ir reikalaudami faktinių įrodymų. Visa tai grindžiama pažadu, kad atlikus mokslinį tyrimą, viskas bus daug aiškiau ir duos …
Excerpt
rimo procedūrų, o liberalai siūlo pagrindinį dėmesį skirti politinį teisingumą užtikrinančioms procedūroms. Abiem atvejais vengiama kalbėti apie substan- cialias gėrio sampratas. Politikos mokslo atstovai panašūs į žmones, kurie sudėtingose moralinėse …
Excerpt
Politika be vertybių Politikos mokslo ir politikos filosofijos skirtumų neįmanoma išaiškinti be po- žiūrio į vertybes. Politikos mokslo atstovai pretenduoja į vertybinį neutralumą ir siūlo tirti faktus, o ne vertybes. Politikos filosofai priešingai - …
Excerpt
džiusių darbų šį požiūrį nuosekliausiai pagrindė Johnas Rawlsas?. Jo nuomo- ne, sutardami dėl politinio teisingumo principų, laisvos visuomenės piliečiai gali nesutarti dėl moralinių, religinių ir filosofinių įsitikinimų. Taip sukuriamas įspūdis, kad …
Excerpt
kingumas, klusnumas ir kitos moralinės vertybės. Dar daugiau yra dėl politi- nių priežasčių vertinamų dalykų, kurių net sąrašą sunku sudaryti. Tačiau nėra abejonės, kad į juos pirmiausiai reikėtų įrašyti su politinėmis santvarkomis ir ideologijomis …
Excerpt
valstybė yra įrankis ir mechanizmas, 2) politinis gyvenimas turi savarankiškas vertybes. Bet kuris žmonių sukurtas įrankis yra svarbus tam tikriems darbams atlikti. Politinės institucijos taip pat nėra išimtis. Tačiau visiškai neaišku, kaip jos gali …
Excerpt
alinio gyvenimo aplinkybes. Politikos filosofai priešingai - lengvai pripažįsta redukcinę politikos prigimtį. Jų nuomone, politinės vertybės gali būti išskaidy- tos į moralės, religijos, teisės, ekonomikos ar kitų sričių vertybes. Dažnai sakoma, kad …
Excerpt
bės. Tačiau tokiam požiūriui prieštarauja kita svarbi moderniosios politikos filosofijos prielaida. Hobessas ir "juo sekę autoriai įrodinėjo, kad valstybė yra „dirbtinis žmogus“, o tiksliau - mechanizmas. Tai reiškia, pradinės pozicijos dalyviai.susitaria …
Excerpt
Tarp Hobbeso materialistinės politikos sampratos ir dabartinio politinių technologijų suklestėjimo yra beveik būtinas ryšys. Galima tik stebėtis, kodėl suvokdamas politinių technologijų vaidmenį, Machiavellis atvirai nenaudojo materialistinių argumentų. …
Excerpt
reikalas, o iš politinės valdžios galima tikėtis tik nešališkumo skirtingų gero gyvenimo sampratų atžvilgiu. Klasikiniai politikos filosofai rūpinosi piliečių sielos reikalais manydami, kad būtent jie labiausiai sąlygoja politinio gyveni- mo kokybę“. …
Excerpt
Nr. 47 — 48. „ltaliae. Sclavoniae et Graeciac" — nie objęte liczbowaniem: do części „Germa- niae* — karta tyt. liczbowana: 198 — [199]. Przy 'ekście: „Hiberniae II tabula in qua Ultonia, Connacia Media cl pars Lageniae* (str. 51—52] mylnie odbita tablica: …
Excerpt
Nr. 49. Europae* (wiersz) — kart nib. 4; wiersze łac. — kart nib. 4; „Index tabularum* — karta nlb. 1; w końcu indeksu: „In celebri Agrippinensium Colonia imprimitur formis aeneis lani Bussemechers Anno Salulis humanae MDCVII*; tablice Ib. 1—86 (Nr. 64—b …
Excerpt
Nr. 50— 51. Str. 335. w lewym dolnym rogu w karluszu: Polonia. Nad ramką: Poloigne. 12,1 X 8,4. Sir. 341 (sig. Ys). W prawym dolnym rogu w karluszu: Oswieczime|n]sis et Załoriensis Duc. Nad ramką: La Duchć d'Ozwieczin ©: Zator: : 12;2 X 8:5: Str. 355. W …
Excerpt
Nr. 52 — 58. Skóra, Prowenjencja: 1. „Cyprianus Paulus Brzostowski Subdapifer Oszmia- nens. S. R. M. S.*; 2. „In pignus amoris M, D. Constantino Raiecki ddt*; 3. „„Ex Bibli- otheca Venerabilissimi Capituli Cath. Viln.* (exlibris). M 1518 Averdunk 96 …
Excerpt
Nr. 54 — 55. Philips (432) zaznacza, że w wyd. 1617 mapy są te same, co w wydaniach poprzednich, m. i. w wyd. 1596 (zob. Nr. 36). Jednakże porównanie wykazuje, że mapy niniejszego wydania są odbite nietylko z innych płyt, lecz różnią się też 1 treścią; …
Excerpt
Averdunk, str. 103, punkt 9, podaje kartę tytułową jak w wyd. 1607 (zob. Nr. 47), Kolofon — jak u Phillips'a, 435. POLSKA: Mapy jak w wyd. 1607 (Nr. 47): [30]. Prussia; |31]. Livonia; |33|- Moscovia; [34]. Lithuania; [36]. Taurica Chersonesus; |101]. …
Excerpt
Nr. 58. qius leclori S.*, verso — epigramaty łacińskie i greckie, jak w wyd. 1606 (zob. Nr. 43), ale w innym układzie graficznym — karta nlb, 1 (sig. B); „Index tabularum* — karta nib. 1 (sig. B,); tablica miedziorytowa kolorowana, na rozłożonym arkuszu z …