Excerpt
» D nereiškia, kad iš viso 70 4 kredito paklausų tuomet buvo paten- kinama. Gana žymi dalis klijentų vieni iš kitų sužino ar bankai lengviau duoda paskolas, ar sunkiau ir remiantis šiomis infor- macijomis jie žino ar verta kreiptis į banką paskolos, ar …
Excerpt
- 91 je, koks susidaro santykis tarp kredito pareikalavimo ir jo pa- tenkinimo sm.kredito draugijose. Deja „įmonių ir kredito įstaigų viešojo atsiskaitymo inspekcija, kuri paprastai renka visus da- vinius liečiančius mūsį kredito įstaigų veiklą šiuo …
Excerpt
a A zės metu ir prieškriziniais metais .Tačiau nesant davinių bent keliems metams tenka pasitenkinti tik vienų metų daviniais, o apie įmonių pelningumą prieškriziniais metais padaryti tik tam tikrus prileidimus, nesiimant griežtai ginti tų prileidimų …
Excerpt
—————— E liai sto produktų pra- monė 18 26,37 4.062.587 15,40 Drabužių ir avalinės pramonė 8 3,22 320.788 9,94 Statyba 2 1,40 - - Elektros gamyba ir tiekimas 4 18,40 1.931.911 10,50 Prekybos įmonė s 22 6,75 920.288 13,63 Ekspedicija ir saugo jimas 1 0,10 …
Excerpt
» vienas kursuojantis autobusas gali duoti iki 30.000 pelno. Tai jau žymiai daugiau negu kainuoja pats autobusas. Kalbant apie mūsų pramonės ir prekybos pelnus 19253 - 1930 m.periode tenka neišleisti iš akių dviejų svarbių momentų.Pir- moje eilėje bendrą …
Excerpt
o - 0 4 Krizės metu ir jau paskutiniais pokriziniais metais šios piniginės siuntos, kurios anksčiau buvo daugiausiai siunčiamos mūsų kaimui krito iki minimalinių sumų - per metus vidutiniai svyruoja tarp 2,5 - 4 mil.Lt. Net ir priėmus dėmesin 1925 - 1929 …
Excerpt
AM 7 - 96 > kapitalais, kiek svetimais /indeliai ir kt./. Kiekviena eilinė kredito įstaiga savo aktyvinėms operacijoms tiesiog ar netiesiog naudoja: a/ turimą pagrindinį kapitalą, b/ kitus savuosius kapi- talus, c/ depozitus ir d/ kitokiu keliu gautuosius …
Excerpt
s - 97 - mi kredito įstaigų rentabilingumą negalime daryti drąsesnių iš- vadų, kokiu procentu tas kredito įstaigų rentabilingumas prisi- dėjo, arba prisideda prie palūkanų aukščio, Atskirų mūsų kredito įstaigų rentabilingumas, bent anks- čiau buvo, gana …
Excerpt
* „AB leidžiant į smulkesnį šių statistinių davinių analizę. Pirmoje eilėje Žentelė Nr.53 pavaizduoja pasaulinę užsienio prekybą. Jos aukščiausias pakilimas buvo 1929 m., kuomet bendras pasaulinis užsienio prekybos indeksas siekė 177 /1913 = 100/, o …
Excerpt
0 Lentelė Nr.4 rodo pasaulinėje rinkoje kainų kitėjimą. Žemiausias kainų lygis pasaulinėje rinkoje buvo 1934 m. ,nes tuo- met bendras kainų indeksas sudarė tik 35,8 punktus /1925/29 = = 100/. Lietuvoje žemiausias kainų lygis buvo 1935 m. Kaip Lie- tuvos, …
Excerpt
„as nės produkcijos taškas buvo pasiektas 1932 metais ir jau 1936 me- tais indeksas viršija prieškrizinių laikų indeksą. Pasaulio pramonės produkcijos indeksai. Metai 1926 1927 1928 1929 1930 1931 1932 1933 1934 1935 1936 Krėdito i m m m 2£8tALRŲ natų …
Excerpt
82 ti su visa eile lokalinio pobūdžio priežasčių, kurios žymiai iškreipytų bendrą palūkanų kitimo tendenciją. Todėl atrodo bus tikslingiau bendrais bruožais peržvelgti palūkanų kitimą atskiro- se kredito įstaigų grupėse, nes Lietuvoje kredito reikalą …
Excerpt
“ ė 6 l. Privatinės kredito įstaigos: a/ akciniai bankai b/ privatinių bankų namai. 2. Visuomeninės kredito įstaigos: a/ savitarpio kredito draugijos b/ smulkiojo kredito draugijos / sodžiaus smulkios kredito draugijos / miesto smulkaus kredito draugijos …
Excerpt
6 smulkesnįų prekybininkų veiklą. Visuomeninės kredito įstaigas sudaro sm.kr.ir savitarpio kredito draugijos. Lietuvoje savitar- pio kredito draugijų skaičius nežymus. Kaune veikia viena savi- tarpio kredito draugija ir provincijog miestuose šių draugijų …
Excerpt
ė -55- | Paskutiniu laiku tiek sodžiaus tiėk miesto smulkaus kre- dito draugijų skaičius turi tendencijos mažėti, nes smulkesnės draugijos susilieja. Staigesnis smulk.kredito draugijų skaičius kritimas pasireiškė įvedus įstatyminį palūkanų normavimą. …