Excerpt
, ——-——————————————————————————— ——-—-——— 1924 1925 1926 1927 1928 1929 1930 19751 1932 1933 1934 1955 1936 1337 —-—————————————————- „A 13,1 15,5 18,4 16,5 16,2 17,6 47143 1745 19,4 20,2 21,4 19,7 19,6 19,2 34,9 27,3 38,1 50,4 55,2 66,6 68,7 60,4 61,4 …
Excerpt
ee) Lentelė k -— m - p —— Metai Savi kapit. Ind.ir ein. Paskolos | sąskaitos p--—- | sąskaitos 1922 1923 -x1; 0,69 1,10 1924 2,07 2.24 15,81 1925 71 4,84 17,75 1926 4,06 8,41 22,06 1927 4,87 14,86 29,47 1928 6,22 21,24 38,45 1929 7,81 29,59 44,45 1930 …
Excerpt
SEL temdyti bendrą palūkanų kitimo tendenciją, tačiau čia ir yra V1- sa svarba pasirinkti tokią kredito įstaigą, kuri mažiausiai buvo veikiama lokalinio, ar individualinio pobūdžio momentų ir daugiau- siai priklausė krašto ūkiškos konjunktūros, kuri gali …
Excerpt
1925 311/5 - 52 1926 18 - al 1927 18 - 21 1928 18 1929 1/6 + 1/8 131/2 - 18 1930 17 15 "ar 16 1931 13172 1932 | 12 - 131/2 1933 12 1934 g 1355- | 1956 VI. | 9 9 | muo 1936.VII.| 8,5 8,5 | 1987 8,5 8,5 Komercijos banko mokamos palūkanos už indelius ir …
Excerpt
7 6 6 6 - 61/2 41/2 5 lyja 5 41/2 - 5 3L/2 — 4172 - Žemės bankas Žemės bankas įsteigtas 1924 m.balandžio mėn15 d. Jo tikslą nusako Žemės banko įstatymo pirmas paragrafas: "Banko tikslas yra kredito žemės ūkiui teikti. Banko steigėjas yra Lietuvos vy- …
Excerpt
- 72 - kapitalo sudaryme beveik išimtinai dalyvauja iždo lėšos. Taigi šis bankas yra pilnoje vyriausybės priklausomybėje. Žemės Banko aktyvinių ir pasyvinių palūkanų kitime gali- me išskirti du ryškesnius periodus. Pirmą periodą sudaro 1924 - - 1929 m. …
Excerpt
- 73 - 1925 metais buvo rengiamasi prie Seimo rinkimų ir ši aplinky- bė, regisi daugiausiai, prisidėjo prie Žemės Banko aktyvinių palūkanų sumažinimo, Pasyvinės palūkanos 1924 ir 1925 m.tos pačios. Už inde- lius buvo mokama 53,5 - 4 4 ir už einamąsias …
Excerpt
1 - A - ! ! 11955 1,50 1,61 0,34 (1954 0,92 0,69 0,22 11935 0,63 0,48 0,16 l 1956 0,49 0,37 0,11 1 Matome, kad pelno santykis su pagrindiniu kapitalu aukš- čČiausias buvo 1930 m. kuomet siekė 4,17 4 ir nuo 19533 m. jis leidžiasi žemyn. Žemės banko …
Excerpt
- 99 - KREDITO ĮSTAIGOS5 TAUPMUENŲ KAUSIMOSI TENDENCIJOS Lietuva negali pasigirti kredito įstaigose susikaupusių taupmenų gausumu, kartu ir kapitalų kūrybos spartumu, o šie veiksniai ne tik dabar, bet ir ateity turės daugiausia įtakos į palūkanų kitimą …
Excerpt
- 100 - įvedimo 1922.X.2 d./ esame sutaupę apie 340 mil.Lt., tokiu būdu į metus vidutiniai sutaupydavom po 22,6 mil.Lt. 340 mil.Lt.taup- menų suma Lietuvai reikia laikyti labai maža. Stebint kitose ša- go kredito aps susikaupusias taupmenis, galima …
Excerpt
- 101 - Įmonių ir kredito įstaigų viešojo atsiskaitymo inspekci- jos daviniais taupmenų priklausymas atskirų verslų asmenims ir įstaigoms procentiniai taip pasiskirsto /1937 m.sausio mėn.l d./ ei i o Im i k i i i aj i i i i k o o i i si k L kis k a o L A …
Excerpt
- 102 - tenkinti būtiniausias pragyvenimo reikmenes. Kol būtiniausios pragyvenimo reikmenės nėra patenkintos, tuomet negalvojama apie taupymą. Mūsų žemės ūkis per visą nepri- klausomą gyvenimo laikotarpį, nepasižymėjo yenATtz aukštesniu pelningumu. Mūsų …
Excerpt
P7ELLLJIOIHEPNNMMLIPMES E > 105 - Auto Mia J "Lo esi Salys Kviečiai Miežiai runkeliai Lai o a 44] Valid aa Olandija 29,400 28,900 379,400 Dani ja 29,125 28,600 336,850 | Svedija 23,575 20,450 365,675 I Vokietija 21,650 20,675 307,800 Lguonija 17,150 …
Excerpt
B lyg mažas. lūsų ūkininkai per 1935/36 ūkio apyvartos metus pa- gamino įvairių ūkio vertybių už 466 mil.Lt./po 120 Lt.iš 1 ha žemės ūkio reikalams naudojamos žemės/. Tuo būdu vienas žemės ūkio darbininkas per metus pagamino turto už maždaug 360 Lt. Jo …
Excerpt
„1 2 y Ve 1Ę | Danija Švedija Suomija Latvija Kaip matome mūsų javų derlius mažiausiai -——— m m ——— m m r o | Iš1 ha Vidutiniai šduba l ha derlius padidėjo varpinių javų kvint./ą/ L apažgks a. | sasas a [0 11,175 11,600 0,425 3,84 24,200 25,225 1,025 4,25 …
