Excerpt
KRŪPŠTAS Prn 2. Plg. Krūpšas (žr.). Galbūt sietina su liet. krūps- tas, krūpštis „labai senas, vos bepaeinantis žmogelis“ (LKŽ VI ZuSs DLOjė KRUPŠTATAS Kn. Greičiausiai iš Krupštditis (žr.). KRUSONIS Kš. Plg. lat. Krusa (LAG 169, 344), brus. Kpyc (M. …
In:
Excerpt
Krutanaitis KRUTANAITIS Kn. Galbūt iš *Krutonaitis. Kamienas Kruton- I būtų sudarytas iš priesagos -0n- ir šaknies krut-, dėl kurios žr. Krūtas. KRŪTAS Grz 2, Jnš, Krš (4). Plg. Krūtis, Krutys (žr.). Galbūt sie- tina su liet. krutūs „judrus, vikrus, …
In:
Excerpt
KRUŽINAUSKAS Alvt 2, Vrb, Žal (4). Kilmė neaiški. Gali būti vė- lesnis perdirbinys iš Križinduskas (žr.) ar pan. KRUŽINTAITIS Alvt, Nm 2, Vlkv 2 (5). KRZAČKAUSKAS Kdn — žr. Krzečkduskas. KRZECKAUSKIS Kn — žr. Krzečkduskas. KRZEČKAUSKAS Kn 3. Plg. …
In:
Excerpt
Kšinavičius KŠINAVIČIUS Kn 2. Plg. lenk. Krzynia, Krzyūski (SSNO III 168). ———— — KŠYVABLOCKAS Alv. Matyt, priesagos -sk- vedinys iš vietos var- do *Krzywe Bloto ar pan. (kuris, beje, gali būti suslavinta lytis iš liet. Kreivabalė b. Mrs., b. Klvr ir …
In:
Excerpt
KVĖDARAS-FEDARAVIČIUS Ut — žr. Kvėdaras, Fedarūvičius. Kvedaras KVEDARAUSKAS, Kvedaraūskas Pn 2, Rgv 3 (5) — žr. Kvėdaras. KVEDARAVIČIUS Alv 3, Alvt 2, Auk 2, Brž 14, Btr 6, Drsk 3, Jz 3, Klvr, Kn 3, Kpč 2, Krk 5, Krn, Lbv 3, Ldvn, Lp 7, Onš, Pnd 3, Ppl …
In:
Excerpt
Kvekšas L Kvetkus KVĖKŠAS Grg 7, Kl 3, Vvr 2 (12) — žr. Kvakšys. KVĖKŠAS Šv (žm. vad. Kvūkšas) — žr. Kvakšys. *KVEKŠIUS Klp (of. Oueckschus) — žr. Kvakšįs. KVĖPIS Sk (lat.), Slč 3 (lat.) (4). Plg. lat. Kvėps (LAG 263, 432, 477). Kilmė ne visai aiški. Plg. …
In:
Excerpt
KVIADARAS Kn — žr. Kvėdaras. KVIATKAUSKAS, Kviarkaūskas Kdn, Mlt, Pbrd: -auskis Rd: -ovskis Eiš, Klt (of. Kviatkovskij), Šlčn (of. Kviatkovski), Trgl (of. Kviatkovski), V (of. Kwiatkowski) (9) — žr. Kvietkūuskas. KVIAUKA NmžŽ. Plg. Kvduka (žr.), …
In:
Excerpt
Kvietienis KVIETIĖNIS Alv, Eiš (of. Kviecien) (2). Iš liet. *Kvietys — Zis Kvietelditis. KVIETINSKAS, Kvietiūskas Alvt, Dt, Igl, Klvr 5, Kn, Kps, Kt, Ktk, Lap 4, Ss 4, Vlkv; -inskis Ar 4 (25). Plg. Kvecinskas, Kvetins- kas, Kviecinskas, Kviečinskas (žr.). …
In:
Excerpt
KVIKLIS Pn — žr. Kvyklys. KVIKLYS Aln 6, Dgl 2, Jrb, Klp 4 (of. ir Kviklies, Kvikklies), Kn 2 Kv lšcloS RS ES kme EWIL 25 Vip Zr (54) — žr. Kvyklys. KVYKLYS Kn, Ktk 3, Pn (5). Plg. Kviklis, Kviklys (žr.). Sietina su liet. kvyklys „kas kvykia: rėksnys, …
In:
Excerpt
Li218 Lietuvių pavardžių žodynas = CAoBapb AHTOBCKHX c(aMHuNKK — W6rterbuch der litauischen Familienna- men /A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukai- tė — V.: Mokslas, 1985 —. Aut. nurodyti antr. lapo kitoje pusėje. Antraše: LTSR MA, Lietuvių kalbos ir …
In:
Excerpt
1.4. Galima dar viena semantinių komponentų klasifikacija. Pa- ! gal kartojimosi-reguliarumą ir abstrakcijos laipsnį gali būti skiria- mi katėgoriniai ir ideosinkratini r: idios „ypa- tingas, savitas“ +-synkratos „stipriai sujungtas“) SK. Tie SK, kurie …
Excerpt
biai išvyko lėktuvu į Maskvą). Taigi SK susisiekimas" taip pat turi iormalią (šiuo atveju sintaksinę) raišką. O to paties lėktuvo reikš- mės SK sparnai", 'sraigias', variklis", kuras' ir kt. gali būti išskirti tik paradigminėse opozicijose, gretinant tai …
Excerpt
2. REIKSMĖS SKAIDYMO BŪDAI Metodas, kuris leidžia suskaidyti reikšmę į semantinius kom- onentus, kalbotyroje vadinamas komponentine analize (KA). Teoriškai pagrįstas ir praktiškai pritaikytas jis buvo JAV kalbininkų U. Veinreicho, Dž. Kaco, Dž. Fodoro, P. …
Excerpt
skiriamuosius požymius rodo tokios opozicijos, kaip pušis : eglė, ber- žas : liepa, jurginas : našlaitė ar pan.? Norint juos nusakyti, reikia arba vardyti visus žinomus pavadinamų šiais žodžiais objektų po- žymius ir įsivaizduoti juos kaip …
Excerpt
tai padaryti, pirmiausia būtina „apsibrėžti kurį nors tikrovės frag- mentą“, arba daiktinę/loginę sferą, sudarančią ekstralingvistinį ti- riamos medžiagos pagrindą [Ipnropbesa, 1961; TygaBuuroc, 1971, 13—14]. Einant šiuo keliu toliau, paporiui gretinamos …
Excerpt
N (pačiam', "su pagalbine priemone'). Išskirti pirmąjį galima tik neut- ralizavus antrąjį ir atvirkščiai. Toks SK detalizavimas lyg ir dirbti- nis, nes šiaip jau skiriamieji požymiai sudaro visumą, padedančią susidaryti vientisą denotatų, kurie kuo nors …
Excerpt
y" — RD 2.1.2. Kritulių pavadinimai — žodžiai, reiškiantys atmosteros drėg- mę, krintančią į žemę. Tai konkreti meteorologinės leksikos dalis, sudaranti griežtai apibrėžtą leksinę semantinę paradigmą. ,Dabar- tinės lietuvių kalbos žodyne“ rasta 29 tokios …
Excerpt
M € X lentelė > Semantiniai komponentai 1 2 3 4 5 6 Kritulių pavadinimas m = m | a p (a p (p p (p B (2 lietus liūtis bangas druoklys pyla dulksna dulksmas druokena dranga krapna purkšna purškalas šlapdriba dergna sniegdriba snieglaša draba drabna droblius …
Excerpt
vidalo indas su kakleliu, vartojamas cheminėje laboratorijoje“, ku- bilas „statinė plačiu dugnu miltams, grūdams, skysčiams laikyti“, mėgintuvėlis „stiklinis vamzdelis uždaru galu, vartojamas labora- toriniams tyrimams“, menzūra „stiklinis indas su …
Excerpt
Semantiniai Paskirtis S Medžiaga Forma Indų pavadinimai bet kokiems tam tikriems ne tik skysčiams medinis metalinis molinis stiklinis cilindro nupjauto kūgio rutulio vamzdžio actinė alinis arbatinis arbatinukas ąsotis bakas bidonas butelis degutinė …
Excerpt
5 lentelė komponentai Dydis Kiti SK E ns a ( " A s "a žė 25 — 2 E “ 7 = = na aa = av B = => ae E = "7 BD zĖ Lv E ZI 4: o o a S 3 E E £ m =z 60 BE 5 e Z. Ss = 2 Ž Zi =5 se = a = = — a — Zz > 9 Oa E sa ax =z E Ž = = D == 3 = 6 > 2 7 > ————————122 SS a žė …
Excerpt
tis“: Vanduo tryško iš šaltinio; Ašaros trykšta iš akių; varvėti „lašais kristi, lašėti“: Lietaus lašai varvėjo nuo slogo; žliaugti „Smarkiai tekėti, bliaukti“: Prakaitas per veidą žliaugia. Paporiui gretinant visus šiuos žodžius, jų reikšmėse pavyko iš- …
Excerpt
sisteminė šios leksinės semantinės paradigmos sąranga. Į vieną grupę gali būti sujungti veiksmažodžiai, reiškiantys skysčio bėgimą ištisine srove, srautu, į kitą — reiškiantys bėgimą su pertrūkiais . (lašais) (lentelėje jie atskirti ištisine linija). Šių …
Excerpt
tagminius ryšius: jei skristi reiškia žmonių atliekamą veiksmą ir jungiasi su asmenų pavadinimais, jo reikšmėje yra SK 'ne pačiam', jei jis sudaro junginius su paukščių, skraidymo aparaių ar kokių lengvesnių už orą daiktų pavadinimais (pvz., varna, …
Excerpt
tyti objektas laikytinas patientu [Pt], nes jis visas įtraukiamas į veiksmą, veikėjo kontroliuojamas, bet nėra nei keičiamas, nei su- kuriamas. Veiksmažodžio šukuoti tiesioginis objektas laip pat pa- tientas, bet iš sakinio matyti, jog, galimas daiktas, …
Excerpt
118—119], tai tada iš tiesų galima teigti, jog veiksmažodžių skai- tyli, šukuoti, nuvilkti, megzti reikšmėse galima eksplikuoti SK 'di- namiškas'. Remiantis tokiu požiūriu, įmanoma tvirtinti, kad šiems žodžiams kontrastuojančių būsenos pavadinimų …