Excerpt
— Ale priklausančią jam dalį tik reikės atiduoti. Jau ir Krizas kitaip nesutiks. Jis nenorės palai- kyti, kas ne jo, juk neteisus grašis į kaupą neina — pats visada esi sakęs. — Nemanyk, mamele, kad man lengva sūnaus atsisakyti. Bet ar to reikėjo? Aš …
Excerpt
ne visiems sekasi ūkį valdyti. Dabar išvargs sūnelis savo dvylika metų, liks valdininku, na, ir kas jam kenks? — Ojei Mikėlis, vokiečiams besikloniodamas, — pyksta toliau Šimonis, — užmirš esąs lietuvininkas, užmirš savo kalbą, savo gimtąją šalį... o kas …
Excerpt
Neverta" ginčytis su moterim, — pamanė sau Šimonis. Jas vargu kada nors įtikinsi: jos tik užsi- spyrusios savo kalba, ir gana! Tik aš jaučiu, kad Mikėlis nuvarys mane į grabą. Taip reiškiasi nemirštamoji Šimonių siela — pro- tėvių palikimas. Per keletą …
Excerpt
veikiai nepargriaus. O, jis tikras Šimonis! Atitar- navęs savo laiką kariuomenėj, tuojau sugrįžo ir nė vienu žodžiu daugiau nebeminėjo Vokietijos ar vo- keičių, lyg jų visai nebūtų. Džiaugiasi tėvas savo sūnumi, ir tam sykiui už- mirštas nepaklusnusis …
Excerpt
Tėvas piktai suraukė kaktą. Mikėlis, vis tik Mi- kėlis! O ką jis daro? Kartūs žodžiai jau renkasi ant Šimonio lūpų. Bet motina, norėdama nukreipti tėvo mintis, įsikišo: — Pačios, rodos, ir dar neturi apsiskyręs? No- rėčiau, kad apsiskirtum iš geros …
Excerpt
darbo nebijo. Už stiklo pastatyti savo žmonos Kri- zas nenori. Ilgai Krizas galvojo ir mąstė, kas daryti. Bet užėjus saldžiam snauduliui, atidėjo klausimą: kad reikės, bus ir išeitis. …
Excerpt
Lietuvos dievus, išauga kapas. O ties kapu su- klumpa tėvas su trimis savo sūnumis maldai. Tik štai skaudžiai sudejavo brolis Endrius. Ir Mato nusitikėjimas Dievu, gavęs naują smūgį, visai sugniužo. Nebepakėlė jis akių į brolį, kuris jau miršta tėvo …
Excerpt
smas: tėvelis ir brolis dar gyvi! Pamatę Matą, džiau- giasi ir tėvas, ir Etmonas. Nežiūrint siaučiančio maro, nežiūrint didžiojo kapo sode, po praamžinuoju ąžuolu, tėvas ir sūnu du stvėrėsi darbo. Reikėjo ūkį sutvarkyti, laukus valyti. O visa savo …
Excerpt
I“$-V ARKA A S (Gana siautęs maras, ištuštinęs beveik visus na- mus ir namelius Įsros pakrantėj, kaip juodasis šešėlis pasitraukė, pamažu atslūgo. Lengviau jau atsikvėpė likusieji. Įgavo vėl drąsos gyventi žmoneliai. Tik labai sunku buvo pradėti iš naujo …
Excerpt
niekas jiems duonos kąsnelio neatneša, sriubsnelio vandens neprikiša. Ir badas, juos gana kankinęs, užspaudžia pagaliau akis. Daug našlaičių priglaudė Šimoniai savo dvare. Džiaugiasi vaikučiai, nors ir pro ašaras, atradę naują tėviškę. Ir labai dėkingi …
Excerpt
Kiek kartų per dieną jis lanko didįjį kapą po se- nuoju ąžuolu. Dažnai ten jis klūpo. Ir dažnai braukia ranka per akis. Skaudu tat Matui. Ašaros, riedan- čios per tėvo veidą, visada pravirkdo net nejausmin- go žmogaus siela. O Matas — Šimonio sūnus! …
Excerpt
Tokį tėvą, kaip Šimonį, ir tokį brolį, kaip Etmoną. — Kaip Dievas deda, vis gerai — jau vėl linksta jis Žaaoo motinėlės žodžiams. Ir išaušo nelaimingoji diena, nulėmusi Mato likimą. — Kas tas toks, kurs trankosi po laukus? — sako įeidamas pietų Etmonas: — …
Excerpt
ryti: jiems nebebus čia vietos. Aš esu vyriausybės siųstas. Nustebo Šimonis: jis nesupranta, ką svetimasis mano. Juk jo dvaras, jo namai, ir jam norima įsakinėti išvaryti našlaičius! Ne, to nebus. — O kodėl jiems nebebūtų čia vietos, galima pa- klausti? — …
Excerpt
Ir paliko svetimieji. Šimonis stengėsi ir juos meiliai pavaišinti: pavalgydino juos, parodė jiems vietas, kur nakvoti. Dvare vietos daug. Bet atvykusieji svečiai pradėjo savotiškai šei- mininkauti. Nustebo dar daugiau Šimoniai. O pagaliau suprato, kad ne …
Excerpt
Bet jis nepastebėjo, nepastebėjo nei Matas, nei Etmonas, kaip vienas svetimųjų nusitvėrė lazdos. Ir du gerai pataikintu lazdos smūgiu ūmai iš- tiesė senąjį bajorą į žolyną. Tik dabar, kada pamatė tėvą žolyne be žado ir kraujais aptekusį, susiprato Etmonas …
Excerpt
siausiame, tamsiausiame akimirksny jis susiprato esąs Šimonio sūnus ir kad Šimoniai nepratę pa- rodyti, atskleisti savo sielos svetimųjų akyse. Nepra- tę džiuginti vokiečių savo skausmais. Visada jie ty- lėjo. Ta viena viltis, ta viena atspirtis ir beliko …
Excerpt
tė į baltą drobulę lavoną ir nunešė į sodą. Ir ties senuoju ąžuolu, kuris dar matęs senųjų lietuvių dievus, ir ties jau čia esančiu kapu iškasė jis naują duobę ir įdėjo tėvelio lavoną. Bet neužrausė. — Vaikai, ar matė kas iš jūsų, kur dingo Etmo- nas, kur …
Excerpt
žodžių neranda. Ką motinėlė mokino, visa, rodos, užmiršta. Nieko... Štai kas dar atminty paliko: — Nevesk mus į pagundymą! Nevesk mus į pagundymą! — vis kartoja Matas. Reikėtų sukalbėti visą Tėve mūsų. Rodosi, ir aplinkui stovintieji našlaičiai to laukia. …
Excerpt
ATEIVIS AUKSTUŪJŪO SE Sunkiai atsidusdamas, didelio kadagio užvėjy parsitiesė jaunikaitis keleivis. Pietų saulė jau maloniai šildė, žadindama gamtą, viliodama pavasarį parvykti kuo greičiausiai. Apylinkėj, visur, kur tik akys rodė, daugiau nie- ko …
Excerpt
ta varnų skubina girios link, krankdamos kimiu balsu. Atsistojusi ant kupsto pempė nemandagiai krai- po uodegą, įžūliai ir labai įtartinai žiūrėdama į kel- eivį, pradedantį jau snausti. Ir kaip neįtarti: to- kių dvikojų pemputė čia dar nemačiusi. Nė …
Excerpt
Pašoko jaunuolis nuo žemės ir žvelgė miško link, iš kur pasigirdo triukšmas. Mato: tiesiai į jį atbėga stirnaitė, vejama trijų pasišiaušusių vilkų. Stirnaitė užbėgo už krūmo ir šalia keleivio, lyg iš jo pagalbos prašydama, pargriuvo. Suvirto vilkai ant …
Excerpt
lyg drąsos ir nuraminimo pridavė anas nepažįstama- sis bokštas: jis rodo, kad kur nors čia ir žmonių gyvenama. Artybėje, rods, nieko nematyti. Keleivis nuėjo aplink pušyną. Čia kiek toliau pievutė, ten aukštuma, o vėl kiek toliau į pietus pa- sikartoja …
Excerpt
laukų, nelaisvi jie yra žmonės: privalo eiti į lažą, dirbti nusigyvenusiam, nusigėrusiam ponui. Ūkininkų nedaug čia gyvena, tik keleta. Ir Aš- purvis. Tik ne toks jis jau didelis ūkininkas, nors ir laisvas žmogus, ne baudžiauninkas. Už tai ir jo so- dyba, …
Excerpt
Bet yra: antai sėdi žmogus ant pavirtusios pu- šies. Galvą susiėmęs abiem rankom, lyg skausmas didis jį kankintų. O ką gali žinoti: ar ne visaip pasau- lyje atsitinka? Rasi čia žmogus, kuris gana pri- spaustas vargų, kodėl šiaip čia sėdėtų? Jis nėmaž …
Excerpt
Atsisėdo ir Ašpurvis ant pušies kamieno. Ir, lyg du seniai pasižįstančiu kaimynu, ėmė pasakotis. Nu- jautė Matas, kad čia yra žmogus geros, tėviškos širdies, kaip lietuviai paprastai būna. Ir nėr ko stebėtis, juk tai lietuvis, kaip ir jis. Matas jaučia …
Excerpt
kad griūva jau ansai bokštas. Tai kam dar sielvartauti dėl griuvėsių krūvos. — Stengsiuos visa užmiršti. — Ir užmirši. Jei Aukštujuose pradėsi gyventi, atprasi ir svajoti. Nebus tam jau laiko, sunki bus pradžia. Bet aš tau padėsiu, kiek galėsiu! — tikrai …
Excerpt
Kambaryje triūsė aštuoniolikos ar devyniolikos metų mergaitė. Pastatinėjo ant stalo molinių lėkštelių, įdėliojo po medinį šaukštą, įnešė molinį dubenį su pabaltinta putra, atriekė duonos nuo kepalo ir padėjo prie kiekvienos lėkštės po riekutę: — Tėti, …
Excerpt
jaunuoliams, nors ant vystančių lūpų senelių, ku- riuos jau grožina amžiaus rudens šarma, ne kartą pasirodo nusivylimo šypsena — meilė? Kas tai yra meilė?! Ir Mato nuotaika kinta į gerąją pusę daugiau ir daugiau. Jis visai užmiršta, kad jis kankinys. Ne- …
Excerpt
NAUJAS GYVENIMAS Prie lango, ant kurio daug gėlių žydi ir žaliuoja, stovi Gerda. Ji lydi Matą Šimonį akimis. Šisai, rods, atsisuko kelis kartus, bet ką gali jis žinoti, kad ten, už lango, kur tiek daug gėlių, stovi Gerdutė. Užėjus Matui už pušyno, Gerda …
Excerpt
Ermaniai, tiktai butelninkai. Iš karto spyrėsi Gerda: už vokiečio? Ne! — Ko tu jau benori? — ėmė tėvai barti: — Ar ne gana dailus jis vyras? Ir koks jis tau geras! Kur tu čia jau taip kitur nueisi su savo dalimi? Gali tikrai patenkinta būti. Ne kiekvieną …