Excerpt
Prie lango stovi žemas suolelis, į kurį uošvis atremia kai kada nuvargusias savo kojas. — Jeigu aš taip pasilipčiau, tai nė pasistiepti ne- reikėtų. Ir matyčiau, kas anapus Minijos darosi. Bet ką jau ten pamatysiu! Jaunoji nori eiti iš kambario. Ji bijo …
Excerpt
kantriai, sukąsk dantis, tai likimo ranka, — tur būt, jos dar nepažįsti! Bet kas priežastis jos mirties? Ėmė dairytis Ado- mas Lamsotis. Nieko nematyti. O tik štai skrynės kampas kruvinas, keli plaukai prikibę... Bet kaip... Ak, štai prie lango suolelis …
Excerpt
„Iki čia, ne toliau“?! Gal būt, pasakys, bet kada, kada?! Šimonių siela kenčia. — Tik nenusiminti! — stiprina jis pats save. — Jeigu nusiminsime, jau nebegalėsime gyventi, turėsime jau patys pasilaidoti. O, ne! Mes norime gyventi, mes lietuvininkai! Tai …
Excerpt
sielai atminus ir anuos didžiuosius Švento Rašto žodžius? O kerštas lyg smailus kylys stringa į krūtinę, vis gilyn ir gilyn. Ir ašaros bejėgiai tik teka, tik teka... Bejėgiai būrai, lietuvininkai! Laikas užgydo ir skaudžiausias sielos žaizdas. O Adomui …
Excerpt
mas mažėjo, virto dejavimu, ir po šešių dienų Lam- sotis palaidojo savo antrą žmoną... su kūdikiu glė- byje. Viena nelaimė sekė kitą. Dar Adomas Lamsotis nenusiramino, dar tebe- vaikščiojo jis kaip paklydęs — čia po laukus, čia po kiemą, lyg nesavas. …
Excerpt
— Kad aš tave taip būčiau partiesęs, tai nors žinočiau, kad gerą darbą atlikau, — dygterėjo į Raus- lio galvą mintis. — Kaip būtų... kad jau... tad Jau“: Bet jau paimtas jam iš rankos kirvis ir numestas į malkinę. — O kas dabar, Rausly? — hi-hi-hi! — lyg …
Excerpt
— Prieis ir tau galas, amtmone! Ir tavo darbai bus svarsčiais sveriami. Kad nebūtų taip sakęs, rasi ir būtų palaikęs gy- vybę. Bet jam, Pusernai, grasinti? Tokio Žmogaus negali būti pasaulyje! — Prašykite, ko norite, pone amtmone, — de- juoja Rauslys, …
Excerpt
tagą, ir kaži ką iš nauja sugalvojęs, prisilenkė prie žmogžudžio ausies: — Jei tu man tą dirvą atiduosi, dėl kurios tu su svainiu vaidijaisi, aš tau gyvybę dovanosiu! Taip išpirko savo gyvybę Rauslys. O anas žemės sklypas gavo kruviną vardą, kuris amžiams …
Excerpt
rytą išblyškę vienas kitam pasakodavo matę amt- moną. O amtmono eržilą atrado rytą nuprakaituotą ir apsiputojusį stalde. Netrukus jis padvėsė. Ir, nuėję ant kapinių, atrado kapą atraustą, grabą atdarą, ir ponas gulėjo kojų gale. Nebeišmanė žmo- nės, kaip …
Excerpt
Nuo to laiko žmonės turėjo ramybės. O ilgai ne- betruko, pasibaigė ir baudžiava. Žmonės atgavo savo Žžmoniškas teises. Tylus, nejaukus kapas Priekulės bažnyčios at- kalnėj yra liudininkas ir graudenimas ne tik šiai dienai, bet ir būsiančioms kartų …
Excerpt
JOKŪ BA S S1M 60 N LS Lininiais, baltais kaip sniegas marškiniais, juoda kamzole, pilkomis milinėmis kelnėmis apsirengęs, su lazda rankoje, eina Šimonis apžiūrėti savo laukų. Pražilęs jau Jokūbas Šimonis. Plaukai balti, kaip žydinti pavasarį obelis, kaip …
Excerpt
mėlynuoja kviečiai, miežiai, avižos! Jei tik nepagie- drės, bus gera daga. A, jau ir roputės reikės kau- puoti. Geriausias laikas. Ir kokios jos sūdrios! Rodos, kad turėsime gerą metą. Karvės, arkliai ganosi dobilynuose. — Na, na, kumely, ar avižos bado? …
Excerpt
atsineš ir pinigų, galės pasistatyti tokią, kokia pa- tiems patiks. Juk visa ko užtektinai. Galėsime ir tur- tingą marčią gauti. Sėdėdamas ant griovio pylimo, Šimonis snūdu- riuodamas svajoja. Ir mintys kaži kaip susimaišė viena su kita. Bet nieko. Minčių …
Excerpt
Pylimu ateina kaimynas Kuprius, basas, batus per petį persisvėręs, kepure rankoj nešinas, giesminės kišenėj. — Labaryt, kaimyn! — Dėkui, dėkui, Martyn! Ir tu įstengi dar pės- čias į bažnyčią eiti, taip toli? — Dievo Namai niekada nėra per toli, kad ir už …
Excerpt
vybės nebeišneš, nors medus ir labai saldus, taip ir tu savo dūšią žemiškuose turtuose nuskandinsi, į pragarą nuvarysi! Šimonis reikšmingai nusišypsojo. Kas jį tikrai pažįsta, tas žino, kad jis jau ne toks turtuolis, kaip pik- tų liežuvių skelbiama, ir …
Excerpt
tavo, tmginiavo. O kada jau ir tvoros iš neturto buvo nukūrentos, kada tvarte vos viena raiša ir akla kumelė beliko ir pusdvėsė karvė — „„prisivertė“ Kuprius. — Kuprius prisivertė nuo šieno ant šiaudų, — juokėsi kaimynai: — matysime, kaip dabar jis …
Excerpt
— Bet man reikia apmastyti, — spiriasi Anskis, — šeštadienio vakarą turiu surinkimą. — Ak, ligi šeštadienio vakaro dar daug laiko apmąstymams. — Bet mano dieviškasis pašaukimas! — Žinai, kad tavo dievišku pašaukimu netikiu, tokių pašauktų — pilni …
Excerpt
vas gavo žinią, kad miręs sūnus, ir daugiau nieko. Bet jis bus toks pat kietsprandis buvęs, kaip ir Jokūbas. Rasi jį vokiečiai prie sienos pastatė... Jis jau vaikas būdamas kaži ką klaidžiojo savo mintim: esąs bajorų sūnus, esąs lietuvininkas, jam …
Excerpt
akis. Kuprius ir tai matė: tuo pačiu laiku ir jis lankė tą pačią mokyklą. Mokytojas raudo ir balo: tokį begėdišką vaiką jis savo klasėje auklėja! Tai baisu! — Tuojau ateisi čia ir persitiesi per suolą! Su- pranti? — įsakė mokytojas. — Čia, čia! Na, …
Excerpt
Tiesa, jo tėvas turėjęs vieną brolį, kuris taipjau visai savotiškai elgęsis. Taipjau visada aiškinęs, kad esąs kaži kokios bajorų kilmės ir niekada vokiečių neklausysiąs. O kada jį įtraukė į kariuomenę, — jis ir dingo. Sako, pabėgęs iš kareivių. Buvo …
Excerpt
Bet dabar Jokūbas. Tai yra turtingiausias visoje apylinkėje ūkininkas. Kupriaus išimtininkas pasa- koja, kad amžius jau čia gyveną Šimoniai ir iš amžių jie turtingi, bajoriškai turtingi. Kiek Kupriaus išimtininko amžiai turi metų, to Kuprius nepagalvoja …
Excerpt
— Bet jis vis viena gaus kada nors galą su iš- gąsčiu, — kuone garsiai taria Kuprius ir pasiklau- pia kukliai bažnyčios pamūry. Dailiai pakelia jis akis aukštyn, kalbėdamas širdies maldeię lūpomis. O galvoj maišosi mintys toliau, neapykantos pilna širdis …
Excerpt
Šimonis, kaip susipratęs žmogus, prietarais ne- etikėjo. Bet jis ir žinojo, kad kitus pamokinti — tik jau nedėkingas darbas. Jie tetiki ir tikės tuo, kas jiems patinka. Kartais tad jis ir pats pripasakodavo nebūtų ir nesamų dalykų tiems, kurie to mielai …
Excerpt
ir pasiūti kaukui, kuris velniškai greit auga — drabu- žius. Drabužiai: marškiniai, kelnės ir milinė turi būti iki dvylikos naktį gatavi. Ir jeigu tie drabužiai jam patinka, tai jis tave labai turtingą padaro. Tu savo miegų jau amžinai neišsemsi... — O …
Excerpt
— O vis dar turi pinigų pragerti, — atsiliepė kitas, parvažiuojąs iš Žemaičių ūkininkas. — Na, tu šmugelninke! — suriko antrasis darbi- ninkas ir pakišo kumštį ūkininkui po nosim: — ne- norėk, kad aš trenkčiau! Matydamas Šimonis, kad dėl niekniekių jie …
Excerpt
dėl savo tos didžiosios drąsos, bet, matyt, nenorėjo savo šviesos pakišti po stalu. — Na, kas tada? — visi lyg viena burna paklausė. — Tai bus aitvaras, — jau padrąsintas atsiliepė berniokas. — Aitvaras, aitvaras? Kas tai? To mes nepa- žįstame. — Aš esu …
Excerpt
— Velnias žino, ką jis turi! — jau abejingai pa- sakė kitas kaimynas. — Mano motinos motina yra tikrai pūkį ma- čiusi, — ėmė vienas pasakoti: — ji visai aiškiai matė, kaip naktį į jos klėtį įlėkė toks ugningas žaltys. O paskui buvo jai visa skalsa atimta. …
Excerpt
— Tai kas tu toks esi, mielasis? — paklausęs ūkininkas. — Aš maža, vyre! — atsakęs šis. — Tai biaurybė, nė lietuviškai nemoka gerai. Kas jis tada, ar vokietis? — Kur jis nemokės lietuviškai, — piktasis visaip moka. O juk aišku, kad tai piktasis, kad jis …
Excerpt
T-E V AS.1R-W AE A Šventadienio vakaras. Saulė arti leisenos. Pušyno šešėlis, ištįsęs į ilgį, siekia net kaimyno sodybą. Virš pušyno krankia varnos, ieškodamos savo lizdų. Daug jų iškrapštinėta, perai išmušinėti. Tai padarė vaikai, girdėję iš tėvų, kiek …
Excerpt
obuolainė katė meilavosi ir verpė ant Šimonienės kelių. Kartais žvilgterėdavo ji po stalu, kur sėdėjo nuo virvės paleistas kiemo šuo Murzis. Murzis baisiai neapkentė katės. O ši, lyg tai žinodama ir tyčiodamasi, glostė Šimonienę, o kai kada ir Šimonio …