Excerpt
tinėj. Ir pro akis pratraukia lyg fata morgana vaizdas iš dar ne taip labai tolimos praeities: štai trobelė, iš molio drėbta, šiaudais dengta. Užėjus didžiam lytui, ne kartą įlydavo pro šiaudinį stogelį, kartais bemiegant naktį pradėdavo tiesiog ant …
Excerpt
mažos mergaitės lydi toli, toli pilkąjį dulkių debesį, ir mažojoj svajotojos krūtinėj atbunda ilgesys... Jeigu vežikas ir tarnas taip bingiai aprengti, ko- kia jau bent pati kunigaikštienė? Niekas Aukštujuose Oginskienės nematęs, už tai ir eina visokie …
Excerpt
sios svajonės sumanymą. Jeigu naktį ir varvėdavo ant nosies lytus — ką tai reiškė? Užtai kitą dieną ir smiltis būdavo tvirtesnė, ir rūmai, pastatyti pagal mano fantaziją, ilgiau laikydavosi... Jeigu ir trūko vieną kitą dieną duonos ar dėl to, kad vėjo …
Excerpt
Kartais ateidavo mergaičių iš kaimynystės ir nu- sigenėdavo kadagį Verbų dienai. Tą dieną jos eida- vo į Žemaitiją, į katalikų bažnyčią, ir ten duodavo kadagį pašvęsti. O pašvęstu kadagiu pasmilkytas li- gonis visada išgydavo... Juokiantis saulei tiesiai …
Excerpt
Tiktai senos, apkerpėjusios pušys ties bažnyčia purto galvą, nebesuprasdamos šiandieninės padėties. Todėl dar kartą grįšime į Aukštujų kalną ir ten sustosime. Ten mūsų laukia slėpiningoji legendos knyga. Ji atvira. Ir štai likimo ranka skleidžia lapą po …
Excerpt
Ryto rasoj atsipraususi, užtekėdama skaisčiai pra- švito pavasario saulutė. Lyg mergaitė jauna, daili, pasipuošusi, ji nori pamatyti savo veidą Įsros upės vandeny. Bet krantus sergstą krūmeliai, rodosi, tyčia lankstosi vienas prie kito, lyg išdykaują …
Excerpt
Šiandien jau niekam nebereikia jo sargybos. Šian- dien jo plyšiuotos sienos ne tam, kad lietuviai, čia pasislėpę, šaudytų savo strėlėmis į neatmušamus priešus, kurių pulkai nesuskaitomi, kaip žizdrai pa- jūry, puola bajorų pilį. Taip, kitados čia tikros …
Excerpt
už tai ir apipina senio galvą auksiniu vainiku. Ir senis bokštas jaučiasi esąs teisingai tokios garbės vertas. Ir jau truputį per daug išdidęs vaikiškasis senis žvelgia patsai Įsros vagon — nori stebėtis savo didybe. Įsra žino, kad senis jau niekingas; …
Excerpt
visai nebūtų. Rasi tatai taip sunkiai slegia senį. Rasi dėl to linksta jo kupra. Rasi... Bet Šimoniai moka tylėti. Jie neišplepa kitiems savo sielos paslapčių. Siaučiančią audrą krūtinėj jie sau vieni numalšina. Tik Šimonio veide likimas savo skaptu …
Excerpt
Ir vakar, — kaip jau paprasta, — pavakary, tėvas Šimonis, suvadinęs savo keturis sūnus, tyliai žengė iškrypusiais ir drebančiais laiptais aukštyn, vis aukštyn į bokštą, kol pasiekė jo viršūnę. Ten nusiėmė jis kepurę — ruošėsi melstis. Ne, jis dar vis …
Excerpt
kūnas į ąžuolą, susmulkino vieną ąžuolo kamieną į pagalėlius, ir vokietis liko anglis. Nuo tuokart palikęs vienas ąžuolo kamienas at- rodo lyg vienišas senelis, kuris liūdi dingusio draugo. Ir nuo tuokart Šimonis visada nusilenkia prieš senį ąžuolą... …
Excerpt
iš karo kunigaikštį, apvainikuotą laurų vainiku, kurį jam pynė edelmonaitės. Endriaus vaizduotėj kunigaikštis panašus į jo tė- velį, baltagalvį, žilabarzdį ir jau sulinkusį į kuprą. Endriui kunigaikštis nelekia, šuoliais nejoja, o tik, kaip jo tėvas čia, …
Excerpt
Bet jaunutės Jonės vaizduotė užvis drąsiausia: pargrįždamas iš karo Lietuvos valdovas, — taip, val- dovas, — šuoliais jodamas, pagavo ją ir išsigabeno į Lietuvą. — O mūsų sienose ans kunigaikštis ilsėjosi po sunkiosios kovos, — ilgai tylėjęs, pasakydavo …
Excerpt
— Man atsieina palaikyti tėvų palikimą, bajo- riją; ne tik vardas, bet ir kraujas turi palikti grynas, — pareiškė Etmonas. Lukošius, tiesa, lyg ir žvalgaujasi su edelmono Goldstromo dukrele, bet tėvas visada, tatai priminus, labai kaktą suraukia, nors ir …
Excerpt
ilgiau naudotis. Man gėda pamanius, kad bajoraitė “ateina į tokį prastą butelėlį, pas prastus būrus. — Gerai, jau gerai. O ką veikia sūnelis? Ir bajoraitė nusilenkė ant margojo vygelio, kur gulėjo silpniausias pasaulio pilietis. Lydija žinojo, kad mirtis …
Excerpt
Dabar jau mato Matas, kas čia dedasi: ant že- mės guli Dabaras, visas kruvinas. Vienu šuoliu Ma- tas ten. Nė žodžio neprataręs, sudavė edelmonui, kad tas kuone pargriuvo. Šimoniai visada rūpinosi engiamais, tai jau jiems prigimta. Ir čia, daugiau …
Excerpt
grįždamas iš lažo, drįso pasiimti kelis pagalius malkos iš barono miško. Šiuo atžvilgiu Matas vokiečių dar nepažino. Pat- sai savo akimis to dar nebuvo matęs. O motinos buvo stengtasi įtikinti, kad vokiečių edelmonai esą tokios pat kilnios sielos, kaip ir …
Excerpt
čiau ir linksmiau, kad tik greičiau ten būtų. Kodėl neišeina Ortrudė jo sutikti? Bet pilies kieme Lukošiaus jau laukė jaunasis baronas — su botagu rankoj. Nė žodžio nesakęs, — Ūberbringe deinem Bruder diesen GruB! — velnišku balsu nusijuokęs ir apsisukęs …
Excerpt
buvo jo nupelnytas, tik ne iš vokiečio barono, o iš savo tėvo turėjo jį gauti. Pamatęs senąjį bokštą, Lukošius nuraudo iš gė- dos. Ne, dar nė vienas Šimonis nebus parsinešęs iš svetimtaučio antausį. Dovanoti to negalima. Tik kaip, kaip atkeršyti? Tėvui …
Excerpt
Tuokart rašė vieną tūkstantį septynis šimtus ir devynius. Rugiapiūtė. Išgąstinga kaitra kankina žmones ir gyvulius. Ne vien tik šuliniai išdžiūvę, bet ir pati Įsra vietomis sausa. Jau pernai buvo giedra, ir užpernai. Seniai jau žmonės su baime laukia …
Excerpt
Ir mačiusieji aną šešėlį visą naktį nemiegojo. Jie ėjo dar savo pažįstamų įspėti, kad užeinanti Dievo bausmė. Dabar reikią tik melstis ir prisirengti mirti. Atsirado vienas ir kitas, kurie ir jau anksčiau buvo matę ženklų danguje. Praslinko pagaliau ir ta …
Excerpt
Palikęs lavonus, nujojo vokietis toliau. O ten, aname lauko gale, jau raitosi mirties sopuliuose ke- letas moterų. Viena jų jau nebesijudina. Dar daugiau nustebo užveizdas. Ir bailiai ėmė teirautis, ką tai reiškią. Niekas nieko nežinojo, niekas nesuprato, …
Excerpt
Iš ten manė toliau vykti, kur galėtų apsisaugoti nuo maro. Bet pakeliui negyvas nusirito nuo pasostės ve- žikas. Baisiai persigando grovas Stolbekis ir, stabo ištiktas, sukniubo vežime. Pasijutę arkliai laisvi su- sisuko ir grįžo namo. Ir parvežė atgal …
Excerpt
Dabaras, Goldstromo lažininkas, patsai palaido- jęs savo žmoną, — nebebuvo nė vieno, kuris jam būtų padėjęs, — lėtais žingsniais parėjo per kaimą. Jis toks silpnas, kad vos kojas pavilkti begali. Skilvį graužia alkis, akys merkiasi iš nuovargio. Namo jis …
Excerpt
— Labai buvau išalkusi, — sako ji savo vyrui, kuris nė kiek nesistebia, namie matydamas palaidotą savo žmoną. — Laukiau tavęs, valgysiva dabar abu. Ir visada paliksiva krūvoj. Jau į lažą tau nebereikės daugiau eiti. Kitą rytą duobkasiai išnešė Dabaro …
Excerpt
Maras jau ir Šimonių namuose. Pirmoji skaudi auka. Bet ne laikas dabar verkti ar dejuoti. Reikia lavo- ną gabenti į lavoninę. Tik štai sode pasigirsta klyksmas. Matas bėga lyg ne savas, kiek kojos neša, bėga žiūrėti, kas čia darosi. O nujautimas jau sako, …
Excerpt
lyg kalbintų vaikelį, lyg žaistų su juo. Lydija ne- gali būti negyva. Dieve, ji ne!... Mažasis Grigaičių sūnelis visai jau sustingęs, o Lydija... Kad jis čia pat vietoj nenumiršta?! Ko- dėl jis nenumiršta taip, kaip anąkart grovas Stol- bekis? Tas bent …