Excerpt
tė į baltą drobulę lavoną ir nunešė į sodą. Ir ties senuoju ąžuolu, kuris dar matęs senųjų lietuvių dievus, ir ties jau čia esančiu kapu iškasė jis naują duobę ir įdėjo tėvelio lavoną. Bet neužrausė. — Vaikai, ar matė kas iš jūsų, kur dingo Etmo- nas, kur …
Excerpt
žodžių neranda. Ką motinėlė mokino, visa, rodos, užmiršta. Nieko... Štai kas dar atminty paliko: — Nevesk mus į pagundymą! Nevesk mus į pagundymą! — vis kartoja Matas. Reikėtų sukalbėti visą Tėve mūsų. Rodosi, ir aplinkui stovintieji našlaičiai to laukia. …
Excerpt
ATEIVIS AUKSTUŪJŪO SE Sunkiai atsidusdamas, didelio kadagio užvėjy parsitiesė jaunikaitis keleivis. Pietų saulė jau maloniai šildė, žadindama gamtą, viliodama pavasarį parvykti kuo greičiausiai. Apylinkėj, visur, kur tik akys rodė, daugiau nie- ko …
Excerpt
ta varnų skubina girios link, krankdamos kimiu balsu. Atsistojusi ant kupsto pempė nemandagiai krai- po uodegą, įžūliai ir labai įtartinai žiūrėdama į kel- eivį, pradedantį jau snausti. Ir kaip neįtarti: to- kių dvikojų pemputė čia dar nemačiusi. Nė …
Excerpt
Pašoko jaunuolis nuo žemės ir žvelgė miško link, iš kur pasigirdo triukšmas. Mato: tiesiai į jį atbėga stirnaitė, vejama trijų pasišiaušusių vilkų. Stirnaitė užbėgo už krūmo ir šalia keleivio, lyg iš jo pagalbos prašydama, pargriuvo. Suvirto vilkai ant …
Excerpt
lyg drąsos ir nuraminimo pridavė anas nepažįstama- sis bokštas: jis rodo, kad kur nors čia ir žmonių gyvenama. Artybėje, rods, nieko nematyti. Keleivis nuėjo aplink pušyną. Čia kiek toliau pievutė, ten aukštuma, o vėl kiek toliau į pietus pa- sikartoja …
Excerpt
laukų, nelaisvi jie yra žmonės: privalo eiti į lažą, dirbti nusigyvenusiam, nusigėrusiam ponui. Ūkininkų nedaug čia gyvena, tik keleta. Ir Aš- purvis. Tik ne toks jis jau didelis ūkininkas, nors ir laisvas žmogus, ne baudžiauninkas. Už tai ir jo so- dyba, …
Excerpt
Bet yra: antai sėdi žmogus ant pavirtusios pu- šies. Galvą susiėmęs abiem rankom, lyg skausmas didis jį kankintų. O ką gali žinoti: ar ne visaip pasau- lyje atsitinka? Rasi čia žmogus, kuris gana pri- spaustas vargų, kodėl šiaip čia sėdėtų? Jis nėmaž …
Excerpt
Atsisėdo ir Ašpurvis ant pušies kamieno. Ir, lyg du seniai pasižįstančiu kaimynu, ėmė pasakotis. Nu- jautė Matas, kad čia yra žmogus geros, tėviškos širdies, kaip lietuviai paprastai būna. Ir nėr ko stebėtis, juk tai lietuvis, kaip ir jis. Matas jaučia …
Excerpt
kad griūva jau ansai bokštas. Tai kam dar sielvartauti dėl griuvėsių krūvos. — Stengsiuos visa užmiršti. — Ir užmirši. Jei Aukštujuose pradėsi gyventi, atprasi ir svajoti. Nebus tam jau laiko, sunki bus pradžia. Bet aš tau padėsiu, kiek galėsiu! — tikrai …
Excerpt
Kambaryje triūsė aštuoniolikos ar devyniolikos metų mergaitė. Pastatinėjo ant stalo molinių lėkštelių, įdėliojo po medinį šaukštą, įnešė molinį dubenį su pabaltinta putra, atriekė duonos nuo kepalo ir padėjo prie kiekvienos lėkštės po riekutę: — Tėti, …
Excerpt
jaunuoliams, nors ant vystančių lūpų senelių, ku- riuos jau grožina amžiaus rudens šarma, ne kartą pasirodo nusivylimo šypsena — meilė? Kas tai yra meilė?! Ir Mato nuotaika kinta į gerąją pusę daugiau ir daugiau. Jis visai užmiršta, kad jis kankinys. Ne- …
Excerpt
NAUJAS GYVENIMAS Prie lango, ant kurio daug gėlių žydi ir žaliuoja, stovi Gerda. Ji lydi Matą Šimonį akimis. Šisai, rods, atsisuko kelis kartus, bet ką gali jis žinoti, kad ten, už lango, kur tiek daug gėlių, stovi Gerdutė. Užėjus Matui už pušyno, Gerda …
Excerpt
Ermaniai, tiktai butelninkai. Iš karto spyrėsi Gerda: už vokiečio? Ne! — Ko tu jau benori? — ėmė tėvai barti: — Ar ne gana dailus jis vyras? Ir koks jis tau geras! Kur tu čia jau taip kitur nueisi su savo dalimi? Gali tikrai patenkinta būti. Ne kiekvieną …
Excerpt
— Jūs su savo būriškais būdais pas mus neatei- site. Mes švęsime vestuves vokiškai. Nutildavo kalbėjusi motina Ašpurvienė, piktai nusikosėdavo Ašpurvis, bet tylėdavo — lyg ir bijodamas žento. O Gerda, baisiai išplėstomis aki- mis, nusisukdavo į langą ir …
Excerpt
Vėl nuėjo Gerda į stakles, bet rankos nuleistos, ilsis. Pagaliau, sukaupusi visą savo drąsą, prašneko: — Žinai ką, mama, aš — aš — prie Ermanio neisiu. — Dabar gana! Artu jau proto nebeturi, ar ką? — Aš proto neturėjau tuomet, mamyte, kada aš Francui …
Excerpt
Jie jau netikės, kad tu atsitraukei, o sakys, kad Erma- nis tave paliko. Ar nežinai, kiek yra pavydinčių? — Tegu pasilaiko jį sau pavydintieji. Nenoriu jo, niekad jo nenorėjau! — atkakliai atsikirto Gerda. Ūžė dar Ašpurvienė, kad čia turėjęs toks pasi- …
Excerpt
Nežinia, ką jis manė. Rasi jis jau ir patsai apgailėjo, prikalbėjęs dukrelę eiti už vokiečio, rasi ir jis pats tikisi gauti Šimonį į žentus. Tik pirma reikia jam įsitikinti, ar jaunasis kam vertas, ar bus šeiminin- kas, ar mokės gyventi. Bet jei jis dar …
Excerpt
rėti, ar šiaip kur nors. Juo geriau, kad jo nebūtų, — bet vėl nurausta mergaitė, nors ir save ji nori apmeluoti, bet vis viena ji meluoja. — O jeigu jis čia bus, tai pabėgsiu, nepasirodysiu jam. — O jis man patinka, — atguldama ir apsiklo- dama galvą šį …
Excerpt
Matas Šimonis šiandien tikrai ilsisi. Jis guli po jovaru, kurio viena lapų pusė tamsiai žalia, kita balta, sidabrinė. Jovaras vienas primena vėl Matui tėviškę: nuo dvaro toli, toli į lauką ir viešąjį kelią vedė tiesus, jovarais apsodintas, platus takas. …
Excerpt
akis žiūrėti. Bet vokietį sutikti Gerdos namuose — ne, nenoriu. Ar tai jau toks mano likimas, kad maras ir vokiečiai turi man visaką atimti? Gerda, Gerda! Virš Mato galvos sukukavo gegutė ir, lyg juokais nesitverdama, nusikvatojusi nulėkė pušyno link. — …
Excerpt
atbulas išlįsiu, bet bus mano, — kalba ir kalba Matas, — Na, na, taip blogai jau nebus, — pradrįso pagaliau ir Ašpurvytė. — Kad ir ne visai taip, bet panašiai, — juo- kiasi Matas. — O kada aš prasigyvensiu, praturtėsiu, tuomet jau pasistatysiu didesnius …
Excerpt
Ir nežinia, kaip tai atsitiko, bet atsitiko, kad Gerda jau Mato glėbyje, ir, jo nubučiuota, glaudė savo galvą prie jo krūtinės. — Mano Gerda, mano širdele! — Bet tu esi bajoras, — lyg abejingai, lyg įsi- tikinti norėdama prikišo Gerda Matui. — Mes, …
Excerpt
— Koks aš laimingas, Gerdute, koks aš lai- mingas! — Ar apie senąją tėviškę nebegalvosi? — Nebegalvosiu. Tavo meilė bus geriausias mano žaizdoms vaistas. Tai buvo, kada rašė vieną tūkstantį, septynis šimtus ir dvylika. …
Excerpt
SERGANTI ŠIMONIŲ SIELA Laikas bėga, metai banguoja lyg jūrės tolyn ir tolyn: ar į krantą — užuomaršą, kur sudūžta ir išnyksta lyg putojančios bangos, ir niekas jų dau- giau nebemini; ar daužosi į uolas — grūmojantį likimą. Matas Šimonis rado priebėgos, …
Excerpt
bokštą, iš kurio galima matyti seną ąžuolą, po kuriuo kitados Lietuvos karalius stovėjęs. — Ar turėjo jis ir auksinį vainiką ant galvos? — paklausė anądien jauniausioji Mato dukrelė Ka- trytė. — Žinoma, turėjo, — atrėžė sūnus Ansis, — karaliai visi …
Excerpt
— Aš palydėsiu dar iki Veviržo, — sako tėvas: — prižiūrėsiu, kad plaustininkas gerai perkeltų per upę. i O tada nutvėrė Šimonis sūnaus ranką ir prašė klausytis: — ...Ten tai teka Įsra. Eik paupiu tolyn ir tu pamatysi bokštą, seną, jau pakrypusį, …
Excerpt
O sūnus lyg tyčia tai čia, tai ten vokiškai me- kena. Ir kartą, pagaliau, kastuvais nešini, išėjo tėvas ir sūnus į lauko galą. Abu tyli, abu viena mintis kamuoja. Atsikosi tėvas, atsikosi ir sūnus. Daugiau nieko. Pagaliau Matas Šimonis nebeiškenčia: — …
Excerpt
darže, bet kapo jokio nebemačiau. Visai jau ne taip ten buvo, kaip tu pasakodavai. Ir Matas Šimonis jau vėl turi kastuvą rankoj, ir dirba jis, ir kasa. Ne, dabar jau tėvas nebeieško sūnaus akių — žvilgiu klausdamas, ir tik retkarčiais žvelgia jis pietų …
Excerpt
liai vis rieškutėmis mėtydami smiltis į akis; kur vėsulai verčia medžius iš šaknų ir drasko šiaudinius stogus. Etmonas Šimoniukas užaugęs Aukštujuose, kur saulė nemaloniai gali kepinti ir kaitinti; kur ne kartą nuo vasaros kaitros šilai užsidega, ganyklos …