Excerpt
— Bet man reikia apmastyti, — spiriasi Anskis, — šeštadienio vakarą turiu surinkimą. — Ak, ligi šeštadienio vakaro dar daug laiko apmąstymams. — Bet mano dieviškasis pašaukimas! — Žinai, kad tavo dievišku pašaukimu netikiu, tokių pašauktų — pilni …
Excerpt
vas gavo žinią, kad miręs sūnus, ir daugiau nieko. Bet jis bus toks pat kietsprandis buvęs, kaip ir Jokūbas. Rasi jį vokiečiai prie sienos pastatė... Jis jau vaikas būdamas kaži ką klaidžiojo savo mintim: esąs bajorų sūnus, esąs lietuvininkas, jam …
Excerpt
akis. Kuprius ir tai matė: tuo pačiu laiku ir jis lankė tą pačią mokyklą. Mokytojas raudo ir balo: tokį begėdišką vaiką jis savo klasėje auklėja! Tai baisu! — Tuojau ateisi čia ir persitiesi per suolą! Su- pranti? — įsakė mokytojas. — Čia, čia! Na, …
Excerpt
Tiesa, jo tėvas turėjęs vieną brolį, kuris taipjau visai savotiškai elgęsis. Taipjau visada aiškinęs, kad esąs kaži kokios bajorų kilmės ir niekada vokiečių neklausysiąs. O kada jį įtraukė į kariuomenę, — jis ir dingo. Sako, pabėgęs iš kareivių. Buvo …
Excerpt
Bet dabar Jokūbas. Tai yra turtingiausias visoje apylinkėje ūkininkas. Kupriaus išimtininkas pasa- koja, kad amžius jau čia gyveną Šimoniai ir iš amžių jie turtingi, bajoriškai turtingi. Kiek Kupriaus išimtininko amžiai turi metų, to Kuprius nepagalvoja …
Excerpt
— Bet jis vis viena gaus kada nors galą su iš- gąsčiu, — kuone garsiai taria Kuprius ir pasiklau- pia kukliai bažnyčios pamūry. Dailiai pakelia jis akis aukštyn, kalbėdamas širdies maldeię lūpomis. O galvoj maišosi mintys toliau, neapykantos pilna širdis …
Excerpt
Šimonis, kaip susipratęs žmogus, prietarais ne- etikėjo. Bet jis ir žinojo, kad kitus pamokinti — tik jau nedėkingas darbas. Jie tetiki ir tikės tuo, kas jiems patinka. Kartais tad jis ir pats pripasakodavo nebūtų ir nesamų dalykų tiems, kurie to mielai …
Excerpt
ir pasiūti kaukui, kuris velniškai greit auga — drabu- žius. Drabužiai: marškiniai, kelnės ir milinė turi būti iki dvylikos naktį gatavi. Ir jeigu tie drabužiai jam patinka, tai jis tave labai turtingą padaro. Tu savo miegų jau amžinai neišsemsi... — O …
Excerpt
— O vis dar turi pinigų pragerti, — atsiliepė kitas, parvažiuojąs iš Žemaičių ūkininkas. — Na, tu šmugelninke! — suriko antrasis darbi- ninkas ir pakišo kumštį ūkininkui po nosim: — ne- norėk, kad aš trenkčiau! Matydamas Šimonis, kad dėl niekniekių jie …
Excerpt
dėl savo tos didžiosios drąsos, bet, matyt, nenorėjo savo šviesos pakišti po stalu. — Na, kas tada? — visi lyg viena burna paklausė. — Tai bus aitvaras, — jau padrąsintas atsiliepė berniokas. — Aitvaras, aitvaras? Kas tai? To mes nepa- žįstame. — Aš esu …
Excerpt
— Velnias žino, ką jis turi! — jau abejingai pa- sakė kitas kaimynas. — Mano motinos motina yra tikrai pūkį ma- čiusi, — ėmė vienas pasakoti: — ji visai aiškiai matė, kaip naktį į jos klėtį įlėkė toks ugningas žaltys. O paskui buvo jai visa skalsa atimta. …
Excerpt
— Tai kas tu toks esi, mielasis? — paklausęs ūkininkas. — Aš maža, vyre! — atsakęs šis. — Tai biaurybė, nė lietuviškai nemoka gerai. Kas jis tada, ar vokietis? — Kur jis nemokės lietuviškai, — piktasis visaip moka. O juk aišku, kad tai piktasis, kad jis …
Excerpt
T-E V AS.1R-W AE A Šventadienio vakaras. Saulė arti leisenos. Pušyno šešėlis, ištįsęs į ilgį, siekia net kaimyno sodybą. Virš pušyno krankia varnos, ieškodamos savo lizdų. Daug jų iškrapštinėta, perai išmušinėti. Tai padarė vaikai, girdėję iš tėvų, kiek …
Excerpt
obuolainė katė meilavosi ir verpė ant Šimonienės kelių. Kartais žvilgterėdavo ji po stalu, kur sėdėjo nuo virvės paleistas kiemo šuo Murzis. Murzis baisiai neapkentė katės. O ši, lyg tai žinodama ir tyčiodamasi, glostė Šimonienę, o kai kada ir Šimonio …
Excerpt
— Ale priklausančią jam dalį tik reikės atiduoti. Jau ir Krizas kitaip nesutiks. Jis nenorės palai- kyti, kas ne jo, juk neteisus grašis į kaupą neina — pats visada esi sakęs. — Nemanyk, mamele, kad man lengva sūnaus atsisakyti. Bet ar to reikėjo? Aš …
Excerpt
ne visiems sekasi ūkį valdyti. Dabar išvargs sūnelis savo dvylika metų, liks valdininku, na, ir kas jam kenks? — Ojei Mikėlis, vokiečiams besikloniodamas, — pyksta toliau Šimonis, — užmirš esąs lietuvininkas, užmirš savo kalbą, savo gimtąją šalį... o kas …
Excerpt
Neverta" ginčytis su moterim, — pamanė sau Šimonis. Jas vargu kada nors įtikinsi: jos tik užsi- spyrusios savo kalba, ir gana! Tik aš jaučiu, kad Mikėlis nuvarys mane į grabą. Taip reiškiasi nemirštamoji Šimonių siela — pro- tėvių palikimas. Per keletą …
Excerpt
veikiai nepargriaus. O, jis tikras Šimonis! Atitar- navęs savo laiką kariuomenėj, tuojau sugrįžo ir nė vienu žodžiu daugiau nebeminėjo Vokietijos ar vo- keičių, lyg jų visai nebūtų. Džiaugiasi tėvas savo sūnumi, ir tam sykiui už- mirštas nepaklusnusis …
Excerpt
Tėvas piktai suraukė kaktą. Mikėlis, vis tik Mi- kėlis! O ką jis daro? Kartūs žodžiai jau renkasi ant Šimonio lūpų. Bet motina, norėdama nukreipti tėvo mintis, įsikišo: — Pačios, rodos, ir dar neturi apsiskyręs? No- rėčiau, kad apsiskirtum iš geros …
Excerpt
darbo nebijo. Už stiklo pastatyti savo žmonos Kri- zas nenori. Ilgai Krizas galvojo ir mąstė, kas daryti. Bet užėjus saldžiam snauduliui, atidėjo klausimą: kad reikės, bus ir išeitis. …
Excerpt
Lietuvos dievus, išauga kapas. O ties kapu su- klumpa tėvas su trimis savo sūnumis maldai. Tik štai skaudžiai sudejavo brolis Endrius. Ir Mato nusitikėjimas Dievu, gavęs naują smūgį, visai sugniužo. Nebepakėlė jis akių į brolį, kuris jau miršta tėvo …
Excerpt
smas: tėvelis ir brolis dar gyvi! Pamatę Matą, džiau- giasi ir tėvas, ir Etmonas. Nežiūrint siaučiančio maro, nežiūrint didžiojo kapo sode, po praamžinuoju ąžuolu, tėvas ir sūnu du stvėrėsi darbo. Reikėjo ūkį sutvarkyti, laukus valyti. O visa savo …
Excerpt
I“$-V ARKA A S (Gana siautęs maras, ištuštinęs beveik visus na- mus ir namelius Įsros pakrantėj, kaip juodasis šešėlis pasitraukė, pamažu atslūgo. Lengviau jau atsikvėpė likusieji. Įgavo vėl drąsos gyventi žmoneliai. Tik labai sunku buvo pradėti iš naujo …
Excerpt
niekas jiems duonos kąsnelio neatneša, sriubsnelio vandens neprikiša. Ir badas, juos gana kankinęs, užspaudžia pagaliau akis. Daug našlaičių priglaudė Šimoniai savo dvare. Džiaugiasi vaikučiai, nors ir pro ašaras, atradę naują tėviškę. Ir labai dėkingi …
Excerpt
Kiek kartų per dieną jis lanko didįjį kapą po se- nuoju ąžuolu. Dažnai ten jis klūpo. Ir dažnai braukia ranka per akis. Skaudu tat Matui. Ašaros, riedan- čios per tėvo veidą, visada pravirkdo net nejausmin- go žmogaus siela. O Matas — Šimonio sūnus! …
Excerpt
Tokį tėvą, kaip Šimonį, ir tokį brolį, kaip Etmoną. — Kaip Dievas deda, vis gerai — jau vėl linksta jis Žaaoo motinėlės žodžiams. Ir išaušo nelaimingoji diena, nulėmusi Mato likimą. — Kas tas toks, kurs trankosi po laukus? — sako įeidamas pietų Etmonas: — …
Excerpt
ryti: jiems nebebus čia vietos. Aš esu vyriausybės siųstas. Nustebo Šimonis: jis nesupranta, ką svetimasis mano. Juk jo dvaras, jo namai, ir jam norima įsakinėti išvaryti našlaičius! Ne, to nebus. — O kodėl jiems nebebūtų čia vietos, galima pa- klausti? — …
Excerpt
Ir paliko svetimieji. Šimonis stengėsi ir juos meiliai pavaišinti: pavalgydino juos, parodė jiems vietas, kur nakvoti. Dvare vietos daug. Bet atvykusieji svečiai pradėjo savotiškai šei- mininkauti. Nustebo dar daugiau Šimoniai. O pagaliau suprato, kad ne …
Excerpt
Bet jis nepastebėjo, nepastebėjo nei Matas, nei Etmonas, kaip vienas svetimųjų nusitvėrė lazdos. Ir du gerai pataikintu lazdos smūgiu ūmai iš- tiesė senąjį bajorą į žolyną. Tik dabar, kada pamatė tėvą žolyne be žado ir kraujais aptekusį, susiprato Etmonas …
Excerpt
siausiame, tamsiausiame akimirksny jis susiprato esąs Šimonio sūnus ir kad Šimoniai nepratę pa- rodyti, atskleisti savo sielos svetimųjų akyse. Nepra- tę džiuginti vokiečių savo skausmais. Visada jie ty- lėjo. Ta viena viltis, ta viena atspirtis ir beliko …