Excerpt
nančio šalto vandens ir teikia jį troškulį kenčian- tiems. Noriai lenkiasi svirtis į gelmę, vis tą pačią girgždančią savo dainą niūniuodama, o atsitiesdama ir dunksterėdama į žemę, atsidūsta ji lyg senelė, kuriai, berods, jau sunku lankstytis ligi žemės, …
Excerpt
Tatai suprasdavo Šimoniai. Ir pavaišindavo pa- bėgėlį ne tik duona, bet ir sviestu, sūriu, pienu. — Spasibo, matuška! — sakydavo išeidamas maskolis ir pabučiuodavo Šimonienei ranką. Ir ilgai dar kalbėdavosi Šimoniai apie pabėgėlį maskolių kareivį ir …
Excerpt
zaliaučiaus link į karą. Karaliaučius toli, kelionė ilga ir sunki. — Aš, Šimonis iš Aukštujų, esu pašauktas į karą, — atvykęs į Karaliaučių, prisistatė jis komendantui. Ir, komendantui dar nepasakius, kur Šimonis turi pasidėti, įsiskubino pro duris kaži …
Excerpt
Bet, nors kelios Šimonių kartos ir be jokių pa- žymėtinų prietykių gyveno — gimė, augo, karšo ir mirė, kaip visi kiti pasaulio piliečiai, — tai vėl atsi- minė likimas, kad tikrai nori jis išnaikinti Šimonius, ir vėl kartą skaudžiai juos aplankė, dar ne …
Excerpt
PR. I - EK BE Stovėdamas ant Aukštujų kalno ir žvelgdamas į pavasario ar rudens vakarus, gali pastebėti bažny- čią. Tai Priekulės bažnyčia. Prie Priekulės parapijos priklauso ir Aukštujai. Šioje bažnyčioje krikštyti, įžegnoti, o daugiausia ir sujungti …
Excerpt
sižvelgiant į tai, kas laidojamas, — vyras ar moteris, — įstatė į žemę ties kaupu artimieji. Be vardo, be jokio pažymėjimo. Mirė žmogus — būrelis, dingo ir jo vardas, lyg jo niekada nebūtų buvę, ir niekas jo jau daugiau nebepasigedo. — Jis lenkės …
Excerpt
niekada neužmirštamas, apie beširdį, velniui pasi- rašiusį amtmoną. Tik karts nuo karto padavimas darosi paslaptin- gesnis ir lyg nesuprantamesnis jauniesiems, kurių šiandieną jau daugis nei į Dievą, nei į velnią nebetiki. Ir kaip jie betikės į …
Excerpt
keikia, negalėdamas miegoti. Sąžinė graužia... O kitą dieną įniršęs Puserna ūžia ir putoja lyg jūra. Rugiapiūtė. Lažininkai dirba išsijuosę. Rugiai griūva pradalge per pradalgę. Aure Strazdas su jaunąja savo žmona. Vakar buvo vestuvės. Jis antrininkas, …
Excerpt
Paskamba šūvis iš griovio. Krūptelėjo Jonas „Strazdas, ir akys jo ieško žmogaus, čia šaudančio. Iš griovio išlenda Pusernos sūnus ir pats nusi- gandęs žiūri, ką jis padaręs. Jonas Strazdas nepamatė, kaip tyliai susmuko jo žmonelė, jo Anelė ant ražienų. …
Excerpt
— Aš kaltas, tėveli... aš nušoviau jo žmoną! — Jau per vėlu, — velniškai nusikvatojo amtmo- nas, o sūnus išėjo drebėdamas. Žiūrėti į tėvo akis ir jis baidosi... Gražus Lamsočių gyvenimas, gražiausias prie- kuliškiuose. Pernai mirė Lamsotienė, šįmet tėvas …
Excerpt
Ir laikas jau eiti į bažnyčią. Anikė laiminga: gražus juk Lamsočių Adomas. Bet kukliai, lyg gė- dingai, nuleidžia ji savo galvutę. Ir nemato, kad iš bažnyčios išsirioglino baisūnas ir paliko tarpdury stovėti. Stabterėjo Adomas Lamsotis ir kietai suspaudė …
Excerpt
Ir kai šitą Anikė pakuždėjo į Adomo ausį, šisai iš neapsakomo džiaugsmo paėmė savo žmonelę ant rankų, lyg brangiausią ir jautriausią kokį daiktą, ir nunešė į lovą: — Dabar tu man nieko nebedirbsi. Tu piršto į šaltą vandenį nebekiši! — Bet, Adomukai, …
Excerpt
— Aš nevogiau, — atsakė senasis Lamsotis, — o tik išvariau iš mūsų avižų, kurios baisiai sutryptos, ir visa šiometinė daga šalin. Kam banda priklauso — nežinojau, o kam ji priklauso, tas veik jos pasiges ir eis ieškoti. — Tylėk! — suriko amtmonas tokiu …
Excerpt
jau buvo ji prie išimtininko stubelės* durų, bet nedrįso į vidų žengti. Pagaliau sugrįžusi įėjo, apsižvalgė; visa kas ne- jauku, trūksta to taip mylimo seno žmogaus. Jis malonus ir geras, kaip tikras jos tėvas, ir dabar jai atrodo čia, lyg viskas būtų …
Excerpt
Prie lango stovi žemas suolelis, į kurį uošvis atremia kai kada nuvargusias savo kojas. — Jeigu aš taip pasilipčiau, tai nė pasistiepti ne- reikėtų. Ir matyčiau, kas anapus Minijos darosi. Bet ką jau ten pamatysiu! Jaunoji nori eiti iš kambario. Ji bijo …
Excerpt
kantriai, sukąsk dantis, tai likimo ranka, — tur būt, jos dar nepažįsti! Bet kas priežastis jos mirties? Ėmė dairytis Ado- mas Lamsotis. Nieko nematyti. O tik štai skrynės kampas kruvinas, keli plaukai prikibę... Bet kaip... Ak, štai prie lango suolelis …
Excerpt
„Iki čia, ne toliau“?! Gal būt, pasakys, bet kada, kada?! Šimonių siela kenčia. — Tik nenusiminti! — stiprina jis pats save. — Jeigu nusiminsime, jau nebegalėsime gyventi, turėsime jau patys pasilaidoti. O, ne! Mes norime gyventi, mes lietuvininkai! Tai …
Excerpt
sielai atminus ir anuos didžiuosius Švento Rašto žodžius? O kerštas lyg smailus kylys stringa į krūtinę, vis gilyn ir gilyn. Ir ašaros bejėgiai tik teka, tik teka... Bejėgiai būrai, lietuvininkai! Laikas užgydo ir skaudžiausias sielos žaizdas. O Adomui …
Excerpt
mas mažėjo, virto dejavimu, ir po šešių dienų Lam- sotis palaidojo savo antrą žmoną... su kūdikiu glė- byje. Viena nelaimė sekė kitą. Dar Adomas Lamsotis nenusiramino, dar tebe- vaikščiojo jis kaip paklydęs — čia po laukus, čia po kiemą, lyg nesavas. …
Excerpt
— Kad aš tave taip būčiau partiesęs, tai nors žinočiau, kad gerą darbą atlikau, — dygterėjo į Raus- lio galvą mintis. — Kaip būtų... kad jau... tad Jau“: Bet jau paimtas jam iš rankos kirvis ir numestas į malkinę. — O kas dabar, Rausly? — hi-hi-hi! — lyg …
Excerpt
— Prieis ir tau galas, amtmone! Ir tavo darbai bus svarsčiais sveriami. Kad nebūtų taip sakęs, rasi ir būtų palaikęs gy- vybę. Bet jam, Pusernai, grasinti? Tokio Žmogaus negali būti pasaulyje! — Prašykite, ko norite, pone amtmone, — de- juoja Rauslys, …
Excerpt
tagą, ir kaži ką iš nauja sugalvojęs, prisilenkė prie žmogžudžio ausies: — Jei tu man tą dirvą atiduosi, dėl kurios tu su svainiu vaidijaisi, aš tau gyvybę dovanosiu! Taip išpirko savo gyvybę Rauslys. O anas žemės sklypas gavo kruviną vardą, kuris amžiams …
Excerpt
rytą išblyškę vienas kitam pasakodavo matę amt- moną. O amtmono eržilą atrado rytą nuprakaituotą ir apsiputojusį stalde. Netrukus jis padvėsė. Ir, nuėję ant kapinių, atrado kapą atraustą, grabą atdarą, ir ponas gulėjo kojų gale. Nebeišmanė žmo- nės, kaip …
Excerpt
Nuo to laiko žmonės turėjo ramybės. O ilgai ne- betruko, pasibaigė ir baudžiava. Žmonės atgavo savo Žžmoniškas teises. Tylus, nejaukus kapas Priekulės bažnyčios at- kalnėj yra liudininkas ir graudenimas ne tik šiai dienai, bet ir būsiančioms kartų …
Excerpt
JOKŪ BA S S1M 60 N LS Lininiais, baltais kaip sniegas marškiniais, juoda kamzole, pilkomis milinėmis kelnėmis apsirengęs, su lazda rankoje, eina Šimonis apžiūrėti savo laukų. Pražilęs jau Jokūbas Šimonis. Plaukai balti, kaip žydinti pavasarį obelis, kaip …
Excerpt
mėlynuoja kviečiai, miežiai, avižos! Jei tik nepagie- drės, bus gera daga. A, jau ir roputės reikės kau- puoti. Geriausias laikas. Ir kokios jos sūdrios! Rodos, kad turėsime gerą metą. Karvės, arkliai ganosi dobilynuose. — Na, na, kumely, ar avižos bado? …
Excerpt
atsineš ir pinigų, galės pasistatyti tokią, kokia pa- tiems patiks. Juk visa ko užtektinai. Galėsime ir tur- tingą marčią gauti. Sėdėdamas ant griovio pylimo, Šimonis snūdu- riuodamas svajoja. Ir mintys kaži kaip susimaišė viena su kita. Bet nieko. Minčių …
Excerpt
Pylimu ateina kaimynas Kuprius, basas, batus per petį persisvėręs, kepure rankoj nešinas, giesminės kišenėj. — Labaryt, kaimyn! — Dėkui, dėkui, Martyn! Ir tu įstengi dar pės- čias į bažnyčią eiti, taip toli? — Dievo Namai niekada nėra per toli, kad ir už …
Excerpt
vybės nebeišneš, nors medus ir labai saldus, taip ir tu savo dūšią žemiškuose turtuose nuskandinsi, į pragarą nuvarysi! Šimonis reikšmingai nusišypsojo. Kas jį tikrai pažįsta, tas žino, kad jis jau ne toks turtuolis, kaip pik- tų liežuvių skelbiama, ir …
Excerpt
tavo, tmginiavo. O kada jau ir tvoros iš neturto buvo nukūrentos, kada tvarte vos viena raiša ir akla kumelė beliko ir pusdvėsė karvė — „„prisivertė“ Kuprius. — Kuprius prisivertė nuo šieno ant šiaudų, — juokėsi kaimynai: — matysime, kaip dabar jis …