Excerpt
— Taip, taip, jau ir mano uošvelis taisosi į anuos amžius. Praėjusią naktį sapnavau, kad įgriuvo jo stubelės mūras. O taip norėčiau, kad Dievas jam dar leistų gyventi. Bet jis jau labai silpnas. — Ai, ai! — Ir šluostėsi su skepetos kampu akis. Bet nė …
Excerpt
nant. — Sutikite visi ir gyvenkite Dievo baimėje, kad mes danguje galėtum vėl pasimatyti. Tėvui tai graudžiai kalbant, verkė Anė užsikris- dama. Ir Bintakienė šluostėsi ašaras. Nors ir Rožės akys pilnos ašarų, vis dėlto ji norėjo įsitikinti, ar ir …
Excerpt
Ir senis valgė gyvasties atsiklausdamas. Bet naktį užėjo skaudi piūtis. — Keista liga, — mano Šimonis: — kodėl tik tie viduriai taip baisiai skauda? Nuo tų kelių obuolių, kur vakar valgiau? Bet juk ir pirma man jau skilvis negaliavo. Jau dabar bene …
Excerpt
"Tiesa, visi žino, kad vieną kartą reikia mirti. Bet kada ana valanda jau ateina ir amžinybės vartai pamažu atsiveria, vis dėlto baugu pasidaro ir tikin- čiai sielai žengti vienai per aną tamsią daubą, kur Niekam gelbėt nevalia... Į kambarį įbėga …
Excerpt
kniubo asloje. O Šimonienės— marčios, tos meiliosios: marčios, akys... iš jų dingęs visas lipšnumas, dingęs visas meilumas, jos jau nebe žmogaus akys, bet akys plėšraus žvėries. Tokių akių dar senis nematęs, o jau nebe jaunas jis, jau daug ko pergyvenęs. …
Excerpt
— Dieve, o aš nieko nežinau, būtų bent Jokū- bėlis atbėgęs pasakyti! Kieme kaimo seniūnas ir vienas kaimynas stiprio- mis rankomis laiko Etmę, kuri draskosi, plėšosi, lyg piktos dvasios apsėsta, ir šaukia — ne, kriokia gyvulio balsu. Tik negalima …
Excerpt
— Tai, ką prakeiktasis godas daro! — atsakė ki- tas kaimynas: — pridės dabar galvą! Atsitiesia Vilius Šimonis, atsistoja nuo žemės; nori pulti į trobą, į stubelę prie tėvo, žiūrėti, įsi- tikinti, ar tikrai... Netyčia, lyg pagalbos kokios ieškodamos, …
Excerpt
„ČIA GYVENO ŠIMONIAI! Naujiena apie baisųjį atsitikimą su Aukštujų Ši- moniais — jau nebe naujiena; gana jau perkalbėti, jau užtenkamai perkąsnoti būti ir nebūti dalykai: kas buvo, kas nebuvo, kas būtų galėję būti. Ir paskalos jau pamažu pradeda nutilti. …
Excerpt
monį ir jo sūnaus vaikelį; kad patsai nebūtum prie supiltojo jam kaupo suklupęs Tėve mūsų pasi- melsti, rodos, ir netikėtum, kad Krizo Šimonio jau nebėra, — lyg dejuodamas kalba Aukštujų Pozingis, atėjęs pas Kuprį. — Aš niekada to akies mirksnio …
Excerpt
karti, kad tik galėtų paskui daugiau taupyti, pinigų krauti. — Neteisus grašis niekada į kaupą neina, — pa- stebėjo Kuprius: — kiekvienas žmogus atgauna savo algą daug kartų jau ir šiame pasauly. — Kaži, ar ji ir visai sąžinės neturėjo? — Matyt, ne. Jos …
Excerpt
Pasistojęs už skūnės galo, ūkininkas kartais krapš- to pakaušį, tardamasis su savim. Bet pagaliau prieina jis prie tos išvados, kad geriau būtų dar kartą pasitarti su Žmona. Bet Aukštujų ūkininkės nedaug teįsileidžia 1 svar- stymus, o trumpai ir aiškiai …
Excerpt
— Reikėtų, duonos tikrai jau nebeužteksime, — pritarė Bintakienė, — ir roputėms reikėtų daugiau žemės ; bet, jei pievą išarsi, kur berišime paskui arklį, karvę? Juk pūdymas, kurį turime, nugraužiamas kruvinai. Vien šunramunės belieka, kurias — rasi ožkos …
Excerpt
rods, galiu prikaišioti, kad tu esi tik vienos dienos šeimininkė. Geru bebūdamu, ir susibarė Bintakiu. Bet ne iš laimės, o dėl to, kad vargas spaudžia. Bintakis ne toks jau didelis girtuoklis, būna daug didesnių, ir Bintakienė ne tokia jau vienos dienos …
Excerpt
— Ką žinome, tai ir pasakysime, — trumpai ir piktai atsakė Bintakienė smalsioms moterėlėms. — Ar tu ir siekti gausi? — Ar aš žinau? — Juk jie tavo gentys, net brolis, — nori paakinti kaimynė Gelžienė. — Žinau. Ne, su ta Bintakiene nieko nėra pradėti. Bet …
Excerpt
— gudriai atkirto Pozingienė. Mat, aną kartą buvo Kuprius atėjęs, tai ji, taipjau smalsumo kamuoja- ma, jo paklausė, ar teisybė, ar jis ir manąs, kad... juk jis matęs perskrostąjį lavoną... Į tai Kuprius jai atsakęs, kad tik gydytojai — žinovai tegalį …
Excerpt
— Na, tai sakyk, kaimynėle, tu, vargše, kaip man tavęs gaila! Kiek tu pakelti turi, kiek rūpesčių ir vargų guli ant tavo silpnųjų pečių! Iš kur tu tik tos kantrybės turi? Margienė vis dėlto, kaip sau nori, gudri moteris. Ji žino, jeigu ji atėjusi tik …
Excerpt
— Ak Tu, Pone Dieve! — suriko Margienė; šitas dalykas jai, matyt, labai įdomus: — Ar jis negalėjo nuginčyti? Juk tai ne tiesa? — Taigi, kad tiesa, bet jis parūpino arkliams. O tiems ponams neįpasakosi, kad ūkyje kartais rei- kalinga baltosios, visai …
Excerpt
ant kurio sėdėjo alkūne ramstydamosi į stalą. Pašoko ir nubėgo į aslos vidurį. Paskui, lyg kaži ką sugal- vojusi, nubėgo prie lovos, pradėjo kamšyti kampus, lyg čia šiaudai būtų ištįsę, ėmė lyginti antklodę. Margienė pastebi, kad Bintakienei rankos dreba, …
Excerpt
vėl, atrėmusi alkūnes, abiem rankom susiėmė galvą. — O kas dabar teismo išlaidas apmokės? — visa kas rūpi Margienei. — Na, kas jau apmokės! Žinoma, kad ims iš ūkio, kol dar kas imti bus. Mano tėviškė, mano tė- viškė! Kas beliko iš tavęs! Kas beliko iš …
Excerpt
gienė pasakoti kaži kokį atsitikimą apie Etmės Šimo- nienės tėvo tėvą. Margienei dar neužbaigus pasakoti ano įvykio, jau įsispraudė į jos kalbą išimtininkė Kuršienė: — O apie Jokūbą Šimonį kalbėjo žmonės... Taip korė ir leido gerieji kaimynai nelaiminguo- …
Excerpt
prie pakaušio? Sakyti nė vienas taip nesakė antsto- liui, bet visi taip pamanė. Ne kepurę, tik kelis kartus ūsus pakilnojo prū- siškasis teismo tarnas. Matyt, kad labai nori būti panašus, nors ūsais — į Prūsijos Vilių Antrąjį. Kaži ką sunarnėjo antstolis, …
Excerpt
Sutrinktelėjo plaktukas vieną kartą, dar kartą, vis ir vėl: — Was bietet man... — Zum ersten — zum zweiten — Zum... Pamažu, vos pastebimai ėmė tuštėti namų pa- kampiai. Daiktų norinčių žmonių — daug, tik siū- lytojų menkai. Pinigai aukštujiškiuose reta …
Excerpt
tik by kokią ten Žagrę, bet ir visai naują geležinį plūgą. Ten akėčios geležinės — širdis džiaugiasi jas pamačius. Bet, bet gerasis, pergnybtasis vežimas! Ir ryja seilę ūkininkas: kad taip nusipirkti galėjus! Ir ne vienas jau slapčia grašius skaičiuoja... …
Excerpt
EP L0E) 0 6 A Sužinojai dabar, garbingasis skaitytojau, iš kur kilo ir kaip žuvo Aukštujų Šimoniai. Gyvenimas patsai tai man diktavo, likimo ranka pati mano plunksną vedžiojo. Ir aš teparašiau tik tai, kas man parašyti buvo leista. Bet man to neužtenka — …
Excerpt
monių likimą, pažvelgiau į neišmąstomąsias jo akis ir paklausiau: — Sakyk, ką tai reiškia? Ir pirmą kartą aš išgirdau jo balsą, kuris buvo panašus į amžinai nenurimstančios jūros ūžimą — ne, į galingą griaustinį, kuris užeina po skaudžios tvan- kos. Ir …
Excerpt
pailgas, plynas, nebarzdotas, nosis — nemaža, ne- stora, lyg kuprele, lyg ir ne — primena Aukštujų imonių giminę. O tačiau neatrodo, kad jis būtų būrų vaikas, bet lyg aukštesnės kilmės — lyg ba- ronas. Smalsiai, o tačiau sujudęs apsižvalgo raitelis ant …
Excerpt
Priešas traukiasi tolyn, atgal, vis atgal. O mūsų pažįstamoji kareivių kuopa juos seka ir seka. Mūsų raitelis, dabar jau pėsčias, veda savo vyrus į ko- vos lauką. Gali būti, kad kur nors tikrai dar sustos priešas. Ir kova iškils, gal baisi, gal žalinga. …
Excerpt
Likimas tebestovi šalia manęs. Bet jis tyli ir, tur būt, amžius vėl tylės. Daugiau jau nieko nebepa- tyriau ir tik žinau, kad Rožei Šimonytei buvo lemta išvysti Aušros spinduliais šviesiai iškaišytą — Tėvynės rytmetį! …
