Excerpt
krimto kadaise motiną; kad nakčia ašaromis pagal- vės drėkinti nereikėtų. Rasi Ilžės uošviai ir geresni žmonės, rasi jie II- žės nekankins, juk apie Šimonius dar niekas nieko blogo negirdėjęs. Motina Ašmienė, atitekėdama kitą kartą pas Ašmį, taip pat …
Excerpt
Rasi būtų Ilžei geriau, kad būtų išėjusi už Aglonėnų Kebiliaus. Jo ūkis geras, be skolų. Bet ką gali žinoti: pirmosios pačios paliko daug vaikų; kaži kokie jie bus pamotei! Išsiskyrė sau Ilžė Šimonių Krizą, tai tegu ir eina jau už jo. O jei tik sutiks, …
Excerpt
ir meldžiasi už neseniai mirusįjį Jokūbą — savo vyrą, už Krizą ir Ilžę, už Mikėlį... čia prideda ji daug, daug žodžių iš savo širdies. Ir ašarų srovės teka ir teka per pageltusį, vargų išraižytą jos veidą. O pagaliau dar meldžiasi ji už save, kad veikiai …
Excerpt
sprendė komisija, bet juk, kas broliui priklauso, reikia atiduoti. Tai tie pinigėliai, kuriuos Ilžė atitekėdama atsi- nešė, jau išvyko į Karaliaučių. Bet jų dar neužteko. Reikėjo prisiskolinti. Ir išvažiavo jaunuoju Šimoniu į Klaipėdą ieškoti pinigų. …
Excerpt
Ištikimas draugas palieka Aukštujų Šimoniams skurdas. — Pinigus į vandenį įmetęs, nors burbulą ma- tai, — skundėsi kartą Ilžė Šimonienė savo kaimy- nei, senajai Kuprienei: — o dabar — sukišau savo pinigėlius į Šimonių ūkį, ir nieko nematyti! Čia kišk ir …
Excerpt
ir meilė, ir patikimas, na, pagaliau jau ir kantru- mas. — Kantrumas — karti žolelė! — padūsavo Kuprienė. — Geriau būčiau padariusi, kad tėvų būčiau klausiusi: ėjusi už Kebiliaus. Kaip tas manęs no- rėjo! Kad jis ir našlys, nebejaunas, bet ūkis be skolos. …
Excerpt
— Dirbk, vark pati, taip jau mažiems ūkinin- kams likta. Ne ant aukso ožio užsisėdai, už netur- tuingo būro išėjai. O būras privalo kastis, privalo raustis po žemes patsai. Užtai ir duona daug ska- nesnė. Sveikai moteriai, kaip tau, dėl darbo nereikėtų …
Excerpt
vena kaip inkstas taukuose! O tačiau puola ir puola ant mūsų, — pyksta Ilžė. — Teisybė, teisybė, — sako Krizas. Ir tyli galvą nuleidęs. O Ilžės pampėjimas nenutrūksta: — Dedasi jis nebežinąs, kiek vargsta būrai. Daro taip, lyg brolis miltų kalnus radęs, …
Excerpt
štujų kalną. Dėl visų daug verkta. Kiekvienas jų buvo Šimonienei brangus. Bet Dievas davė, Dievas atėmė, Jo... Ir vėl užima skausmai žadą. Šimonių rėžy, Aukštujų kapinėse, jau šauni eilė kryžių, vienas šalia kito. Prie kiekvieno kryžiaus kaupas ar …
Excerpt
tėvo, 0 motina Ašmienė triūsė lauke — parvažiavo iš turgaus Krizas Šimonis, linksmas, švilpaudamas. Nustebo uošvienė: kas čia pasidarė su Žentu? Girtas? Nuo kada pradėjo Krizas girtuokliauti? Ilžė iki šiol neguodės. O šis, palikęs vežimą su arkliu …
Excerpt
O Krizas Šimonis, lyg į kaktą trinkį gavęs, atšoko nuo lovos ir išsvyravo į kiemą. Ne tiek svyravo jis pagiriomis, kiek dėl vieno baisaus žodžio, Ilžės ištarto: Girtuokli! Argi jis jau girtuoklis, juk šiandien, taip sakant, tik pirmą kartą... Kiemelyje …
Excerpt
jos vyras virstų girtuokliu? Kas būtų galėjęs ma- nyti, kad ir Jokūbo Šimonio sūnus... Čia nebeiškenčia Krizas: jis pašoksta nuo suolelio, lyg angies įgeltas: — Uošviene, ar tu man ir padyviji? Ar negana vargstu, ar negana dirbu, dieną naktį krūniju, ir …
Excerpt
Ji ieškojo jo rankos, bet, pasiekusi jo galvą, lengvai glostė jam ilgus, susivėlusius jo plaukus. Ilžė atleido. Kitą dieną, po pietų, išsiskubino motina Ašmienė namo. Sudraudė vaikus, įsakė nešaukoti, nekelti triukšmo, nes mažoji sesytė norinti miegoti. O …
Excerpt
— Ir ką jie ten dirba? — dejuoja motina. — Vištų, žąsų, pylūčių didžiausias triukšmas, kas čia yra? Perdurės neuždarytos. Į prienamį, į priebutį ir į stubą jau įtraukė gaidys, vedinas visą būrį vištų. Paskui vištų įkrypuoja ir žąsyčiai. Visi jie išalkę. …
Excerpt
Jau įstengia jie ne tik palūkanas nustatytu laiku atiduoti, bet jau gali po kiek ir pačių skolų at- mokėti. — Jei Šimonienė nebūtų apsisukanti šeimininkė, — sako visa žiną kaimynai, — seniai jau būtų Krizas Šimonis iš ūkio išvarytas. Bet jau vėl pradeda …
Excerpt
— Kad Dievo taip likta, kad tokia Jo valia, — sakė jis savo Žmonai, — tai ir kentėkime! — Ale tai visai ne Dievo, o mūsų marčios valia, — priešinosi senoji, — ir prieš ją reikia kaip nors stengtis. Ir tas Vilius toks liurbis pasidarė, visai nesuprantamas …
Excerpt
savo išimtininkams? Ar aš šiaip kokiam Žmogui esu neteisybę dariusi? Už ką dabar taip reikia kentėti?! Visą amžių vargusi, senatvės dienose veik pastogės nebeturiu, eik, kad tokiai marčiai patinka, elgetauti. Senis Šimonis, galvą nuleidęs, tylėjo. Ir ką …
Excerpt
Senis tylėjo.Tiesa, ir jis tikras, kad tai nelemtas marčios darbas. Bet ką padarysi! Nematei, kad pa- darė, į teismą nevesi. Kiek vėliau paklausė senis Vilių, rasi jis žino. Vilius, nieko nežinodamas, galvą pakratė ir pe- čius patraukė. O marti …
Excerpt
— Čia nereikia bartis, bet reikia apgalvoti tą beprotystę. Eik, tuojau atrakink! — Eik, tėvai, duok man ramybę! — Ale, sūnau, ar tu ir reikalausi, kad tavo tėvai badėtų? Juk jeigu marti beširdė, tai bent tu atsi- muosk. Kur gausiu aš dabar malkų? Vilius …
Excerpt
Ir vėl sudrebėjo senajai širdis, kaip anąmet, kada marti apsiėmė išvaryti iš namų Anelę. Tai štai koks dalykas. Nieko nebesakė senoji, tik, įėjusi į stubelę, atsisėdo šalia senio. Ir šį vakarą verkė juodu abu. — Nebėra čia vietos mums, reikės eiti …
Excerpt
— Eik, kodėl neini, neškis visus grūdus drauge, rasi patrūksi benešdama! Taip, tik jos mirties išsižiojusi laukė Etmė. — Geriau ir būtų, kad galėtuva numirti, kas ir beliko mum daugiau! Ir tikrai, Šimonienė sunkiai dabar serga. Visa dega lyg ugnyje. Bet …
Excerpt
— Nuo mirties žolių nėra, — atsakė Gelžienė. Šiandien ji negirdi jokių pataikavimo žodžių, ir ji paliko pikta, kaip buvusi. Tačiau nuėjo į kamarą, išsinešė didelį ryšulį ir ėmė skirstyti arbatžoles. O Šimonienės tulžis jau plyšta iš apmaudo: kas Šiandien …
Excerpt
Tačiau Bintakienė jau nė kiek nelindo brolienei į akis. Kaip tik senoji, išgėrusi žolių, prisnūdo, taip ir išsiskubino ji namo. Senoji Šimonienė nebemano keltis. Kelintą jau savaitę ji lovoje! Karštis atleido, bet už tai silpnumas didėja. Jau ir kunigas …
Excerpt
— Mama sako, kad tu veik mirsi? — Taip, Jokūbėli, aš tikrai veik mirsiu! — Bet aš nenoriu. Kas mane pamylės, kad tu numirsi? — Tavo mamytė, vaikeli! — Mama niekada neturi laiko, — dejuodamas sako vaikas. Taip, senoji žino, kad marti taip į godą įsibrido, …
Excerpt
pamanė, kad tai kas gera, ir dėl to, koks vaiko būdas, tuojau nusiramino. — Ir aš vis žiūrėsiu iš dangaus į tave, tave sau- gosiu, kad tau nieko blogo neatsitiktų. — O kad aš numirsiu, ar mano dūšelė ir nueis į dangų? — smalsiai paklausė Jokūbėlis. — …
Excerpt
— O dabar, senatvėj? Apsaugok, Dieve, mane nuo to! Bet marti jį dabar visiškai prie sienos pri- spaus. Kad taip prie Bintakienės vietos būtų... bet į tą menką trobelę negali visi sutilpti. O per gera ir Bintakienė nėra. Jau dėl Rožės kiek ji priskaito …
Excerpt
išimtininkai, turėję pusę karvės, milžo kas antrą dieną. Dabar jam vienam paliko kas trečią dieną, bet ar duos jam marti, ar beužleis? Juk ji žino, kad senis nemoka atsibarti. Senis nežino, kad marti, ausį prie durų pridėjusi, klausosi ir nekantriai …
Excerpt
Ir štai koks stebuklas! Marti visai nebe ta pati. Visai ji kitokia, lyg kad senąjį savo kailį ji visiškai būtų išnėrusi. Išeina senis Šimonis malkų kapoti arba dirbinėja šiūrėj — veltui duonos valgyti jis nenori; kol įstengia, nori pasidarbuoti. O marti …
Excerpt
jodinėk jų, tėtukai. Išdykaus paskui per daug mano vaikai. O tu jų atsikratyti negalėsi. — Jokūbėlis jau didis, bet tą mažulėlį reikia kiek pagloboti, — sako senis Šimonis ir nešioja po stubą jauniausiąjį Šimoniuką, kuris silpnas, serga-- lingas. — Jau tu …
Excerpt
— Rodos, aš veik seksiu motiną. Norėčiau, kad Anė dar pareitų apsilankyti, kad Bintakienė ateitų. Kaži kas tokio sušvytravo marčios akyse, bet senis to nepastebėjo. — Ale, tėteli, tu nemirsi, — pradėjo ji vėl saldžiu liežuviuku, — ir man dažnai pilvas …