Excerpt
Išvestos iš tvarto karvės ir išvarytos už vartų vėl grįžta baubdamos, vėl nori pulti į ugnį. — Reikėjo keletą šakių mėšlų išmesti iš tvarto, tai jos nebepultų į ugnį, — patarė vienas iš atbė- gusiųjų kaimynų. Du arkliai užsispyrė neiti iš tvarto. Jau …
Excerpt
pos. Pats įsitrupino, pats tegu išsrebia. Mano duo- nelė gatava, man stalas dengtas visur, kur aš nucinu. — Tai nekrikščioniška, — pasakė kaži koks žmogus, kurio niekas nepažino. — Na, jeigu krikščionis būtų mano brolis, rasi ir gelbėčiau, o kad …
Excerpt
Gaidrus išaušo kitas vasaros rytas. Netrukus pa- tekėjo ir saulė. Bet, pakilusi kiek virš pušyno, staiga krūptelėjo. Lyg nuraudo. Tada, kiek pasisukusi, ap- sidengė vis juodyn ir juodyn einančiu šydu. Gal būt, prisiminė saulei Mato Šimonio čia pra- …
Excerpt
rėmęs į stovintį dar mūrą, žvelgia į tolį. Kalbėti nieko nėra. Ir tyli visi. Bernai ir mergos — visi susirūpinę, kaži ką tarp savęs paklėtyje tariasi. Klėtis liko viena ugnies ne- liesta. Visi jie žiūri į šeimininkus. Pagaliau kaži ką susitarusi šeimyna …
Excerpt
nebegali... taigi... mes susitarėme eiti kitur darbo ieškoti. Algos... pinigų mes iš tavęs nenorime... tik ateisime atsiimti savo pasėlę... Liūdnai nusišypsojo Šimonis: — Vaikai, dėkui už dovaną! Jūs pirmieji, kurie norite mane bėdoje gelbėti. Dievas …
Excerpt
— Jei jis ką ir sakė, tai tebus buvusi tik papra- sta jo kalba, — griežtai nutraukė berną Šimonis. — Prašau, meldžiamasis, neskleisk gandų, tylėk, nes tai ne tiesa! — Bet tik kas nors užkūrė sodybą! Iš savęs neužsidegė, — spyrėsi bernas. — Žinoma, kas …
Excerpt
— Ne, ne! Kad jau ir sutepei savo sąžinę, tu, veidmainy, tai nors Šimonių vardas tegu nebus val- kiojamas po kalėjimus. Jokūbas Šimonis verkė, verkė pirmą kartą vyru būdamas, verkė ilgai ir skaudžiai. …
Excerpt
SAKYTOJAS ANSKIS ŠIMONIS Pasitraukęs nuo žmonių, teisiančių jo brolį, Anskis nubėgo pasiimti ryšulių, kurie dėl visa ko jau buvo padėti daržo kampe. Apsižvalgė Anskis, ar niekas jo nemato, ir nusiskubino keleliu pu- šyno link. Bet kur link dabar žingsnius …
Excerpt
— Dabar gerai ir taip. Stengiasi Anskis nutildyti taip staiga atbudu- sią savo sąžinę, tik tai nepigiai pavyksta. Stengiasi pats sau įkalbinėti, kad jis. tikrai gerai padaręs, kad juo pasinaudojęs Dievas, kaipo savo įrankiu... Lyg priešininką kokį …
Excerpt
Pagaliau nusisukęs, sunkiais žingsniais nuėjo savo keliu. — Kur nueisiu, čia namai, — galvoja Anskis: — neprapulsiu, Dievas gelbės savo. Bet čia ir vėl, lyg aštrus peilis, dygterėjo sąžinės balsas: — Dievas gelbi savo vaikus. Bet kas tu? — sustingo vėl …
Excerpt
žiūrėk tik, sakau, apsižiūrėk! Juk jeigu tik viena kibirkštėlė užlekia ant stogo, ir jau esame dingę! — Bet ant Šimonių tvarto jokia kibirkštis ne- galėjo užlėkti. — Čia padegta, visai aišku! — Man taip keistai pasirodė su Šimonio broliu... — Na, na, tu …
Excerpt
Išbėgo Bertienė žiūrėti, kas toks ankstybas sve- čias. Ak! ir nudžiugo širdis, ir akys iš džiaugsmo sušvitėjo. | Per kiemą lėtais žingsniais, matyt, labai nuvar- gęs, įeina Anskis Šimonis. Rankas į priejuostę šluostydama, šeimininkė išbėgo pasitikti …
Excerpt
kimo namai. Užtai ir Anskis mielai ir dažnai pasi- skelbia čia surinkimą. Taip ir susipažino juodu arčiau. Bet per arti, ne! Bertienė jam labai patinka, tik moterystės jungą užsidėti sau ant sprando Anskis dar vis kratosi. Bertienė visada atsiranda …
Excerpt
— Ar čia arti surinkimą turėsi? — kvailas klausimas bet, juk jis sakytojas, tai ką šiaip kalbėti. — Ne, dar ne, aš tik iš didžių bėdų išbėgęs atė- jau pas savo draugseselę. — O kas bent atsitiko? — Vakar tėviškė sudegė. — Ui, Dievaliau! — Visa kas sudegė, …
Excerpt
bet jam ir baimė kyla, ką gali žinoti, ką pagaliau ji pasakys. Gal parodys duris: — Eik, iš kur parsiplovei! Bet Bertienė jau atsisvėrusi jo naudai. — Teisybę kalba Anskis, — atsako ji sau į savo svyravimus ir tuo galutinai nutildo ji savo abejo- jimus: — …
Excerpt
jeigu ji paklaustų, kodėl sakytojas neina į surinkimo galą miegoti, o palieka prie šeimininkės. i Kitą rytą Bertienė, nežiūrėdama mielojo svečio, la- bai blogos buvo nuotaikos. Trankė duris, drabstė ki- birus, barėsi su mergomis. Baisiai sukniaukė katė, …
Excerpt
Nieko į tai neatsakė Bertienė, tik, nusisukusi į kamaros langelį, nusišypsojo: — Na, pagaliau! O tada, išėjusi už angos, pašaukė: — Marčiau, kinkyk arklius! Gerąjį vežimuką! …
Excerpt
Smūgis, kuris ištiko Jokūbą Šimonį, buvo beveik be sau lygaus. Lygiu laiku netekti viso savo turto, — o tai dar per artimą sau žmogų, — vos pakelti galima šitokį skausmą. Bet dabar turėtų turtų jau iš niekur nebeiškabinsi. Reikia pradėti iš naujo gyventi. …
Excerpt
Bet staiga vėl apsiniaukdavo Šimonio veidas, nes tučtuojau prisimindavo jis, kad jo brolis, kuris taip- jau Šimonių vardą turi, jį į tą vargą ir skurdą įstūmė. Brolis! Šiandien Anskis Šimonis didelis ūkininkas. Ir dar didesnis sakytojas. Jis jau ir pirma, …
Excerpt
Ir taip pavargo Šimonis, turtingiausias toli ir plačiai žinomas ūkininkas. Sutirpo ūkis ir jo turtas, kaip vaško gabalėlis ugnyje. Vargais negalais išsistūminėjo per žiemą ir per sekančią vasarą Šimonis. O rudenį atidavė ūkį sūnui. Pats įgulė į ligos …
Excerpt
apsitaisė, apsivilko kailinius; pasisėdo prie galinio lango. Iš čia gerai matyti, ar kas pareina per šilus. Bet yra šiek tiek pasnigus. Gal būt, Mikėlis parke- liaus per Priekulę. Kelis kartus ir į lauką išėjo Jokūbas — rasi per Aukštujų kalną pareina …
Excerpt
— Šlektai, Christoph! — Eik, eik, jau bent tėvui neparodyk tos savo silpnybės. Taip, ką aš dar norėjau sakyt?... aš dar vis Krizas... — Labai meilingai tu mane, vyresnįjį savo brolį, suėmei, kann mich nicht beklagen, — ir kiek ner- vingai nusijuokė …
Excerpt
— Dėkui, — norėjo pridėti, — vaikeli! — bet nedrįso. O sūnus jau nusilenkė ir apkabino motiną, kuri iš džiaugsmo skaudžiai apsiverkė. — Tai dar, dar gavau tave pamatyti šiomis savo akimis, kurias jau veik užmerksiu ant amžių, — ir Šimonienės ašaroms nėra …
Excerpt
— Kodėl blogiau? — Tu mano vaikas, lietuvininkas, 0 savo sūnų vokiškai krikštiji. Matai, mamale, ar aš nesakiau, kad taip bus? Ar mokini savo vaiką nors lietuviškai kalbėti? — aštriai paklausė sūnų. — Aber wo! Ką tu tik galvoji? — O kodėl ne? — Šimonis …
Excerpt
drobulėj, kuri užtiesta ant trakinių šiaudų, bado ir braižo visus pašonius... Bet užvis daugiau bado ir braižo Mikėlį atbudus lietuviškoji jo sąžinė. — Ir nori tėvas, kad aš savo vaikus lietuviškai mokinčiau! Juk tai tik tiesiog beprotystė. Karaliau- …
Excerpt
ir miegas užspaudžia akis. O sąžinė atsitraukė į tolimiausią širdies kampelį. Betgi ir brolis neleidosi pasimokinti. Nėmaž! Visaip stengėsi Mikėlis įtikinti Krizą, kad neteisin- gas esąs tėvelis. Juk su laiku visa kas turėsią suvo- kietėti: ein Land — ein …
Excerpt
Nors iš karto ir skaudžiai apsiverkė Šimonienė, bet greit nusiramino: kas tokia šypsena ant lūpų gali numirti, tas jau mirdamas dangų atvirą mato. Kas taip miršt — miršt gerai! "Tuomet rašė vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis. …
Excerpt
KRTZAS STMONIS IR JO VAIKAI …
Excerpt
SKURDO GALO NEMATYTI Tekėdama už Krizo Šimonio, Ilžė Ašmikė di- džiu pasiryžimu apsiėmė atgaivinti Šimonių, dabar jau ir jos, ūkį. — Daili turi atgimti sodyba, dailesnė, negu buvo kadaise, — pasižadėjo ji. Ji jautėsi gana stipri ir turinti daug jėgų …