Excerpt
Susiprato Urtė. Nori ji slėpti savo jausmus, kurie tiesiog apsvaigina jos valią, ir, šiek tiek nu- duodama ramumą, atidaro skrynę ir ima ieškoti, ko jai reikia. Bet staiga pagavo ją baisi baimė. Prakaitas nupylė jos veidą. Nervingai ėmė drebėti rankos. …
Excerpt
sipranta, kad šita valanda, nors ir tokia svajinga, bet ir pavojinga. Iškliūti, iškliūti, Dieve mano! Nors šį kartą dar iškliūti! Jausdama karštą jo kvapą, maty- dama jį taip geidulingai alsuojant, Urtė ėmė kovoti beveik nežmogiška jėga. — Paleisk, …
Excerpt
ve galvoja dieną ir naktį! Aš tave myliu nuo tos dienos, kaip tave pirmą kartą pamačiau ten, Aukštujuose. Tose dykumose išaugo tokia daili gėlelė! Ji turi mano būti. Aš tave myliu jau nuo tuokart, kaip pirmą kartą tau į akis pažvelgiau. Aš žinau, kad …
Excerpt
kusi juodą skepetą ant akių, tiktai verktum ir mels- tumeis. Tu leista gyvenimui ir meilei. Tu turi kitus laimingus padaryti ir pati laiminga būti. Ar tu ma- nai, kad šitoks sakytojas niekada nėra mylėjęs ir nemyli? Jis yra daugiau mylėjęs, negu jam …
Excerpt
O Mikas, nebesusivaldydamas, pradėjo ją karš- tai bučiuoti; pirma plaukus, o tada akis, veidą, lūpas. Urtė ir visai nebesipriešino. O palytėjus jos lūpas, ji pati apkabino jo kaklą ir arčiau bei tvir- čiau prisispaudė prie jo krūtinės. Bet staiga jis ją …
Excerpt
Tikroji meilė — rami kaip vasaros naktis, gili kaip jūrė, tvirta kaip uola, brangi kaip auksas, tyra kaip ašara, žavi kaip muzika, skaisti kaip saulė! O netikroji meilė? Urtė laiminga. Jos krūtinė kuone per menka ap- imti visus tuos saldžiuosius jausmus, …
Excerpt
pažinti, kad ji kaži ko dar laukia. Ji nežino — ko, bet taip palikti negali. Ar tai jau atšalo jo meilė į mane? Rasi man reikėjo būti meilesnei, širdingesnei. Bet kaip tatai padaryti? Aš mylėčiau jį, bučiuočiau jį, pasakyčiau net, tikrai pasakyčiau, kad …
Excerpt
ar visai nepasimelsta. Visą laiką apie Miką sva- jota. Kelis kartus jau verkė ji būdama viena. Ji žinojo, kad tai tik dėl Miko, bet nenorėjo sau to prisipa- žinti. Kodėl jis nėmaž nebekreipia į ją dėmesio? Ne kartą Urtė nueidavo į klėtį ta viltimi, kad …
Excerpt
Beje, Dievs valandėlę Užtruks gaivint tave... Štai — lyg dvasia kokia — prie durų bestovįs Mikas! Urtė negirdėjo jo įeinant. Staiga nutilo jos balsas, lyg nutrūkusi kanklių styga. Iš išgąsčio kny- gos iškrito iš rankos. Bet ne toks buvo išgąsčio pa- …
Excerpt
— Aš niekada dar neapsirikau, aš pažįstu mer- gas. Jos visos tokios. Urtė nuraudo, bet šį kartą jau iš pykčio: — Kas jam tik šį vakarą įpuolė į galvą man to- kius niekus plepėti? Koks jis įsivaizdavęs ! Niekada jam nesakysiu, kad jis man patinka. O, taip, …
Excerpt
— Ne, tu nesi kaip kitos, aš tik norėjau tave kiek paerzinti, norėjau matyti, ar moki pykti, ir norėjau kiek su tavim pasiginčyti. Bet turiu pripažinti, kad tu ne tokia kaip kitos. — O kodėl ne? — Todėl, kad tu man patinki, o kitos mergos man nepatinka. — …
Excerpt
— O jei tai tikra tiesa, ir tau atvirai pasakysiu, kad dar nė vienos taip nemylėjau, kaip tave. — Netikiu, netikiu! — Urte, kodėl tu tokia atkakli šį vakarą? Mer- gos paprastai nebūna tokios. — Ir vėl mane sulygini su kitomis. Kokia aš esu, tokia ir …
Excerpt
AMBPAS- EV LMA 5 Teka upelis sriauniai, teka upelis vinguriuodamas, aplenkdamas kalvas ir kalnelius, nešdamas drauge, kas pakeliui pasipainioja, ką nuo pakrančių atplėšia, atpalaiduoja. Toli jis teka, toli jis neša per slėnius ir daubas, pro kalnus, …
Excerpt
žinybės mares. Bet visada jis pasiekia savo laiku savo tikslą. Kas įvykti turi, įvyksta. Toks jau žmo- gaus likimas! Krizas Šimonis jau atidavė ūkį sūnui Viliui, ku- ris Naujiems Metams grįžo iš Dortmundo, susitau- pęs kelis grašius. Atitekėjusi pavasarį …
Excerpt
pavydi, ir pikta, kartais lyg pasiutusi katė puolusi ant savo motinos. Ber Viliui ji patiko, ir jis ją paėmė! — Aš pats ne toks jau apsisukąs, — sakė jis, — tai reikia man nors kiek griežtesnės žmonos, kuri tikrai mokėtų gyventi. O jeigu ji šykšti, na, …
Excerpt
tikrai neatmena tos dienos, tos valandos, kada josios širdis būtų buvusi perimta tokio išgąsčio. Išvaryti į Žmones nesuaugusią, jauną mergelę! Tai tiesiog baisu. Urtė buvo nors beveik dvidešimts metų ir išėjo prie išmintingų žmonių! Bet dėl ramybės …
Excerpt
— Žinai, vaikuži, aš nekenčiu tokių senų urvų, kur ir pelės jau nebesusiranda. O dar darže. Būtinai ją reikia nugriauti! — Etmele, atsižvelk, meldžiamoji, į tai, kad man, mano tėvams, mano seserims šitas urvas labai bran- gus! Kokia ta klėtis man maloni, …
Excerpt
— nebegrįš. O kad ji vis iš naujo tau neprimintų kaži ką tokio, tai imsime ir nugriausime ją. O pasta- tysime jos vietoj, kieme, prie daržo kampo, naują špykerį. — Bet aš to neužleisiu, — stengėsi priešintis Vilius: — tai man per skaudu! — Aš tavęs visai …
Excerpt
nuo karštų, su umaru beišsiveržiančių ašarų. Tuo akimirksniu baisiai menka ir varginga pasirodė Urtė savo akyse. Visa kas dingo, net garbinga liekana iš senosios pracities, kurią pamačius, visada jauteis esanti ūki- ninko dukra. Ir garbinga jauteis, ir …
Excerpt
— Gaila, labai gaila ir man tos klėties, — kiek patylėjęs pradėjo vėl Šimonis, manydamas, kad Urtė tik vien dėl jos taip graudžiai sielojasi. — Ir kas ga- lėjo manyti, kad mūsų martelė tokia negera. Džiau- kis, Urtele, kad turi gerą vietą. Palaikyk ją ir …
Excerpt
relę? Ar tu nematai, kad josios dailumas, josios veido skaistumas pridengiamas kaži kokiu paslaptingu šy- du? Pažvelk arčiau, štai Urtė vos beištūri savo sielos sopulius. — Mikai, Mikeli, kodėl tu dabar taip labai nuo manęs šalinies? Ar tu nežinai, kad …
Excerpt
— Dabar jau ne laikas ginčytis, Mikai. Vasa- rio mėnesį... — Kas bus vasario mėnesį? — lyg nekaltas avi- nėlis paklausė Mikas. — Vasario mėnesį jau būsiu motina. — Laiminu jau šiandien! Nusiminimas, pyktis pagavo Urtę: — Biaurybe, nesigėdi iš manęs …
Excerpt
— Snukį laikyk, mergel! — suriko dabar Mikas pilna gerkle: — Ne vienas gali liudyti, kad tu man paskui bėgai, o ne aš tau. Žinai dabar? O ar rasi ne- užsidėjai su mūsų bernu Stepu? Bet tu manai, aš geresnis kąsnis, iš manęs galima ko gauti. Negausi, …
Excerpt
niekas nebegelbės. Reikėjo pirma apgalvoti, o ne su visokiais niekšais užsidėti. — Aš nežinojau, kad tavo sūnus toks niekšas. — Ar tu, pasileidėle, dar vis mano sūnų kiši ir nesigėdysi čia mūsų garbingus namus apteršti! Mano sūnus ne toks, kad bėgtų …
Excerpt
Dėl ko išstumta? Dėl to, kad mylėjo. Bet ar žmo- gui nelemta mylėti? Taip. Tai kodėl paskui šita kančia? Ir kas atsakys į šitą klausimą?! Ar ji ne tą pat darė, ką tūkstančių tūkstančiai pirm jos, po jos, ką visas pasaulis daro? Kodėl kitų šitoks veiksmas …
Excerpt
G A L O PRAD 2 Vasara. Liepos mėnuo. Saulė ne tik kepina, bet ir svilina. Visa, kas žmonių rankomis sodinta, — nusvilę. Jau visur rugiai kertami, bet kas iš jų! Kai kur nė antros sėklos nebus! Badas jau šiepia dantis džiūgaudamas. Vasarojas taipjau beveik …
Excerpt
O kas išgąstingiausia — gyventojų šuliniai iš- džiūvę. Nebėra vandens nė putrai virti. Galvijų jau nė manyti nemanyk girdyti iš šulinių. Prūdai — visi išdžiūvę sausai, tiesiog susproginėję jų dugnai. — Dieve, Dieve, kas bus šįmet, sulauksime ba- do! — …
Excerpt
kaip tavo, galima dar eiti ieškoti. O esi mano brolis! — Liaukis, Anski, liaukis! — Taip, taip, tu niekada nenori teisybės gir- dėti! Taip jau darė bedieviai pirm amžių, kada Dievas leido tvaną. Tau tuokart žmonės neklausė pranašų. O kada pamatė Dievo …
Excerpt
iš nuovargio į žemę. Bet šita vakaro pašvaistė, šitos žaros ten... — Tai ženklai prie dangaus. — Tai yra prieš dar didesnę giedrą. — Didesnės nebegali būti giedros, juk jau visa kas sudegę. — Badų sulauksime, baisių badų! — Ne tik bado sulauksime, bet ir …
Excerpt
kas degtų! Vandens gesinti nėra, tai reikia nors plėšti iš ugnies nasrų, kas išplėšti galima. — Ugnis, ugnis! Iš visų šalių — tiesiai per laukus, šilus, iš tolo ir arti bėga Žmonės gaisro link. — Ugnis, ugnis! — Kas gi pagaliau dega? Ir štai, ant Aukštujų …