Excerpt
kitur yra. Namie kaip užkrosny — nieko daugiau nebeprisimokinsi. — Bet rasi dar vienus metus galėčiau pasilikti, tik vienus metus! Matai, Anelė dar jauna. Kad Vi- lius ir apsives, vis viena jam reikės pagalbos. O kad nereikės, eisiu kitaip pasipelnyti. Ar …
Excerpt
gera. Mikas jau paaugęs, girdėjau, taisąsis leisti ji į gyvenimą. Ūkio, sako, nenorįs. Kaži kas toks, lyg erškėčiuotas kamuolys, pra- dėjo judintis Urtės krūtinėj, net suskaudo, net ašaros sužibo akyse. — Ale, mama, kam tu man dabar visa tai aiškini? Aš …
Excerpt
Urtė. Ji atsiminė tuos laikus, kada su motina pa- siklaupdavo prie savo lovelės poterių kalbėti. Gra- žiausi buvo tuokart laikai, laimingi! Ir taip šir- dingai paskambėdavo iš jaunos mergaitės lūpų tauri maldelė: Aš kūdikėlis menks esu... Ir malonu visada …
Excerpt
Dievalį apsunkinti. Užteko ryto ir vakaro poterių, kurių niekada neužmiršta sukalbėti. Kaži, ar Die- vas taip labai jau nori, kad žmonės dėl visų niekų į Jį kabintųs? Bet kas šiandieną Urtę spaudžia, tai jau ne niekai. — Dėl to jau reikėtų Dievui …
Excerpt
Sniege spindi, blizga ir mirga žvaigždžių žvaigždelės, lyg saulės numestos ant žemės žvynos... Šimonienė ir Anelė išvažiavo į bažnyčią. Tėvas ir Urtė liko namie. Motinai paklausus, ar ir Urtė važiuosianti drauge, šitoji, nieko neatsakiusi, išėjo iš …
Excerpt
Ar ne ir ji dėl pilvo? Ar ne ir ji privalo eiti pas sve- timus, nepažįstamus žmones sau maisto ieškoti? Ar nepanašus ir jos gyvenimas į ano kiškelio? Ir vėl prisimena rūsti motinos kalba, dar ne- seniai tarti jos žodžiai: — Ar vaikai jau ir kokių norų …
Excerpt
būtų mirusi. Nebebuvo daugiau vaikų. Turėjo pa- likti namie, paimti gyvenimą. Jo žmona, Kikilikė iš Linkių, taipjau iš surinkimo namų. Vienas jos brolių turėjo tą laimę išeiti per pasiuntinį. Pasėkmingai šiandien jis dirba Kristaus vynkalny. Urtei tai vis …
Excerpt
kas. Kas — aš nežinau. Tėveli, aš eičiau visur, visur, tik ne pas Sobrius. Kodėl varote mane ten? — Urtė suklupo ties tėvo kojomis, apkabino įo kelius ir ėmė bučiuoti rankas. Tėvui gaila, dar daugiau gaila savo dukters. Kad ne taip tvirtai būtų sukalbėta, …
Excerpt
— Kas gali atsitikti per vienerius metus! — pamanė Urtė, bet nieko nebesakė. Atsisėdo prie stalo ir paėmė giesmines į rankas. Staiga sužvangėjo skambučiai. Urtė žvilgterėjo į laikrodį: jau žmonės parvažiuoja iš bažnyčios. Į kiemą įvažiavo dvejos šlajos. …
Excerpt
mergele! Kad tu pas juos būsi ir taip elgsies — pavys tave! — To tik aš ir tegeidžiu. — Ale tada ir nebandyk man namo pareiti! — Niekada, veikiau eisiu ir nusiskandinsiu! — ne vaikiškai, bet visai rimtai ir šaltai atsakinėjo Urtė motinai. — Ak, Dieve, …
Excerpt
— Nors kartą pažiūrėtų į mane, — pageidauja Mikas Sobrys. Bet Urtė nė manyt nemano. — Kad kaip nors ją prakalbinti galėčiau! — Kodėl šiandien į bažnyčią nevažiavai? — kvailas tai klausimas, jis žino. Bet ką nors ji atsakys į tai... Nieko Urtė neatsakė, o …
Excerpt
— Na, Urtike, juk važiuosi šiandien su manim drauge? Nusigando Urtė. — Ak, Dieve, jau šį vakarą! Na, bet juo greičiau iš namų, juo geriau. Juk pas- kutiniu laiku namai tapo jai tiesiog pragaru. Tad atsakė: — Gerai, važiuosiu. — Drabužių skrynės galės …
Excerpt
Taip ir susilygo Urtė pas Sobrius. — Ojei stropi būsi, ir dovanų gausi, — pažadėjo Sobrienė, — visada mergoms ką nors dovanojau, kad gerai kiaules penėjo, veršius girdė. Tik paklusnios turi būti mano mergos; visada linksmos; nekenčiu susuktlūpių, — …
Excerpt
— Ar tu nepareisi? — Kada nors vėliau — rasi, bet taip greit ne! Mielai Urtė būtų savo mažajai sesutei daugiau meilesnių žodžių tarusi, bet ašaros kliudė. Ir tai, ką ji sakė, atrodė, lyg piktumu kalbėta. Tai ji ir nu- tilo ir, nuėjusi į stubelės kampą, …
Excerpt
TARP SVETIMŲ ŽMONIŲ — Mergos, kelkitės! Ar lig pietų miegosite? — rūstus, neišmiegotas pasigirdo Sobrienės balsas. — Juk žinote, kad šį vakarą surinkimas. Urtė kaip kulka išrietėjo iš lovos ir basom kojom atsidūrė šaltoj asloj. Nutvėrė žiaurusis žiemos …
Excerpt
Iš pradžių Urtelė, keldamosi rytą, verkė, prisi- mindama šiltąją jaukią stubelę namie. Čia krosnį vakare su tyrų pelkių velėnomis gerai įšildo, rytą dar karšta ji tebėra. Šaltis, nors ir kaži kaip dūktų, vis viena nekenkia, nėmaž jo nebijoma. — Barbė, …
Excerpt
žodelio nėra prataręs į Urtę. Lygiai dėl to jis toks baugus jai ir pasirodė. — Kad jis ką sakytų, tai ir žinotum, ką jis taip kartais galvoja. — Kad jis tik eitų pagaliau iš to tvarto lauk! — negandojasi Urtė, ir vieną ir kitą sykį pažvilgterėjo ji pro …
Excerpt
pyko dar daugiau. Tegu pyksta; ar žino jis už ką? dėl ko? Jis toks pat, kaip ir kurinas, kuris nuo ank- stybo ryto iki vėlybo vakaro iš apmaudų neišbrenda. Pusryčius bevalgant, Urtė neiškentė nepažiūrė- jus į Miką. Ir keista, šis visai nepiktas, tik kaži …
Excerpt
nesirūpino nei apie dainas, nei apie giesmes. Tik pačių duktė neiškentėjo tėvų nepaerzinusi: — Man labai patinka Barbės dainos. Barbe, juk tu išmokinsi ir mane dainuoti, ką? Kad mes vasarą į pievas važiuosime, tai mes dainuosime, ei, tai mes dainuosime! …
Excerpt
— Ak, jūs manote, kad mūsų ausys užkimštos, akys užrištos ir mes, jaunieji, nematome, negirdime, kas daroma, kad ir tų pačių sakytojų. Ne kartą de- juojate dėl Kebelkščio pasileidimo. O kad jis atvyksta Žodį kalbėti, tai daugiau nieko ir nežino, kaip tuos …
Excerpt
— Tai tokie žmonės tie Sobriai! — tarė sau Urtė. Laiku jau buvo vartai atkelti. Privažiavo kiemas iš arti ir toli. Visas surinkimo galas priėjo pilnas žmo- nių; mažoji ir didžioji stuba pasipildė kupinai. O kada pragydo žmonės pamaldžiai: Ak, kad liežuvių …
Excerpt
Liaupsinti Dievą Viešpatį su giesmele šlovinga! Žodžio sakytojas paskaitė iš Jezaijo 70, 1—7: „Kelkis, prašvisk, tau šviesybė ateit iš Pono Dievo, šlovė užteka ant tavęs...“ Ir kaip pamėgo Urtė žodį naujojo sakytojo! Nenukreipė ji nuo jo akių ir gerte …
Excerpt
— Gerai, kad ji manęs nepastebi, — mano sau Mikas: — geriau galiu ją apsižiūrėti. — Ir dailumas tos mergaitės! Ne, negalima atsidžiaugti, negalima atsigėrėti! Kodėl ji tik pa- prasta merga, nusigyvenusio ūkininko, butelninko duktė! Kodėl ji ne man lygi? …
Excerpt
gerai pastebėjo, kad jis priežastis taip greit persimai- niusio Urtės veido. Ir didis patenkinimas pagavo jo krūtinę. — Pastebėjai? Pagaliau! Na, mergyte, kodėl nu- dūrei akis? Kodėl nuraudai? Tur būt, aš tau pa- tinku. Rasi bijai, kad neįspėčiau tavo …
Excerpt
— Kad giedosite, aš pritarsiu, — atsakė Urtė. — Bet ko mes nemokėsime, to tu mus pamokysi, ką? — Kaip aš, vargšė mergaitė, galiu drįsti... — Tu ne vargšė, tu labai turtinga. Tokią dovaną retai kas teturi. O Rašte pasakyta: tešviečia šviesybė jūsų po …
Excerpt
gieda drauge? Niekada jis negiedodavo kartu, dė- josi nemokąs. Tai kas dabar pasidarė? — pamažu pradėjo jau ir kiti vienas po kito pritarti, ir galingai skambėjo giesmė apie malonę Sobrių namuose. Bet, regis, dar niekas tokia džiaugsminga širdim. nėra …
Excerpt
Pirmoji išėjo Urtė, o karštomis jos pėdomis sekė Mikas. Ir tamsiame priebuty staiga jis nutvėrė Urtės ranką: — Urtike! Urtės širdis užšalo. Ak, Dieve! Šitas vienas žo- dis išvaikė visas dievotas mintis. Šitas vienas šūkte- rėjimas atplėšė krūtinėje kaži …
Excerpt
— Ak, kad tu būtum mačiusi! Stačiai praryti jis tave norėjo. — Eik, eik, nešnekėk tokių niekų, aš visai tuo netikiu. — Tu tikėk! Matai, tu esi tokia daili, tokia ne- kalta. Tokių vyrai labai nori, tokias jie mielai išva- džioja, — labai rimtai ir …
Excerpt
Po šito atsitikimo Urtė pasiryžo vengti susitikti su Miku. O kalbėti su juo dar menkiau. Ir vis dėlto ji tesvajojo apie Miką, apie tą gražųjį ir išdidųjį Miką Sobrį. Jo akių žibėjimas neiš- dilo iš jos atminties ir neišdils, tur būt, taip greit. Ne kartą …
Excerpt
vengti. Bet saldi rodosi jai ta painiava, žibąs tasai tinklas, auksinis. Linksma bei lengva širdimi ji pasiryžusi pulti į jį. Taip, ji jau jame, tame tinkle! "Tik niekas dar neužtraukia, neužriša, neužmazgioja. — Dabar jau pamažu pareina tavo eilė, — …