Excerpt
Ar dėdienė negana dažnai jai prikaišioja, kokia ji bloga? Nuleido akis Rožė ir liūdnai paklausė sa- vęs: — Argi būčiau tikrai tokia bloga? Bet vis dėlto norėčiau Dievalį prašyti, bet ko? Nieko nežinau sakyti, Kaip malonės tik prašyti... — Ar tu viena, …
Excerpt
Roželei kaži kas pradėjo kilti aukštyn iš krū- tinės ir smaugti gerklę. Dvi stambi ašari nusirito per veidelius. — Kad žolės žydės, Rožele, eisime aplankyti tavo motinėlę, — paguosdama ir glostydama men- kučius plaukelius, kalbėjo Šimonienė. — Ar tu …
Excerpt
Senelei paėjus, Rožės akys vėl kreipėsi į debesis. Bet debesies veidas jau buvo nudėjęs savo rūstumą. O kai po metų netikėtai atsiskleidė kitas gyveni- mo lapas, tai dažnai ir širdingai atsiminė Rožė anas pavasario dienas, kada ji tarėsi Dievalį mačiusi. …
Excerpt
— Juk aš dar vis tokia nedaili, kaip tuokart? — ir jau krauju nupiltas veidelis iš gėdos. Kvailas klau- simas, žino ji susyk. Ji nori atitaisyti: — Bet anądien aš buvau nusipynusi vainiką ir užsidėjusi ant galvos. Tuosyk, man rodos, aš buvau graži, kad …
Excerpt
— Tikrai gražu, — patvirtino Rožė. — Dabar -aš kasdien čia ateisiu ir manysiu, kad esu pajūry, kaip tu kad sakai. Bet neilgai tesidžiaugė Rožė saulės šiluma. Dar -nepradėjo rausti veidai, dar nepradėjo rudėti nuo saulės basosios kojutės, kaip Jurgutis ir …
Excerpt
kitas iš vaikų. Tvyksterėja Rožė, nusigąsta ir maža- sis vygy — šaukia, klykia iš naujo, o vaikai lauke juokais nesitveria. Roželė, pati verkdama, ramina klykiantį vaikelį: Aha, aha, vaikutėli, Kodėl verki, mažulėli, Kas tau pasidarė? Aha, aha, apapa! …
Excerpt
A+NUERS MO N-Y- T Ė Vos tik įžegnota, dar iš kiauto nepilnai, gali sakyt, išrietėjusi, Anė turėjo išeiti į žmones. O tai tik dėl brolienės. Anę, kaip jauniausią ir silpniausią vaiką, motina visada, kiek galėdavo, lepindavo. Ne taip jau lepin- davo, kiek …
Excerpt
— Nė už pilvą ji neuždirbs, — pasakė ūkinin- kas Karalius iš Macaičių: — mes norime mergos, o ne nykštuko. Nė per mažąją niekas jos nenori. Bet pagaliau jau pasitaikė susilygti pas vieną ūkininką į vyžeikėnus — per piemenikę. Apie algą jau nei kalbėti, …
Excerpt
paliko tie patys. Ir dar net greičiau reikėjo juos atlikti, nes šeimininkas jau ir rėkia: — Ar neisi į laukus, mergel? O laukuose reikėjo greta su didžiaisiais dirbti. Rods, narnėdavo sau po nosim šeimininkė ar šeimi- ninkas, kad teprivalanti tiek dirbti, …
Excerpt
— Nepatariu, vaikel, — sako motina: — ant žemės kad ir virsti, tai daugiau nieko, tik susipur- vinėji, o mieste krisdamas, krinti ant akmenų. — Ale man tik lengviau bus, — užsispiria Anė. — Darbai ten, tiesa, ne iš pečių, bet kiek laiptais bėgioti! — O …
Excerpt
Ar tu visą amžių, į jos sijoną įsitvėrusi, paskui ją bėgiosi? — Aišku, kad ne. O, tačiau... Kai tiktai kalendorius jau pavasarį ėmė rodyti, o saulelė jau anksčiau, užtekėdama pro virtuvės langelį,į Anę kelis kartus lyg nustebusi prasišypsojo, ir galas su …
Excerpt
Čia nei šilų matyti, nei pušelių šniokštančių gir- dėti. Čia patsai dangus toks susiraukęs atrodo. Pievę- lės, nors ir taip menkos — by tik ji žalia, — niekur nematysi, 0 apie skaisčias, pievoje žydinčias, gėles, jau visai nekalbėk! Visada tik pilki ir …
Excerpt
kiųjų vasaros darbų. Bet labai blogą pataikė ji dabar vietą. Geri ūkininkai visada apsirūpina šeimyna jau Kalėdoms. O kas Sekminėms dar mergos neturi, tai ir žinok, kad ta vieta ne kam šutusi. Bet Anė nuėjo ir paliko ne tik tuos, bet ir dar kitus metus …
Excerpt
GODAS — ŠAKNIS VISO PIKTO Juo ilgyn, juo blogėja senųjų Šimonių būklė: marti darosi vis piktesnė ir baisesnė. Ne gana visokių kamantinėjimų, ne gana jau visokių šiaip skriaudų, dabar jau pradėjo ji net nuo pasirašyto- tosios išimtinės traukti. Pirmuosius …
Excerpt
Parsivesk liudininkus! Žmonės bent matys, kokius aš dorus išimtininkus turiu. Ha-ha-ha! Tokius, kurie meldžiasi, ašarojasi, o paskui skriaudžia savo vaikus. Eik jau, gėdykis! — Martele,ar tau ne gėda tokius žodžius į burną imti ir taip nusidėti? Aš tik …
Excerpt
Pozingienei šitoks norėjimas įeiti į jos tvartą labai keistas pasirodęs, ir ji mėginusi Šimonienę už- maršinti, pakišdama kitą kalbą. Bet Šimonienė po valandėlės vėl: — Tai, kaimynėle, parodysi man savo paršelius? Aš ir dar kelis tarankinius turiu …
Excerpt
krims. Tegu karves geriau girdo, bus ir sviesto. Mano kiaulės ir kabinasi į sienas, jeigu išalkusios, o karvėms pienas ir į ragą sulenda, jeigu jų nepri- žiūriu. — Išgirsiu dar vieną žodį apie raganavimą — pradėm apskųsiu! Aš jau žinosiu, kaip pamokinti …
Excerpt
„.. Nesa jie kaip žolė ūmai bus pakirsti... Ps. 32,2. Gaidrus vėlybo rugsėjo rytmetis. Kiek tingiai už- teka saulutė iš rudens rytų ir baimingai stengiasi kopti aukštyn į padanges, lyg ne visai gryną turėdama sąžinę. Juk ji tolinasi nuo šiaurės vis …
Excerpt
Vyžeikėnų Šimonių laukuose jau su saule atsi- tūpė prie ropučių užgalio kasikės — visa eilė: penkios, šešios — net devynios. Atsiklaupusios jos ir šliaužia per ropienoją. Vienai pradeda nagai šalti: atsistojusi pradeda ji pustyti pirštus — vis kryžiais …
Excerpt
Bet kaip jis nustebo: tik peršokus jam per griovį, nelabai švelniu dunksterėjimu į pašonį pasveikino jį priešas. Ir prasidėjo mūšis, kuris tikrai būtų pasi- baigęs skaudžiu riestaragio pralaimėjimu, jei nebūtų įsikišę į jų tarpą, — nors ir neteisėtai, — …
Excerpt
atbėgdamas jis, — prasimanys, biaurybės, ištaplenti vos išdygusius rugelius. Nuvijęs nuo rugių ir, nežinodamas ką kita su jomis daryti, nuvarė į padaržį, į prūdą. Šimonio ūkio padaržy prūdas dabar jau pilnas vandens. Aplink jį auga šauni gluosnaičiai. Bet …
Excerpt
"Tuo tarpu jau laikas ir priešpiečiai į laukus nešti; Duona, sviestas ir mėsa iškepta, jau sudėti pintinėj. Gėrimas jau šyla ant pečiaus; nugriejusi nuo pieno puodelio grietinės, įnešė Šimonienė, pabaltino ir pasaldino gėrimą. — Dabar jau galėtų ir Anskis …
Excerpt
— Ale, žmogau, ar tu jau be sąžinės! — sako jam Šimonienė, nes ir ji pati vos dar ant kojų be- stovi iš nuovargio. Ir ji žino, kad jo maldai galo ne- bus. — Aš turiu Dievui padėkoti už žegnotą dagą, — užsispyrė Šimonis. — Tą tu gali padaryti ir vienas! Ir …
Excerpt
savo pačių kojas klupdamos, vos įsivilko mergos. Bet pradėjo giesmę: Ar aš Dievui negiedosiu, Ar nebūsiu Jam dėkings... Giesmė, gali sakyt, be galo: dvylika ilgų posmų. Ir visus reikėjo išgiedoti! O Šimonis papratęs su apmąstymu giedoti. Kiekvienas žodis …
Excerpt
Bet atkeršijo piemenukui Anskis Šimonis! Ga- vo, Oi, gavo jis pliekos! Ir kitiems norėjo jis dar ką pasakyti, bet visi kiti jau laiku išdulkėjo pro duris. Tik prienamy šeimininkė sučiupo berną ir pa- klausė, taipjau juoku nesitverdama, kodėl jis gies- …
Excerpt
girdėti. Tiesa, jis miega visada ilgai, bet taip ilgai! Ar eiti jį žadinti? Po ano įvykio ji niekada jo nebežadino. — Miegok tu, tinginy, kol pajuoduosi, — many- davo ji sau. Rasi jis šį rytą blogai nusiteikęs. Pastaruoju laiku jis ypačiai labai piktas. …
Excerpt
Kas tavo gyvastis? Puta, Sniegs, vaškas, dūms, šešėlis; Žolė pavystanti, rasa... Tikrai širdis ką nors nujaučia, dabar jau tik grei- čiau namo. Ir tekina parbėgo Šimonienė. Ne, tikrai Anskio dar nėra lauke. Įsiskubino Marė į tą stubą, kur Anskio lova. …
Excerpt
į kelius ir įsikniaubia į Anskio patalus. Ji pravirko skausmingai, pravirko dėl žmogaus, kurį ji kadaise taip labai mylėjo. Ir jisai, tasai dailusis, visų, ypač mo- terų, taip labai gerbiamas Anskis Šimonis, Dievo pa- šauktas sakytojas, šiandien to paties …
Excerpt
tačiau atėjo ir vienas kitas iš kaimynų smalsumo ir užjautimo verčiami, o kitas net kaži kokio pa- tenkinimo: ar aš nesakiau, kad Šimonis gaus galą su išgąsčiu? Bet Anskis Šimonis laukia dar kaži ko. Jis vis žiūri į duris ir duoda vis tą patį ženklą. Tik …
Excerpt
besnis ir už kunigą, ir už šventą sakramentą, bet kas tai galėtų būti! — Ar tuomet būtum mirti gatavas? — vėl klausia senelis Marksas. Anskis pailsęs užmerkė akis, jokio jis nebeduoda jau ženklo. Ir nežinia dabar, ką pakviesti. — Kaip išgąstinga, kad …