Excerpt
— Mikai, ar tu negyvas? Pone Dieve, būk nors jo dūšiai malonus! Mikai, Mikeli, aš pykau ant tavęs iki šiandien, bet daugiau jau nebepyksiu. Mikai, kad nors kartą dar akis atvertum! — girdi Mikas Sobrys ne tai kalbant, ne tai dejuojant. Jis manosi sapnuo- …
Excerpt
Viena tai tesvarbu: Urtė čia. Urtė, apie kurią visu keliu šiandien ir tegalvojo. Ir jo mintys virto tik- renybe. Pamažu, iš lėto jis mėgina savo są- narius — ar jie sveiki? Rodosi, sveiki. Dabar jau laikas būtų pagaliau ir akis atidaryti. Jis žino, kad …
Excerpt
ir sušvelnino skaudųjį trinkį į medį. Mikas tik ap- svaigęs tebuvo. Atsitiesė ir pamažu, pamažu atsikėlė Sobrys. Truputį susvyravo dar žemė jam po kojomis, dar reikėjo atsiremti į medį. Reikėjo lyg ir jėgų rinkti. Reikėjo ir ką nors sakyti, būtinai ką …
Excerpt
— Ar toli gyveni? — Rasi būsi toks geras ir užkelsi Šį maišą man ant nugaros? — Urtės atsakymas. Bet balsas taip staiga persimainęs, lyg pabarškęs, lyg užkimęs, visai ne Urtės Šimonytės tai balsas, o seno žmogaus, ku- ris jau savo laiką išgyvenęs ir …
Excerpt
gusių ausims tetinka. Bet Rožei tatai nė kiek ne- kenkia, nes ji nieko nesupranta ir palieka nesupra- tusi. O paskui lyg atsimuodžia Bernotienė ir sako: — Ak tu, paikute, juk tavo dar panosė šlapia, ne tau tokie dalykai klausytis! — Šitas pasakymas taip …
Excerpt
O jeigu priešingoji pusė ne visai su tuo sutiks, tai ji, Bernotienė, užtvirtinimui dar sykį pasakys, kodėl ana šiokia ir tokia. Ir iškraustys į dienos šviesą, ir atidengs visas kaimynės nuodėmes, net tokias, kurių ji nė pati nežinojo. Bernotienė …
Excerpt
Iš trobos pro langą žybso silpnas žiburėlis. Urtė tai pastebėjo ir, lyg nusigandusi, pagreitino žing- snius. Įsiskubino Urtė į prienamį, kur taip tamsu, kad nors akį durk, nieko nematysi. Iš kairės, iš antro galo, kur įrengtas tvartas, girdėti alkano …
Excerpt
— Urte, aš taip bijojau, aš maniau, kad tu ne- bepareisi, — pasigirdo kūdikio verksmas iš lovos. Urtė tyli. Ji negali nė žodžio pratarti. Ji jaučiasi blogai. Kaži kas kremta jos širdį. Ji baisiai pikta šiuo akimirksniu. Ant ko? Ant visų, ant visų! Meilės? …
Excerpt
Verkė tyliai — katra sau. Bet jeigu ir mo- tina neranda paguodos žodžių, tai yra dar kas nors, kuris tikrai paguodžia nelaimingąjį — miegas. Ir miegas nunešė mažąją Roželę į sapnų karaliją. Bet ir čia pamatė Roželė verkiančią savo motiną, kuri išplėtė …
Excerpt
NAŠLAITĖS LIK I MAS Gal taip Dievo žadėta, Kad nešviestų žvaigždė Man, užklydusiam skausmo keliais... Maironis Aštuoni jau praėjo metai, aštuoni trumpi, o tačiau pilni skausmų, vargų ir nelaimės metai. Kiek per šiuos metus krito sniego ir buvo pusnių, …
Excerpt
darys, ar lengvai uždarys. O tada atsivers trobos durys ir įžengs ... kas? Ji nežino, kas taip galėtų įžengti, kas galėtų ją aplankyti. Bet ji laukia ir svajoja. Kartais užmerkia ji akis ir guli visai, visai tyliai. Ir ji girdi, kaip lauke šuo suloja, …
Excerpt
nežino, kodėl, kodėl jam skirta kentėti. Jis žiūri į tave, gal tu jam padėti gali... Ir Roželė nesupranta dar iki šiol savo nelaimės, nors ir gana dažnai teko verkti ir dėl duonos kąsne- lio, kurio šykštėjama duoti, ir dėl skausmų, kurių pilnas visas …
Excerpt
o tada jau, lyg žiburys koksai už kalno užneštas, dingsta. Šaltis baisiausias spigino lauke. Roželė girdėjo, kaip cypė sniegas po lauke vaikščiojančiųjų kojų. Jos veidas dar vis atkreiptas į langą. Tačiau kas lauke dėjosi, to ji jau nebegalėjo matyti. Bet …
Excerpt
dėdienė, kaži kur yra Jurgutis ir Marikė? Juk jie negali taip ilgai lauke lakstyti. Roželė klausėsi, rasi dar girdėti lauke žingsniai ar šūkavimai Bet nieko. Ak, jie virtuvėje vakarienę valgo. Tikrai: barškėjimas krintančio šaukšto pasie- kė mažytės ausį. …
Excerpt
— Jurgeli, įnešk lempą, čia dar tamsu tebėra, na, kur tada nekrioks Rožė! — Ko krioki, mergel, ar nori rėžos gauti? — Aš noriu savo mamytės! — dejavo gailiai raudodama mergaitė. — Eik, išsikask iš kapų, tada turėsi, — žiauriai atsakė Bintakienė. Staiga …
Excerpt
zurnyti, kad pagavo zurnyti! Nusiklausyti nebgalė- jau ir turėjau bėgti lauk, — lyg kokia senė ėmė pasakoti Bintakikė. O ir Jurgutis jau pritarė: — Kad man mokyklos darbus atlikti reikia, iš- sirašyti, susiskaičiuoti, tai ji niekada neduoda man ramybės. …
Excerpt
ją utėlės krimstų, kad ji badu mirtų, tuomet galėtų man kas ką ir prikaišioti. Bet dabar jai nieko ne- trūksta. — Jai motinos meilės reikia. — Tatai ji negali iš manęs reikalauti. Aš savo vaikų turiu, argi dar ir su ja kabinėsiuos? Bintakis jau tylėjo, o …
Excerpt
— Tylėk, Marute, aš tuojau jos lovą pataisysiu. Matai, ji apsipešusi kai višta. — Ar ji negali ant kėdės sėdėti? — pyko jau verkšlendama Bintakikė ir mušė per skaudžiąją Ro- želės koją. Skaudžiai sukliko Rožė, kad ir Bintakis besnausdamas krūpterėjo ir …
Excerpt
būtų galėjęs gauti Bintakis, bet vis kitokią. Krus- taitienė buvo jam net suradusi vieną ponaitę. — Tai buvo tolima Krustaičio giminaitė, pasiturinti mer- gaitė. Bet Bintakis mergos su tokiais turtais nenorėjo, — mat, ji turėjusi vaiką; sako, nuo vieno …
Excerpt
— Juk aš tai jau seniai žinau, kam man tai dabar vėl pasakoji? — piktai atsakė Rožė. — Ji man atveš skanių, skanių saldainių, kokių tu dar niekada nesi valgiusi. Aš pasakysiu tetai, kad tu netikusi, pikta ir nedora. — Pasakyk. — Tu nieko negausi! — Aš …
Excerpt
Tegul ji skauda. Aš džiaugiuos. Bet taip labai jau tau neskauda, tu tik taip sakaisi, sako mama. Roželė nieko nebesakė, tik, palindusi po pata- lėliais, verkė graudžias ašaras. Visas jos kūnelis dre- bėjo iš susijaudinimo. Tiesa, kasdien girdėdama tokių …
Excerpt
Rožė. — Ak, o ten toks gražus, gražus berniukas šneka su Jurgučiu ir Marute. Skaudus atdūsis išsiveržė iš mažytės Rožės krūti- nės. Ir vėl jos akys paskendo ašarose. Jie visi tokie laimingi ir linksmi. Bet Roželei nėra jokio džiaugsmo. Niekas į ją …
Excerpt
' Ji užmerkė akis ir sukando dantis, laukdama mušimo, kuris ne tiek skauda taikomojoj vietoj, kiek tuber- kulioziniam sąnary. — Ar tu miegi? Ve, o kodėl verki? Kas tai? Toks meilus balsas, tokio jau seniai ne- bebuvo girdėjusi Rožė. Tiktai Urtė kartais …
Excerpt
— Jis yra geras, bet jis sunkiai dirba, yra visada nuvargęs ir neturi laiko su manim kalbėti, Bet Jur- gutis ir Marutė pavydėtų. Čia pasigirdo Bintakienės balsas: — ...kad tu žinotum, svainele, kokia ta mer- gelė! Ak, sakau, ji mano kraują iš panagių yra …
Excerpt
grabą, kad ne Sobriai? Ji nepakėlė tos gėdos, — žmonės nesiliovė pirštais ją badę. Bet Dievas yra kantrus ir neužmaršus: pririetės ir Sobrio Mikui ka- muolio galas; norės duoti, bet nebegalės! — Ta mergelė gulės prie dangaus vartų ir ne- leis jam …
Excerpt
P.4 A Va Assia A RS Kaip kasmet, taip ir šįmet, po ilgos nemalonios žiemos vėl išaušo pavasaris. Ir koks džiaugsmas jam, sugrįžus! Kur tik žvalgais, visur linksmybė. Ne tik vien gamta, bet ir žmonės, nors ir didžių vargų spau- džiami, išaušus pavasariui, …
Excerpt
išneša duonos riekę, storai apteptą sviestu, kuris. tik išimtas iš muštuvo. Ir kaip skanu čia, šviežiame ore! Linksmai ir su geriausiu apetitu kanda Rožė kąsnį po kąsnio, pra- dėjusi dailiai nuo riekės galo. — Rože, Rože, ar matai, blizdingėlės jau žydi! …
Excerpt
tinka lakstyti paskui kregždžių, jeigu jos žemai lekia,. arba vytis pleštekutes. Pempių klykavimai prižadino Rožę iš jos tyliųjų svajonių. Tikrai, Marutė pievoje stropiai skina gel- tonųjų lukštų žiedelių ir dedasi į priejuostę. Ji nė-- maž nekreipia …
Excerpt
Aš su Marytėle Eisiu pavaikščioti. Aš su Marytėle Imsiu ratą sukti. Marutės seniai jau nė balso. Bet Rožė jos nė kiek nepasigedo. Nupynusi vainiką, užsidėjo jį sau ant galvos. Iš likusių žiedų padarė puokštę. Su vainiku ant galvos, puokštele rankoje …
Excerpt
O kad viduj sėdi, tai negali girdėti, kaip paukšte- liai čiulba. Ir tas strazdas vis švilpauja. Kaži kaip tasai vyturėlis taip ilgai gali būti ore? Jis plaukia lyg vandeny, kad nėmaž nenuvargsta. Jurgutis geras vaikelis, kad padirbo strazdeliams trobelių, …