Excerpt
moniška, nemaža, nestora, lyg kuprele lyg ir ne — primena Viliui jo tėvą, bet ir vėl kaži ką tokį, lyg Heincas tačiau ne iš būrų giminės būtų, lyg jis aukštesnės kaži kokios kilmės, lyg baronas. O rasi ir visi Šimoniai būtų panašios į jį iš- vaizdos, jei …
Excerpt
man su ponu inspektorium... — teisinasi Vilius Ši- monis. — Nein, nun bin ich in der Heimat meines Vaters, und da gibts doch keine Herren. Also, reiche mir die Hand, lieber Vetter! Atviresnis, širdingesnis pusbrolio balsas pra- tirpdė ir aną ledą Viliaus …
Excerpt
nerimaujant — kelis kartus jau kostelėjo jis, — pra- dėjo tėvas vėl kalbėti: — Ten, antai, yra ansai riterių dvaras, apie kurį tau daug esu pasakojęs. O ten, antai, Vingis, kurį taipjau pažįsti, nors patsai ir niekada čia nesi buvęs. Matai, kaip ten …
Excerpt
išgirsdavo žmonės, kad tikrai jau kas nors nusiskan- dinęs, ar tyčia, ar netyčia. — Nors aš, kaip tu jau žinai, tėveli, negamtiš- kais dalykais netikiu, bet čia, tavo gimtinėje, jaučiu, kad reikia tikėti, kad be tokių negamtiškų klajoji- mų gyvenimas …
Excerpt
tik rasi truputį kitaip... O atsimink, Viliau, kad vokiečiai pirmiau, negu lietuviai, tikėjo Dievą, ir tiktai vokiečiai buvo tie, kurie atnešė mums — norėjau sakyti lietuviams, krikščionybę! Tik per vokiečius nebėra lietuviai šiandien barbarai. Aiškus …
Excerpt
kad ir prieš norą, įsivaizdavai generolo uniformoj, auluotą pentinuotą, pilnomis kišenėmis parako: „Der Gott, der Eisen wachsen liess...“ — Geras, matyt, buvai kareivis, — garsiai pra- sijuokė Heincas Šimonis: — net į Dievą kareivio akimis žiūrėjai. — …
Excerpt
kiu būdu negalima, tai ir kabinasi jis per tvoras, šo- kinėja per griovius, kad kaip nors išvengtų katino „patyčių“. Ką tu vargą išvengsi: užkliūvi ar už vinies, ar už šakos, — na, ir lopykis parėjęs namo kel- nes. Reiškia, nelaimė, kurią tik dėl to jis …
Excerpt
vau išėjęs į tikybines pamokas į Priekulę. Nu- ėjau sausom kojom. O kai grįžau, jau buvo apy- tamsė, ir žiūriu: visur marios, marios tyruoja! Kur dingti? Namo reikia pareiti. Tai sumanėme kojas išsiauti, bristi, o buvo kovo mėnuo. Mano drau- gai perėjo …
Excerpt
išgirsta ji kimų lojimą, šunų — ne šunų. „Bet čia turi būti visa gauja“, — pamanė ji sau. Ir pasišiaušė jai plaukai ant galvos. Nes štai ji pamato atšvitruo- jant tris ar keturis vilkus. Ką ji bedarys? Kur nu- bėgs? Ji atsitūpė, gal ir atsiklaupė ant …
Excerpt
— Vater, ich will deiner Heimat einen Besuch abstatten, — pranešė Heincas tėvui pavalgius va- karienę. Išėjo Heincas pasivaikščioti. Tik netoli tereikė- jo eiti. Ant Aukštujų kalno stovėdamas, jis jau matė Aukštujų gražumą, visą prakilnumą. Ir tikrai, jis …
Excerpt
šaitės siluetą smilty. Meniškai ir charakteringai atvaizdavo kiekvieną šakelės bruožą ir kuone kiek- vieną spyglelį. — Mūsų menininkams reikia akademijas metų metus lankyti, — kalba toliau Heincas: — jie turi bastytis po pasaulį dėl studijų ir sugrįžę …
Excerpt
šlamėjo daugiau pušyne ir garsiai, lyg nusigandusi, sukranksėjo varna. — Ne, šito disonanso nereikėjo, — tarė Heincas Šimonis, — bet, tur būt, ir tai priklauso prie šios romantikos. Per kalną parsiskubino margas šunaitis. Jis taip filosofinių minčių …
Excerpt
žmogus šiluose paklysta, nebežino kur nueiti, tai tuo- jau pragysta kur nors gaidys. — Ne, broleli, tu apsisapnavai, aš nepaklydęs. Aš tik parėjau į savo tėvų šalelę. Norėjau matyti tą savo tėvelio ilgesio priežastį. Nusiramink, aš neklai- džiosiu ilgai, …
Excerpt
brolio Kristupo vestuvės. O jam, Mikėliui, buvo gėda su būrais lietuvininkais kalbėtis. Vokiškai jie ne- mokėjo, o jis, kaip aukštas Prūsijos valdininkas, ne- norėjo su jais lietuviškai šnekėti. Žmonės, svečiai, žiūrėjo į jį, kaip į bezdžionę, …
Excerpt
niekada jų nepaleidžia, nenori paleisti iš savo rankų. O jei išeisi ir už jūrų marių būsi — jie pasieks tave, ir tu jų balsą išgirsi. Ar aš nemačiau, kaip mano tėvas išsiilgo gimtinės: — dar kartą, dar vieną kartą, o paskui jau galiu ir mirti! — dejuodavo …
Excerpt
Kieme nematyti nieko. Kelios vištos rausliojasi malkinėj. Patvarty katinas visas keturias į saulę ištie- sęs. Šuo būdoj tokiu kietu miegu užmigęs, nors imk ir išnešk jį — jis nejaus! Kaži kur ūbauja kūdikio balsas. Atskamba iš daržo. Ir pro mažus …
Excerpt
spaudė savo mergaitę prie krūtinės ir paslėpė savo veidą marguose kūdikio drabužėliuose. Ak, dabar Heincui visa kas aišku, visa kas! Jis prispaudė kumsčią prie burnos, nori sulaikyti, nu- uldyti iš lūpų, iš sielos gilumos beišsiveržiantį so- pulingą …
Excerpt
Betgi Urtė nėmaž neprasidžiunga, nėmaž ji ne- benurausta ir nė menka šypsena nebepagražina jos veido. Heincui tatai dabar beveik malonu. Keletas beprasmiškų žodžių: kaip sekasi? Kaip sveikata? — ir jau vėl tyli abu ilgai, ilgai. Daug buvo norėjęs Heincas …
Excerpt
BLA DS IMA CMAS Adventai jau baigiasi. Kalėdos čia pat. Pa- vyzdingame ūkyje visi lauko darbai seniai jau už- baigti. Sobrių ūkyje jau iš tėvų protėvių paveldėtas pavyzdingumas. Ir Mikas Sobrys tvarkingas ūki- ninkas. Niekas jam neprikiš — negali prikišti …
Excerpt
Sobrių bernai visai nesipriešino palikti; kada šeimininkas juos paklausė, ką jie manantys, — se- niai jau buvo jie tarpu savęs susitarę palikti: šeimi- ninkas ne žvėris, jis geras žmogus. Visada su šeimyna pasikalba žmoniškai, kartais pajuokauja. O dėl …
Excerpt
toks blogas ir drabužiai, — kaip baidyklės, mergos kartais ten atrodo. — Na, taigi, o pas mus dėl to tai jau nereikia skųstis, — priminė šeimininkas. — Na, kaip lėlės ir neiname apsirengusios, — atrėžė vėl Katrė. — Pasižiūrėk kaimyno Strazdo mergų: …
Excerpt
— Ak, tu čia, Mikai! Dėl to ir žvinglauja Katrė. Kur ir ne! Haha! Naje, kas nežino... Nesuspėjo daugiau pasakyti Sobrienė, nes Mi- kas ją įstūmė atgal į vidų ir užtrenkė labai neman- dagiai — jai po nosimi duris. O patsai susisukęs, nuėjo į antrą trobos …
Excerpt
Bet šįmet tikrai turime gerą šeimyną, stropias tar- naites, tai reikia pasirūpinti jas palaikyti. O matai, ką ji daro! Kad nors pati kam tiktų! Nutilo Mikas, lyg susigriebdamas, nes dar nie- kada nebuvo jis prasitaręs, kad jo žmona niekam ti- kusi. Bet šį …
Excerpt
kia stengtis pačiam šitokią nesantaiką numalšinti, jei ji dar neįsišaknijusi. Taip ji sakė, bet savo širdyje žinojo, kad šita nesantaika giliai jau yra įleidusi šaknis. Niekas jos nebeišraus. Nuo tuomet, kada išėjo Urtė Šimonytė iš jų namų, senoji …
Excerpt
nei ant pikčiausio. Už tai ji ir sūnų maldina, prašo kentėti. Tik ji nesako tikrosios priežasties ir niekada nesakys! Jeigu tikrai užpirko Urtė mišias, tai nie- kaip nebeišsigelbėsi kitaip, kaip tiktai maldomis ir ašaromis. Motinos siunčiamas išėjo Mikas, …
Excerpt
tikėjau! Tu mokėjai gana gudriai man galvą apsukti, kad nieko nepastebėčiau. Ir nepastebėjau. Bet yla visada išlenda iš maišo. Vienas sykis nemeluoja. — Kad tu ne mano žmona būtum, tikrai tau per ausį rėžčiau! — suriko Mikas, pašokęs nuo stalo: — Ar tau …
Excerpt
šių priekaištų daryti. ,,Juk jaunystė — paikystė...!“ pridūrė ji ir dar daugiau nudūrė akis žemyn. Kodėl taip? Ak, Ėvė Vanagikė kalbėjo iš prityrimo. Ne veltui kaimynai apie ją galvas kraipė. Ir kad ne Sobrių Mikas, kaži, —Vanagikė dar ir šiandien tebe- …
Excerpt
darbą, blogą ar gerą — seka atlyginimas jau šiame pasaulyje? Nors šio vakaro barniai ne dėl jo kaltės kilo, ta- čiau jis jaučia, kad nusipelnęs koliojimo. Tik kad ji susiprastų ir nebeminėtų Šimonytės! Ant jo tegul jau krauja visus nešvarumus! Įvyko, kas …
Excerpt
skliaudžia ausis, akimis tik skastosi į visus pakam- pius. Atvarslus reikia gerai įtempus laikyti. — Turbūt, per daug avižos bado! — barasi Mi- kas. Pagaliau nurimo jau kiek arkliai ir ėmė bėgti lengva risčia. O nebereikiant taip tampriai laikyti arklius, …
Excerpt
Vieškeliu važiuojant matyti, kaip šulinio svirtis Šimonių kieme giliai nusilenkė ir vėl iškilo, lyg su pašaipa nusilenktų ji, pamačiusi Miką Sobrį — seną pažįstamą, kuris dedasi jos nepažįstąs. Mikas nu- sispiovė per vežimo kraštą. Nė patsai nežino, …