Excerpt
savo išimtininkams? Ar aš šiaip kokiam Žmogui esu neteisybę dariusi? Už ką dabar taip reikia kentėti?! Visą amžių vargusi, senatvės dienose veik pastogės nebeturiu, eik, kad tokiai marčiai patinka, elgetauti. Senis Šimonis, galvą nuleidęs, tylėjo. Ir ką …
Excerpt
Senis tylėjo.Tiesa, ir jis tikras, kad tai nelemtas marčios darbas. Bet ką padarysi! Nematei, kad pa- darė, į teismą nevesi. Kiek vėliau paklausė senis Vilių, rasi jis žino. Vilius, nieko nežinodamas, galvą pakratė ir pe- čius patraukė. O marti …
Excerpt
— Čia nereikia bartis, bet reikia apgalvoti tą beprotystę. Eik, tuojau atrakink! — Eik, tėvai, duok man ramybę! — Ale, sūnau, ar tu ir reikalausi, kad tavo tėvai badėtų? Juk jeigu marti beširdė, tai bent tu atsi- muosk. Kur gausiu aš dabar malkų? Vilius …
Excerpt
Ir vėl sudrebėjo senajai širdis, kaip anąmet, kada marti apsiėmė išvaryti iš namų Anelę. Tai štai koks dalykas. Nieko nebesakė senoji, tik, įėjusi į stubelę, atsisėdo šalia senio. Ir šį vakarą verkė juodu abu. — Nebėra čia vietos mums, reikės eiti …
Excerpt
— Eik, kodėl neini, neškis visus grūdus drauge, rasi patrūksi benešdama! Taip, tik jos mirties išsižiojusi laukė Etmė. — Geriau ir būtų, kad galėtuva numirti, kas ir beliko mum daugiau! Ir tikrai, Šimonienė sunkiai dabar serga. Visa dega lyg ugnyje. Bet …
Excerpt
— Nuo mirties žolių nėra, — atsakė Gelžienė. Šiandien ji negirdi jokių pataikavimo žodžių, ir ji paliko pikta, kaip buvusi. Tačiau nuėjo į kamarą, išsinešė didelį ryšulį ir ėmė skirstyti arbatžoles. O Šimonienės tulžis jau plyšta iš apmaudo: kas Šiandien …
Excerpt
Tačiau Bintakienė jau nė kiek nelindo brolienei į akis. Kaip tik senoji, išgėrusi žolių, prisnūdo, taip ir išsiskubino ji namo. Senoji Šimonienė nebemano keltis. Kelintą jau savaitę ji lovoje! Karštis atleido, bet už tai silpnumas didėja. Jau ir kunigas …
Excerpt
— Mama sako, kad tu veik mirsi? — Taip, Jokūbėli, aš tikrai veik mirsiu! — Bet aš nenoriu. Kas mane pamylės, kad tu numirsi? — Tavo mamytė, vaikeli! — Mama niekada neturi laiko, — dejuodamas sako vaikas. Taip, senoji žino, kad marti taip į godą įsibrido, …
Excerpt
pamanė, kad tai kas gera, ir dėl to, koks vaiko būdas, tuojau nusiramino. — Ir aš vis žiūrėsiu iš dangaus į tave, tave sau- gosiu, kad tau nieko blogo neatsitiktų. — O kad aš numirsiu, ar mano dūšelė ir nueis į dangų? — smalsiai paklausė Jokūbėlis. — …
Excerpt
— O dabar, senatvėj? Apsaugok, Dieve, mane nuo to! Bet marti jį dabar visiškai prie sienos pri- spaus. Kad taip prie Bintakienės vietos būtų... bet į tą menką trobelę negali visi sutilpti. O per gera ir Bintakienė nėra. Jau dėl Rožės kiek ji priskaito …
Excerpt
išimtininkai, turėję pusę karvės, milžo kas antrą dieną. Dabar jam vienam paliko kas trečią dieną, bet ar duos jam marti, ar beužleis? Juk ji žino, kad senis nemoka atsibarti. Senis nežino, kad marti, ausį prie durų pridėjusi, klausosi ir nekantriai …
Excerpt
Ir štai koks stebuklas! Marti visai nebe ta pati. Visai ji kitokia, lyg kad senąjį savo kailį ji visiškai būtų išnėrusi. Išeina senis Šimonis malkų kapoti arba dirbinėja šiūrėj — veltui duonos valgyti jis nenori; kol įstengia, nori pasidarbuoti. O marti …
Excerpt
jodinėk jų, tėtukai. Išdykaus paskui per daug mano vaikai. O tu jų atsikratyti negalėsi. — Jokūbėlis jau didis, bet tą mažulėlį reikia kiek pagloboti, — sako senis Šimonis ir nešioja po stubą jauniausiąjį Šimoniuką, kuris silpnas, serga-- lingas. — Jau tu …
Excerpt
— Rodos, aš veik seksiu motiną. Norėčiau, kad Anė dar pareitų apsilankyti, kad Bintakienė ateitų. Kaži kas tokio sušvytravo marčios akyse, bet senis to nepastebėjo. — Ale, tėteli, tu nemirsi, — pradėjo ji vėl saldžiu liežuviuku, — ir man dažnai pilvas …
Excerpt
— Taip, taip, jau ir mano uošvelis taisosi į anuos amžius. Praėjusią naktį sapnavau, kad įgriuvo jo stubelės mūras. O taip norėčiau, kad Dievas jam dar leistų gyventi. Bet jis jau labai silpnas. — Ai, ai! — Ir šluostėsi su skepetos kampu akis. Bet nė …
Excerpt
nant. — Sutikite visi ir gyvenkite Dievo baimėje, kad mes danguje galėtum vėl pasimatyti. Tėvui tai graudžiai kalbant, verkė Anė užsikris- dama. Ir Bintakienė šluostėsi ašaras. Nors ir Rožės akys pilnos ašarų, vis dėlto ji norėjo įsitikinti, ar ir …
Excerpt
Ir senis valgė gyvasties atsiklausdamas. Bet naktį užėjo skaudi piūtis. — Keista liga, — mano Šimonis: — kodėl tik tie viduriai taip baisiai skauda? Nuo tų kelių obuolių, kur vakar valgiau? Bet juk ir pirma man jau skilvis negaliavo. Jau dabar bene …
Excerpt
"Tiesa, visi žino, kad vieną kartą reikia mirti. Bet kada ana valanda jau ateina ir amžinybės vartai pamažu atsiveria, vis dėlto baugu pasidaro ir tikin- čiai sielai žengti vienai per aną tamsią daubą, kur Niekam gelbėt nevalia... Į kambarį įbėga …
Excerpt
kniubo asloje. O Šimonienės— marčios, tos meiliosios: marčios, akys... iš jų dingęs visas lipšnumas, dingęs visas meilumas, jos jau nebe žmogaus akys, bet akys plėšraus žvėries. Tokių akių dar senis nematęs, o jau nebe jaunas jis, jau daug ko pergyvenęs. …
Excerpt
— Dieve, o aš nieko nežinau, būtų bent Jokū- bėlis atbėgęs pasakyti! Kieme kaimo seniūnas ir vienas kaimynas stiprio- mis rankomis laiko Etmę, kuri draskosi, plėšosi, lyg piktos dvasios apsėsta, ir šaukia — ne, kriokia gyvulio balsu. Tik negalima …
Excerpt
— Tai, ką prakeiktasis godas daro! — atsakė ki- tas kaimynas: — pridės dabar galvą! Atsitiesia Vilius Šimonis, atsistoja nuo žemės; nori pulti į trobą, į stubelę prie tėvo, žiūrėti, įsi- tikinti, ar tikrai... Netyčia, lyg pagalbos kokios ieškodamos, …
Excerpt
„ČIA GYVENO ŠIMONIAI! Naujiena apie baisųjį atsitikimą su Aukštujų Ši- moniais — jau nebe naujiena; gana jau perkalbėti, jau užtenkamai perkąsnoti būti ir nebūti dalykai: kas buvo, kas nebuvo, kas būtų galėję būti. Ir paskalos jau pamažu pradeda nutilti. …
Excerpt
monį ir jo sūnaus vaikelį; kad patsai nebūtum prie supiltojo jam kaupo suklupęs Tėve mūsų pasi- melsti, rodos, ir netikėtum, kad Krizo Šimonio jau nebėra, — lyg dejuodamas kalba Aukštujų Pozingis, atėjęs pas Kuprį. — Aš niekada to akies mirksnio …
Excerpt
karti, kad tik galėtų paskui daugiau taupyti, pinigų krauti. — Neteisus grašis niekada į kaupą neina, — pa- stebėjo Kuprius: — kiekvienas žmogus atgauna savo algą daug kartų jau ir šiame pasauly. — Kaži, ar ji ir visai sąžinės neturėjo? — Matyt, ne. Jos …
Excerpt
Pasistojęs už skūnės galo, ūkininkas kartais krapš- to pakaušį, tardamasis su savim. Bet pagaliau prieina jis prie tos išvados, kad geriau būtų dar kartą pasitarti su Žmona. Bet Aukštujų ūkininkės nedaug teįsileidžia 1 svar- stymus, o trumpai ir aiškiai …
Excerpt
— Reikėtų, duonos tikrai jau nebeužteksime, — pritarė Bintakienė, — ir roputėms reikėtų daugiau žemės ; bet, jei pievą išarsi, kur berišime paskui arklį, karvę? Juk pūdymas, kurį turime, nugraužiamas kruvinai. Vien šunramunės belieka, kurias — rasi ožkos …
Excerpt
rods, galiu prikaišioti, kad tu esi tik vienos dienos šeimininkė. Geru bebūdamu, ir susibarė Bintakiu. Bet ne iš laimės, o dėl to, kad vargas spaudžia. Bintakis ne toks jau didelis girtuoklis, būna daug didesnių, ir Bintakienė ne tokia jau vienos dienos …
Excerpt
— Ką žinome, tai ir pasakysime, — trumpai ir piktai atsakė Bintakienė smalsioms moterėlėms. — Ar tu ir siekti gausi? — Ar aš žinau? — Juk jie tavo gentys, net brolis, — nori paakinti kaimynė Gelžienė. — Žinau. Ne, su ta Bintakiene nieko nėra pradėti. Bet …
Excerpt
— gudriai atkirto Pozingienė. Mat, aną kartą buvo Kuprius atėjęs, tai ji, taipjau smalsumo kamuoja- ma, jo paklausė, ar teisybė, ar jis ir manąs, kad... juk jis matęs perskrostąjį lavoną... Į tai Kuprius jai atsakęs, kad tik gydytojai — žinovai tegalį …
Excerpt
— Na, tai sakyk, kaimynėle, tu, vargše, kaip man tavęs gaila! Kiek tu pakelti turi, kiek rūpesčių ir vargų guli ant tavo silpnųjų pečių! Iš kur tu tik tos kantrybės turi? Margienė vis dėlto, kaip sau nori, gudri moteris. Ji žino, jeigu ji atėjusi tik …