Excerpt
4 o a t > š „ME, i 2 £ - ; £ t 1 ; Ž . “ = 1 2 Ž t , 2 £ 2 …
Excerpt
— Kokie vargai spaudžia tuos, ten, troboje sė- dinčiuosius ir savo didžiausioj pariziejaus saulėj be- sišildančius? Jie tokie šventi ir teisūs ten, kad visai užmiršta kitų kančias, ne: jie jų visai ne- supranta! Rasi dar šiandien man sakytojas ausis …
Excerpt
— Eik namo, duok man nusiraminti, rasi aš pareisiu. Paliko Urtė vėl viena, bet neilgai, — lyg tyčia atsiųstas, atsirado Stepas. Nustebo jis ir nusigando, pamatęs Ur*ę čia besėdint. — Kas tau, Urtele? kokia tu atrodai?! Kas tau atsitiko, ar virtai, ar kas …
Excerpt
GYVENIMO RATAS SUKASI — Tai tiek iš tos dailiosios Šimonikės. Nu- smuko visas gražumas. Ak, tokia jauna mergelė taip greit susitepė! Taigi, taigi, su tomis puikiosiomis, su tomis puošniosiomis daugiausia taip išeina. — Ale ir prasimanyti su ūkininko …
Excerpt
Kada šita nelaimė atsitiko, tai Ilžė Šimonienė gana dažnai atsiminė anuos Urtės žodžius: — Jūs varote mane į pražudymą! — Gana dažnai lieja dabar Šimonienė graudžias ašaras dėl savo dukters. Nebūt juk reikėję taip griežtai nusistatyti, kad nenorėjo Urtė …
Excerpt
Asloj roplioja jauniausioji Bintakienės dukrelė Marikė. Aplink ją šokinėja Jurgutis, jau keliais me- tais senesnis vaikiūkštis. Bintakienė, sėdėdama prie lango, lopo vyro kel- nes ir barasi: — Tas nevidonas vėl snukiu ardamas pareis. — Juk pirma nemėgdavo …
Excerpt
— Bl-bliurbas 1-1-laikyk, o-o-o kad aš t-t-trenk- siu su a-atkale, tai ir d-d-dantys išlėks! — Kieno, ar tavo? Liežuvio nebeapverčia, ale koks dar: drąsa kaip ožio, jėga kaip gaidžio. — Kad Marė tylėtų, juk jis atsigultų, 17 būtų viskas gerai! — dejuoja …
Excerpt
Pamėlynavo Urtė nuo šalčio, pirštai ėmė stingti. Kad bent nušalti ji galėtų! Bet prieangio kertėj, ten, visai kampe, susitrau- kęs, tupėjo likimas: — Pamažu, pamažu, — kuždėjo jis. Po kiek laiko išėjo sesuo: — Ar eisi į vidų, ve! Persišaldyti nori? Nebūk …
Excerpt
naus vaikas. Bet jie tau augins, į kalėjimą leistų tave įkišti. — Juk jei koks paprastas bernas būtų tavo vaiko tėvas, tai dar nieko nesakau. Rasi būtų tave ir vedęs. Juk būtų, kad ne daugiau, nors duoną už- pelnęs. O kas dabar? Kaži kaip dar bus, rasi …
Excerpt
leidusi. Bet dabar tavęs karaliaučiškiai ir apauksin- tos nebenorėtų! — Kad tik pagaliau nutiltų sesuo! — dejuoja Urtės širdis. Ji ėste ėda nukankintą Urtės sielą. Gana koliojo motina, gana šaipėsi brolienė. Gana priskaitė ausis Sobriai. Kad nors vieną …
Excerpt
tyliai kalba ji toliau: — Bet jeigu turėtum augti tarp piktų žmonių, tuomet tau skaudės, kai jie tave dantinės. Kodėl pirmiau apie tai nepagalvojau? Juk būčiau išvengusi tiek daug negerumų! Urtė pašoko ir, nė žodžio seseriai nesakiusi, išėjo Urtė nėmaž …
Excerpt
jau ten, toj priebėgoj, kuri atlaikys visą ant jos už- griūvančią nelaimę. Jau nebetoli, visai nebetoli. Bet jėgos menkėja. Vėjas baisiau siaučia. Nudraskė jis jau ir kasas nuo galvos, pradėjo plėšyti, atsagstyti drabužius. Kasos iširo, ir gražūs, …
Excerpt
Veviržas, tik pakalniui. Bet visai jau išsemtos jėgos. O kojos nariai taip užputo, kad jau nė iš vietos. Kaži kas už medžio — lygiai už to, ties kuriuo ji manė nusileisti į vandenį — plevėsuoja, šmėkšo? Ne, tai ne Žmogus. — Veltui stengies prieš mane, …
Excerpt
liu jį ir dabar dar; rasi dar daugiau, negu kada nors iki tol. Rasi ne jis kaltas, rasi tik aš viena. Todėl ir bus geriau, kad mirsiu. Drauge su manimi numirs ir mano kūdikis, ir jo kūdikis, kurį jis tačiau niekada neprisipažins. Tai ir geriau jam mirti …
Excerpt
— Urte, kas verčia tave sau galą daryti? Pasa- kyk man, kas verčia? Tai tikrai Kilaitis! Urtė pažįsta jo balsą, o tačiau negali ir nenori savo ausims tikėti. Juk Kilaitis išėjo... Bet daugiau ir blaiviau galvoti jau ji ne- sugeba. — Ar tu dėl to nori į …
Excerpt
Ir ko jis prašė? Jis prašė, jis meldė jos neužsidėti su Sobrių Miku, kuris ją tik prigaudinėja. Bet dabar visa ką jis jau užmiršęs, ir tik meilę didžią jai jaučia. Ak, jis jai bus toks geras, toks geras! — Jeigu tu manęs tik norėsi, — aš tave imsiu. Aš …
Excerpt
Ir nauja parvyko į pasaulį pilietė. — Mergelė, — pranešė Tabalienė. Bintakienė suvyniojo kūdikį į senus savo vai- kų vystyklus, įsiautė į didelę drobulę, išplėšė iš senų giesminių lapelį, kur, lyg ironija, parašyta: Apverkiu ir apraudoju, Ką piktai tik …
Excerpt
ir džiaugsmą. Ir josios širdyje suskambėjo lyg šventa kokia giesmė: — Mano dukrelė, mano Rožė! — Aš taip noriu! — tvirtai atsakė Urtė Taba- lienei. — Na, manęs dėl! — Vardan Dievo, Tėvo, Sūnaus ir Dvasios Šventos. Amen! — kryžių metusi, peržegnojo …
Excerpt
bertainio į kluoną šoko, ir per plačiausius griovius šokinėjo, žiemą basa lakstė. Na, ir parėjo, kas pareiti turėjo. Dabar reikia naštą kantriai nešti. Tai jau tokia Dievo valia. Juk ir Šventame Rašte parašyta, kad tėvų nuodėmės pareina ant vaikų lig …
Excerpt
esanti? — ėmė kamantinėti ją abejojimas, — jeigu ji tave paklaus: kur mano tėvas? Skaudžiai sudejavo Urtė, lyg baisius kūno so- pulius ji jaustų, bet ne: jos siela verkė. — Taip, ji supras, ir ji veik patirs, ką reiškia mergos vaiku būti. Bet aš jos …
Excerpt
Urtė apdengė veidą rankom. Jai gėda savęs pačios; dar juo daugiau atminus tatai, ko ji iš Dievo prašė. Bet vis dėlto šiandien jau nebeatrodo likimo ranka tokia baisi. Šiandien jau saunaudiškų reikala- vimų Urtė nebeturi. Šiandien visos jos mintys — …
Excerpt
K RA U 7401 B AE SAS Nulazgėjo naujiena, nuaidėjo nepaprasta žinia per visus Aukštujus. Ir mažiausią velėnų trobelę ji pasiekė. Kiekviena bobelė, išgirdusi ją, nešė tolyn. Net vaikai mokykloje vienas kitą klausė: — Ar žinai, kas parvažiuos iš Vokietijos? …
Excerpt
parsibastęs koks nors vokietpalaikis, tai jis ir nežino, kur dėtis, pamatęs pūstynus, šilus, lyg rojų būtų išvydęs. Mieste vokiečiams nusibosta su laiku, žinai, tie teatrai, tos miestiškos pramogos jiems įgrista, ir ieško sau pramogos šilynuose. Bet …
Excerpt
Bet bobelių liežuviai dar daug ilgesni: — Jakaitienė vakar buvo pas Šimonius pagelbėti ruoštis svečiams. Na, sako, kad tu tik žinotum, kaip tie puošiasi! Antrą galą net išklijavo tokiais margais, prašmatniais popieriais, — pasakoja, su mez- giniu …
Excerpt
— Ne, ne, niekas nebus: Urtė jo nenori. — Ale ką jau — berną! Rasi į buteliuką kur nors galės išeiti, į pavadas. Vis nuosavame būtų, o apsivedusi su bernu, ir landžiok po svetimus pa- šalius. Ant Aukštujų kalno surūko dulkių debesys. Greitai artėja …
Excerpt
Heincas Aukštujuose ieškotų? Ar šaipytis iš mūsų prastų būrelių? Tiesa, toks jis anąmet, kada buvau Karaliaučiuje, neatrodė, bet ką gali žinot! Juk vokietis visada per petį į būrą žiūri, ar gentys kitaip darytų? — Na, ką darysi, dabar matau, kad Etmei …