Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
Nieko į tai neatsakė Bertienė, tik, nusisukusi į kamaros langelį, nusišypsojo: — Na, pagaliau! O tada, išėjusi už angos, pašaukė: — Marčiau, kinkyk arklius! Gerąjį vežimuką! …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
Smūgis, kuris ištiko Jokūbą Šimonį, buvo beveik be sau lygaus. Lygiu laiku netekti viso savo turto, — o tai dar per artimą sau žmogų, — vos pakelti galima šitokį skausmą. Bet dabar turėtų turtų jau iš niekur nebeiškabinsi. Reikia pradėti iš naujo gyventi. …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
Bet staiga vėl apsiniaukdavo Šimonio veidas, nes tučtuojau prisimindavo jis, kad jo brolis, kuris taip- jau Šimonių vardą turi, jį į tą vargą ir skurdą įstūmė. Brolis! Šiandien Anskis Šimonis didelis ūkininkas. Ir dar didesnis sakytojas. Jis jau ir pirma, …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
Ir taip pavargo Šimonis, turtingiausias toli ir plačiai žinomas ūkininkas. Sutirpo ūkis ir jo turtas, kaip vaško gabalėlis ugnyje. Vargais negalais išsistūminėjo per žiemą ir per sekančią vasarą Šimonis. O rudenį atidavė ūkį sūnui. Pats įgulė į ligos …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
apsitaisė, apsivilko kailinius; pasisėdo prie galinio lango. Iš čia gerai matyti, ar kas pareina per šilus. Bet yra šiek tiek pasnigus. Gal būt, Mikėlis parke- liaus per Priekulę. Kelis kartus ir į lauką išėjo Jokūbas — rasi per Aukštujų kalną pareina …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
— Šlektai, Christoph! — Eik, eik, jau bent tėvui neparodyk tos savo silpnybės. Taip, ką aš dar norėjau sakyt?... aš dar vis Krizas... — Labai meilingai tu mane, vyresnįjį savo brolį, suėmei, kann mich nicht beklagen, — ir kiek ner- vingai nusijuokė …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
— Dėkui, — norėjo pridėti, — vaikeli! — bet nedrįso. O sūnus jau nusilenkė ir apkabino motiną, kuri iš džiaugsmo skaudžiai apsiverkė. — Tai dar, dar gavau tave pamatyti šiomis savo akimis, kurias jau veik užmerksiu ant amžių, — ir Šimonienės ašaroms nėra …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
— Kodėl blogiau? — Tu mano vaikas, lietuvininkas, 0 savo sūnų vokiškai krikštiji. Matai, mamale, ar aš nesakiau, kad taip bus? Ar mokini savo vaiką nors lietuviškai kalbėti? — aštriai paklausė sūnų. — Aber wo! Ką tu tik galvoji? — O kodėl ne? — Šimonis …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
drobulėj, kuri užtiesta ant trakinių šiaudų, bado ir braižo visus pašonius... Bet užvis daugiau bado ir braižo Mikėlį atbudus lietuviškoji jo sąžinė. — Ir nori tėvas, kad aš savo vaikus lietuviškai mokinčiau! Juk tai tik tiesiog beprotystė. Karaliau- …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
ir miegas užspaudžia akis. O sąžinė atsitraukė į tolimiausią širdies kampelį. Betgi ir brolis neleidosi pasimokinti. Nėmaž! Visaip stengėsi Mikėlis įtikinti Krizą, kad neteisin- gas esąs tėvelis. Juk su laiku visa kas turėsią suvo- kietėti: ein Land — ein …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
Nors iš karto ir skaudžiai apsiverkė Šimonienė, bet greit nusiramino: kas tokia šypsena ant lūpų gali numirti, tas jau mirdamas dangų atvirą mato. Kas taip miršt — miršt gerai! "Tuomet rašė vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis. …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
KRTZAS STMONIS IR JO VAIKAI …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
SKURDO GALO NEMATYTI Tekėdama už Krizo Šimonio, Ilžė Ašmikė di- džiu pasiryžimu apsiėmė atgaivinti Šimonių, dabar jau ir jos, ūkį. — Daili turi atgimti sodyba, dailesnė, negu buvo kadaise, — pasižadėjo ji. Ji jautėsi gana stipri ir turinti daug jėgų …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
krimto kadaise motiną; kad nakčia ašaromis pagal- vės drėkinti nereikėtų. Rasi Ilžės uošviai ir geresni žmonės, rasi jie II- žės nekankins, juk apie Šimonius dar niekas nieko blogo negirdėjęs. Motina Ašmienė, atitekėdama kitą kartą pas Ašmį, taip pat …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
Rasi būtų Ilžei geriau, kad būtų išėjusi už Aglonėnų Kebiliaus. Jo ūkis geras, be skolų. Bet ką gali žinoti: pirmosios pačios paliko daug vaikų; kaži kokie jie bus pamotei! Išsiskyrė sau Ilžė Šimonių Krizą, tai tegu ir eina jau už jo. O jei tik sutiks, …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
ir meldžiasi už neseniai mirusįjį Jokūbą — savo vyrą, už Krizą ir Ilžę, už Mikėlį... čia prideda ji daug, daug žodžių iš savo širdies. Ir ašarų srovės teka ir teka per pageltusį, vargų išraižytą jos veidą. O pagaliau dar meldžiasi ji už save, kad veikiai …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
sprendė komisija, bet juk, kas broliui priklauso, reikia atiduoti. Tai tie pinigėliai, kuriuos Ilžė atitekėdama atsi- nešė, jau išvyko į Karaliaučių. Bet jų dar neužteko. Reikėjo prisiskolinti. Ir išvažiavo jaunuoju Šimoniu į Klaipėdą ieškoti pinigų. …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
Ištikimas draugas palieka Aukštujų Šimoniams skurdas. — Pinigus į vandenį įmetęs, nors burbulą ma- tai, — skundėsi kartą Ilžė Šimonienė savo kaimy- nei, senajai Kuprienei: — o dabar — sukišau savo pinigėlius į Šimonių ūkį, ir nieko nematyti! Čia kišk ir …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
ir meilė, ir patikimas, na, pagaliau jau ir kantru- mas. — Kantrumas — karti žolelė! — padūsavo Kuprienė. — Geriau būčiau padariusi, kad tėvų būčiau klausiusi: ėjusi už Kebiliaus. Kaip tas manęs no- rėjo! Kad jis ir našlys, nebejaunas, bet ūkis be skolos. …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
— Dirbk, vark pati, taip jau mažiems ūkinin- kams likta. Ne ant aukso ožio užsisėdai, už netur- tuingo būro išėjai. O būras privalo kastis, privalo raustis po žemes patsai. Užtai ir duona daug ska- nesnė. Sveikai moteriai, kaip tau, dėl darbo nereikėtų …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
vena kaip inkstas taukuose! O tačiau puola ir puola ant mūsų, — pyksta Ilžė. — Teisybė, teisybė, — sako Krizas. Ir tyli galvą nuleidęs. O Ilžės pampėjimas nenutrūksta: — Dedasi jis nebežinąs, kiek vargsta būrai. Daro taip, lyg brolis miltų kalnus radęs, …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
štujų kalną. Dėl visų daug verkta. Kiekvienas jų buvo Šimonienei brangus. Bet Dievas davė, Dievas atėmė, Jo... Ir vėl užima skausmai žadą. Šimonių rėžy, Aukštujų kapinėse, jau šauni eilė kryžių, vienas šalia kito. Prie kiekvieno kryžiaus kaupas ar …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
tėvo, 0 motina Ašmienė triūsė lauke — parvažiavo iš turgaus Krizas Šimonis, linksmas, švilpaudamas. Nustebo uošvienė: kas čia pasidarė su Žentu? Girtas? Nuo kada pradėjo Krizas girtuokliauti? Ilžė iki šiol neguodės. O šis, palikęs vežimą su arkliu …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
O Krizas Šimonis, lyg į kaktą trinkį gavęs, atšoko nuo lovos ir išsvyravo į kiemą. Ne tiek svyravo jis pagiriomis, kiek dėl vieno baisaus žodžio, Ilžės ištarto: Girtuokli! Argi jis jau girtuoklis, juk šiandien, taip sakant, tik pirmą kartą... Kiemelyje …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
jos vyras virstų girtuokliu? Kas būtų galėjęs ma- nyti, kad ir Jokūbo Šimonio sūnus... Čia nebeiškenčia Krizas: jis pašoksta nuo suolelio, lyg angies įgeltas: — Uošviene, ar tu man ir padyviji? Ar negana vargstu, ar negana dirbu, dieną naktį krūniju, ir …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
Ji ieškojo jo rankos, bet, pasiekusi jo galvą, lengvai glostė jam ilgus, susivėlusius jo plaukus. Ilžė atleido. Kitą dieną, po pietų, išsiskubino motina Ašmienė namo. Sudraudė vaikus, įsakė nešaukoti, nekelti triukšmo, nes mažoji sesytė norinti miegoti. O …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
— Ir ką jie ten dirba? — dejuoja motina. — Vištų, žąsų, pylūčių didžiausias triukšmas, kas čia yra? Perdurės neuždarytos. Į prienamį, į priebutį ir į stubą jau įtraukė gaidys, vedinas visą būrį vištų. Paskui vištų įkrypuoja ir žąsyčiai. Visi jie išalkę. …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
Jau įstengia jie ne tik palūkanas nustatytu laiku atiduoti, bet jau gali po kiek ir pačių skolų at- mokėti. — Jei Šimonienė nebūtų apsisukanti šeimininkė, — sako visa žiną kaimynai, — seniai jau būtų Krizas Šimonis iš ūkio išvarytas. Bet jau vėl pradeda …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View
Excerpt
— Kad Dievo taip likta, kad tokia Jo valia, — sakė jis savo Žmonai, — tai ir kentėkime! — Ale tai visai ne Dievo, o mūsų marčios valia, — priešinosi senoji, — ir prieš ją reikia kaip nors stengtis. Ir tas Vilius toks liurbis pasidarė, visai nesuprantamas …
In:
Aukštujų Šimonių likimas : Mažosios Lietuvos buities romanas /
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 4824
  • Page 4825
  • Page 4826
  • Page 4827
  • Current page 4828
  • Page 4829
  • Page 4830
  • Page 4831
  • Page 4832
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »