Excerpt
— Žinai, vaikuži, aš nekenčiu tokių senų urvų, kur ir pelės jau nebesusiranda. O dar darže. Būtinai ją reikia nugriauti! — Etmele, atsižvelk, meldžiamoji, į tai, kad man, mano tėvams, mano seserims šitas urvas labai bran- gus! Kokia ta klėtis man maloni, …
Excerpt
— nebegrįš. O kad ji vis iš naujo tau neprimintų kaži ką tokio, tai imsime ir nugriausime ją. O pasta- tysime jos vietoj, kieme, prie daržo kampo, naują špykerį. — Bet aš to neužleisiu, — stengėsi priešintis Vilius: — tai man per skaudu! — Aš tavęs visai …
Excerpt
nuo karštų, su umaru beišsiveržiančių ašarų. Tuo akimirksniu baisiai menka ir varginga pasirodė Urtė savo akyse. Visa kas dingo, net garbinga liekana iš senosios pracities, kurią pamačius, visada jauteis esanti ūki- ninko dukra. Ir garbinga jauteis, ir …
Excerpt
— Gaila, labai gaila ir man tos klėties, — kiek patylėjęs pradėjo vėl Šimonis, manydamas, kad Urtė tik vien dėl jos taip graudžiai sielojasi. — Ir kas ga- lėjo manyti, kad mūsų martelė tokia negera. Džiau- kis, Urtele, kad turi gerą vietą. Palaikyk ją ir …
Excerpt
relę? Ar tu nematai, kad josios dailumas, josios veido skaistumas pridengiamas kaži kokiu paslaptingu šy- du? Pažvelk arčiau, štai Urtė vos beištūri savo sielos sopulius. — Mikai, Mikeli, kodėl tu dabar taip labai nuo manęs šalinies? Ar tu nežinai, kad …
Excerpt
— Dabar jau ne laikas ginčytis, Mikai. Vasa- rio mėnesį... — Kas bus vasario mėnesį? — lyg nekaltas avi- nėlis paklausė Mikas. — Vasario mėnesį jau būsiu motina. — Laiminu jau šiandien! Nusiminimas, pyktis pagavo Urtę: — Biaurybe, nesigėdi iš manęs …
Excerpt
— Snukį laikyk, mergel! — suriko dabar Mikas pilna gerkle: — Ne vienas gali liudyti, kad tu man paskui bėgai, o ne aš tau. Žinai dabar? O ar rasi ne- užsidėjai su mūsų bernu Stepu? Bet tu manai, aš geresnis kąsnis, iš manęs galima ko gauti. Negausi, …
Excerpt
niekas nebegelbės. Reikėjo pirma apgalvoti, o ne su visokiais niekšais užsidėti. — Aš nežinojau, kad tavo sūnus toks niekšas. — Ar tu, pasileidėle, dar vis mano sūnų kiši ir nesigėdysi čia mūsų garbingus namus apteršti! Mano sūnus ne toks, kad bėgtų …
Excerpt
Dėl ko išstumta? Dėl to, kad mylėjo. Bet ar žmo- gui nelemta mylėti? Taip. Tai kodėl paskui šita kančia? Ir kas atsakys į šitą klausimą?! Ar ji ne tą pat darė, ką tūkstančių tūkstančiai pirm jos, po jos, ką visas pasaulis daro? Kodėl kitų šitoks veiksmas …
Excerpt
G A L O PRAD 2 Vasara. Liepos mėnuo. Saulė ne tik kepina, bet ir svilina. Visa, kas žmonių rankomis sodinta, — nusvilę. Jau visur rugiai kertami, bet kas iš jų! Kai kur nė antros sėklos nebus! Badas jau šiepia dantis džiūgaudamas. Vasarojas taipjau beveik …
Excerpt
O kas išgąstingiausia — gyventojų šuliniai iš- džiūvę. Nebėra vandens nė putrai virti. Galvijų jau nė manyti nemanyk girdyti iš šulinių. Prūdai — visi išdžiūvę sausai, tiesiog susproginėję jų dugnai. — Dieve, Dieve, kas bus šįmet, sulauksime ba- do! — …
Excerpt
kaip tavo, galima dar eiti ieškoti. O esi mano brolis! — Liaukis, Anski, liaukis! — Taip, taip, tu niekada nenori teisybės gir- dėti! Taip jau darė bedieviai pirm amžių, kada Dievas leido tvaną. Tau tuokart žmonės neklausė pranašų. O kada pamatė Dievo …
Excerpt
iš nuovargio į žemę. Bet šita vakaro pašvaistė, šitos žaros ten... — Tai ženklai prie dangaus. — Tai yra prieš dar didesnę giedrą. — Didesnės nebegali būti giedros, juk jau visa kas sudegę. — Badų sulauksime, baisių badų! — Ne tik bado sulauksime, bet ir …
Excerpt
kas degtų! Vandens gesinti nėra, tai reikia nors plėšti iš ugnies nasrų, kas išplėšti galima. — Ugnis, ugnis! Iš visų šalių — tiesiai per laukus, šilus, iš tolo ir arti bėga Žmonės gaisro link. — Ugnis, ugnis! — Kas gi pagaliau dega? Ir štai, ant Aukštujų …
Excerpt
Išvestos iš tvarto karvės ir išvarytos už vartų vėl grįžta baubdamos, vėl nori pulti į ugnį. — Reikėjo keletą šakių mėšlų išmesti iš tvarto, tai jos nebepultų į ugnį, — patarė vienas iš atbė- gusiųjų kaimynų. Du arkliai užsispyrė neiti iš tvarto. Jau …
Excerpt
pos. Pats įsitrupino, pats tegu išsrebia. Mano duo- nelė gatava, man stalas dengtas visur, kur aš nucinu. — Tai nekrikščioniška, — pasakė kaži koks žmogus, kurio niekas nepažino. — Na, jeigu krikščionis būtų mano brolis, rasi ir gelbėčiau, o kad …
Excerpt
Gaidrus išaušo kitas vasaros rytas. Netrukus pa- tekėjo ir saulė. Bet, pakilusi kiek virš pušyno, staiga krūptelėjo. Lyg nuraudo. Tada, kiek pasisukusi, ap- sidengė vis juodyn ir juodyn einančiu šydu. Gal būt, prisiminė saulei Mato Šimonio čia pra- …
Excerpt
rėmęs į stovintį dar mūrą, žvelgia į tolį. Kalbėti nieko nėra. Ir tyli visi. Bernai ir mergos — visi susirūpinę, kaži ką tarp savęs paklėtyje tariasi. Klėtis liko viena ugnies ne- liesta. Visi jie žiūri į šeimininkus. Pagaliau kaži ką susitarusi šeimyna …
Excerpt
nebegali... taigi... mes susitarėme eiti kitur darbo ieškoti. Algos... pinigų mes iš tavęs nenorime... tik ateisime atsiimti savo pasėlę... Liūdnai nusišypsojo Šimonis: — Vaikai, dėkui už dovaną! Jūs pirmieji, kurie norite mane bėdoje gelbėti. Dievas …
Excerpt
— Jei jis ką ir sakė, tai tebus buvusi tik papra- sta jo kalba, — griežtai nutraukė berną Šimonis. — Prašau, meldžiamasis, neskleisk gandų, tylėk, nes tai ne tiesa! — Bet tik kas nors užkūrė sodybą! Iš savęs neužsidegė, — spyrėsi bernas. — Žinoma, kas …
Excerpt
— Ne, ne! Kad jau ir sutepei savo sąžinę, tu, veidmainy, tai nors Šimonių vardas tegu nebus val- kiojamas po kalėjimus. Jokūbas Šimonis verkė, verkė pirmą kartą vyru būdamas, verkė ilgai ir skaudžiai. …
Excerpt
SAKYTOJAS ANSKIS ŠIMONIS Pasitraukęs nuo žmonių, teisiančių jo brolį, Anskis nubėgo pasiimti ryšulių, kurie dėl visa ko jau buvo padėti daržo kampe. Apsižvalgė Anskis, ar niekas jo nemato, ir nusiskubino keleliu pu- šyno link. Bet kur link dabar žingsnius …
Excerpt
— Dabar gerai ir taip. Stengiasi Anskis nutildyti taip staiga atbudu- sią savo sąžinę, tik tai nepigiai pavyksta. Stengiasi pats sau įkalbinėti, kad jis. tikrai gerai padaręs, kad juo pasinaudojęs Dievas, kaipo savo įrankiu... Lyg priešininką kokį …
Excerpt
Pagaliau nusisukęs, sunkiais žingsniais nuėjo savo keliu. — Kur nueisiu, čia namai, — galvoja Anskis: — neprapulsiu, Dievas gelbės savo. Bet čia ir vėl, lyg aštrus peilis, dygterėjo sąžinės balsas: — Dievas gelbi savo vaikus. Bet kas tu? — sustingo vėl …
Excerpt
žiūrėk tik, sakau, apsižiūrėk! Juk jeigu tik viena kibirkštėlė užlekia ant stogo, ir jau esame dingę! — Bet ant Šimonių tvarto jokia kibirkštis ne- galėjo užlėkti. — Čia padegta, visai aišku! — Man taip keistai pasirodė su Šimonio broliu... — Na, na, tu …
Excerpt
Išbėgo Bertienė žiūrėti, kas toks ankstybas sve- čias. Ak! ir nudžiugo širdis, ir akys iš džiaugsmo sušvitėjo. | Per kiemą lėtais žingsniais, matyt, labai nuvar- gęs, įeina Anskis Šimonis. Rankas į priejuostę šluostydama, šeimininkė išbėgo pasitikti …
Excerpt
kimo namai. Užtai ir Anskis mielai ir dažnai pasi- skelbia čia surinkimą. Taip ir susipažino juodu arčiau. Bet per arti, ne! Bertienė jam labai patinka, tik moterystės jungą užsidėti sau ant sprando Anskis dar vis kratosi. Bertienė visada atsiranda …
Excerpt
— Ar čia arti surinkimą turėsi? — kvailas klausimas bet, juk jis sakytojas, tai ką šiaip kalbėti. — Ne, dar ne, aš tik iš didžių bėdų išbėgęs atė- jau pas savo draugseselę. — O kas bent atsitiko? — Vakar tėviškė sudegė. — Ui, Dievaliau! — Visa kas sudegė, …
Excerpt
bet jam ir baimė kyla, ką gali žinoti, ką pagaliau ji pasakys. Gal parodys duris: — Eik, iš kur parsiplovei! Bet Bertienė jau atsisvėrusi jo naudai. — Teisybę kalba Anskis, — atsako ji sau į savo svyravimus ir tuo galutinai nutildo ji savo abejo- jimus: — …
Excerpt
jeigu ji paklaustų, kodėl sakytojas neina į surinkimo galą miegoti, o palieka prie šeimininkės. i Kitą rytą Bertienė, nežiūrėdama mielojo svečio, la- bai blogos buvo nuotaikos. Trankė duris, drabstė ki- birus, barėsi su mergomis. Baisiai sukniaukė katė, …