Excerpt
žodelio nėra prataręs į Urtę. Lygiai dėl to jis toks baugus jai ir pasirodė. — Kad jis ką sakytų, tai ir žinotum, ką jis taip kartais galvoja. — Kad jis tik eitų pagaliau iš to tvarto lauk! — negandojasi Urtė, ir vieną ir kitą sykį pažvilgterėjo ji pro …
Excerpt
pyko dar daugiau. Tegu pyksta; ar žino jis už ką? dėl ko? Jis toks pat, kaip ir kurinas, kuris nuo ank- stybo ryto iki vėlybo vakaro iš apmaudų neišbrenda. Pusryčius bevalgant, Urtė neiškentė nepažiūrė- jus į Miką. Ir keista, šis visai nepiktas, tik kaži …
Excerpt
nesirūpino nei apie dainas, nei apie giesmes. Tik pačių duktė neiškentėjo tėvų nepaerzinusi: — Man labai patinka Barbės dainos. Barbe, juk tu išmokinsi ir mane dainuoti, ką? Kad mes vasarą į pievas važiuosime, tai mes dainuosime, ei, tai mes dainuosime! …
Excerpt
— Ak, jūs manote, kad mūsų ausys užkimštos, akys užrištos ir mes, jaunieji, nematome, negirdime, kas daroma, kad ir tų pačių sakytojų. Ne kartą de- juojate dėl Kebelkščio pasileidimo. O kad jis atvyksta Žodį kalbėti, tai daugiau nieko ir nežino, kaip tuos …
Excerpt
— Tai tokie žmonės tie Sobriai! — tarė sau Urtė. Laiku jau buvo vartai atkelti. Privažiavo kiemas iš arti ir toli. Visas surinkimo galas priėjo pilnas žmo- nių; mažoji ir didžioji stuba pasipildė kupinai. O kada pragydo žmonės pamaldžiai: Ak, kad liežuvių …
Excerpt
Liaupsinti Dievą Viešpatį su giesmele šlovinga! Žodžio sakytojas paskaitė iš Jezaijo 70, 1—7: „Kelkis, prašvisk, tau šviesybė ateit iš Pono Dievo, šlovė užteka ant tavęs...“ Ir kaip pamėgo Urtė žodį naujojo sakytojo! Nenukreipė ji nuo jo akių ir gerte …
Excerpt
— Gerai, kad ji manęs nepastebi, — mano sau Mikas: — geriau galiu ją apsižiūrėti. — Ir dailumas tos mergaitės! Ne, negalima atsidžiaugti, negalima atsigėrėti! Kodėl ji tik pa- prasta merga, nusigyvenusio ūkininko, butelninko duktė! Kodėl ji ne man lygi? …
Excerpt
gerai pastebėjo, kad jis priežastis taip greit persimai- niusio Urtės veido. Ir didis patenkinimas pagavo jo krūtinę. — Pastebėjai? Pagaliau! Na, mergyte, kodėl nu- dūrei akis? Kodėl nuraudai? Tur būt, aš tau pa- tinku. Rasi bijai, kad neįspėčiau tavo …
Excerpt
— Kad giedosite, aš pritarsiu, — atsakė Urtė. — Bet ko mes nemokėsime, to tu mus pamokysi, ką? — Kaip aš, vargšė mergaitė, galiu drįsti... — Tu ne vargšė, tu labai turtinga. Tokią dovaną retai kas teturi. O Rašte pasakyta: tešviečia šviesybė jūsų po …
Excerpt
gieda drauge? Niekada jis negiedodavo kartu, dė- josi nemokąs. Tai kas dabar pasidarė? — pamažu pradėjo jau ir kiti vienas po kito pritarti, ir galingai skambėjo giesmė apie malonę Sobrių namuose. Bet, regis, dar niekas tokia džiaugsminga širdim. nėra …
Excerpt
Pirmoji išėjo Urtė, o karštomis jos pėdomis sekė Mikas. Ir tamsiame priebuty staiga jis nutvėrė Urtės ranką: — Urtike! Urtės širdis užšalo. Ak, Dieve! Šitas vienas žo- dis išvaikė visas dievotas mintis. Šitas vienas šūkte- rėjimas atplėšė krūtinėje kaži …
Excerpt
— Ak, kad tu būtum mačiusi! Stačiai praryti jis tave norėjo. — Eik, eik, nešnekėk tokių niekų, aš visai tuo netikiu. — Tu tikėk! Matai, tu esi tokia daili, tokia ne- kalta. Tokių vyrai labai nori, tokias jie mielai išva- džioja, — labai rimtai ir …
Excerpt
Po šito atsitikimo Urtė pasiryžo vengti susitikti su Miku. O kalbėti su juo dar menkiau. Ir vis dėlto ji tesvajojo apie Miką, apie tą gražųjį ir išdidųjį Miką Sobrį. Jo akių žibėjimas neiš- dilo iš jos atminties ir neišdils, tur būt, taip greit. Ne kartą …
Excerpt
vengti. Bet saldi rodosi jai ta painiava, žibąs tasai tinklas, auksinis. Linksma bei lengva širdimi ji pasiryžusi pulti į jį. Taip, ji jau jame, tame tinkle! "Tik niekas dar neužtraukia, neužriša, neužmazgioja. — Dabar jau pamažu pareina tavo eilė, — …
Excerpt
Susiprato Urtė. Nori ji slėpti savo jausmus, kurie tiesiog apsvaigina jos valią, ir, šiek tiek nu- duodama ramumą, atidaro skrynę ir ima ieškoti, ko jai reikia. Bet staiga pagavo ją baisi baimė. Prakaitas nupylė jos veidą. Nervingai ėmė drebėti rankos. …
Excerpt
sipranta, kad šita valanda, nors ir tokia svajinga, bet ir pavojinga. Iškliūti, iškliūti, Dieve mano! Nors šį kartą dar iškliūti! Jausdama karštą jo kvapą, maty- dama jį taip geidulingai alsuojant, Urtė ėmė kovoti beveik nežmogiška jėga. — Paleisk, …
Excerpt
ve galvoja dieną ir naktį! Aš tave myliu nuo tos dienos, kaip tave pirmą kartą pamačiau ten, Aukštujuose. Tose dykumose išaugo tokia daili gėlelė! Ji turi mano būti. Aš tave myliu jau nuo tuokart, kaip pirmą kartą tau į akis pažvelgiau. Aš žinau, kad …
Excerpt
kusi juodą skepetą ant akių, tiktai verktum ir mels- tumeis. Tu leista gyvenimui ir meilei. Tu turi kitus laimingus padaryti ir pati laiminga būti. Ar tu ma- nai, kad šitoks sakytojas niekada nėra mylėjęs ir nemyli? Jis yra daugiau mylėjęs, negu jam …
Excerpt
O Mikas, nebesusivaldydamas, pradėjo ją karš- tai bučiuoti; pirma plaukus, o tada akis, veidą, lūpas. Urtė ir visai nebesipriešino. O palytėjus jos lūpas, ji pati apkabino jo kaklą ir arčiau bei tvir- čiau prisispaudė prie jo krūtinės. Bet staiga jis ją …
Excerpt
Tikroji meilė — rami kaip vasaros naktis, gili kaip jūrė, tvirta kaip uola, brangi kaip auksas, tyra kaip ašara, žavi kaip muzika, skaisti kaip saulė! O netikroji meilė? Urtė laiminga. Jos krūtinė kuone per menka ap- imti visus tuos saldžiuosius jausmus, …
Excerpt
pažinti, kad ji kaži ko dar laukia. Ji nežino — ko, bet taip palikti negali. Ar tai jau atšalo jo meilė į mane? Rasi man reikėjo būti meilesnei, širdingesnei. Bet kaip tatai padaryti? Aš mylėčiau jį, bučiuočiau jį, pasakyčiau net, tikrai pasakyčiau, kad …
Excerpt
ar visai nepasimelsta. Visą laiką apie Miką sva- jota. Kelis kartus jau verkė ji būdama viena. Ji žinojo, kad tai tik dėl Miko, bet nenorėjo sau to prisipa- žinti. Kodėl jis nėmaž nebekreipia į ją dėmesio? Ne kartą Urtė nueidavo į klėtį ta viltimi, kad …
Excerpt
Beje, Dievs valandėlę Užtruks gaivint tave... Štai — lyg dvasia kokia — prie durų bestovįs Mikas! Urtė negirdėjo jo įeinant. Staiga nutilo jos balsas, lyg nutrūkusi kanklių styga. Iš išgąsčio kny- gos iškrito iš rankos. Bet ne toks buvo išgąsčio pa- …
Excerpt
— Aš niekada dar neapsirikau, aš pažįstu mer- gas. Jos visos tokios. Urtė nuraudo, bet šį kartą jau iš pykčio: — Kas jam tik šį vakarą įpuolė į galvą man to- kius niekus plepėti? Koks jis įsivaizdavęs ! Niekada jam nesakysiu, kad jis man patinka. O, taip, …
Excerpt
— Ne, tu nesi kaip kitos, aš tik norėjau tave kiek paerzinti, norėjau matyti, ar moki pykti, ir norėjau kiek su tavim pasiginčyti. Bet turiu pripažinti, kad tu ne tokia kaip kitos. — O kodėl ne? — Todėl, kad tu man patinki, o kitos mergos man nepatinka. — …
Excerpt
— O jei tai tikra tiesa, ir tau atvirai pasakysiu, kad dar nė vienos taip nemylėjau, kaip tave. — Netikiu, netikiu! — Urte, kodėl tu tokia atkakli šį vakarą? Mer- gos paprastai nebūna tokios. — Ir vėl mane sulygini su kitomis. Kokia aš esu, tokia ir …
Excerpt
AMBPAS- EV LMA 5 Teka upelis sriauniai, teka upelis vinguriuodamas, aplenkdamas kalvas ir kalnelius, nešdamas drauge, kas pakeliui pasipainioja, ką nuo pakrančių atplėšia, atpalaiduoja. Toli jis teka, toli jis neša per slėnius ir daubas, pro kalnus, …
Excerpt
žinybės mares. Bet visada jis pasiekia savo laiku savo tikslą. Kas įvykti turi, įvyksta. Toks jau žmo- gaus likimas! Krizas Šimonis jau atidavė ūkį sūnui Viliui, ku- ris Naujiems Metams grįžo iš Dortmundo, susitau- pęs kelis grašius. Atitekėjusi pavasarį …
Excerpt
pavydi, ir pikta, kartais lyg pasiutusi katė puolusi ant savo motinos. Ber Viliui ji patiko, ir jis ją paėmė! — Aš pats ne toks jau apsisukąs, — sakė jis, — tai reikia man nors kiek griežtesnės žmonos, kuri tikrai mokėtų gyventi. O jeigu ji šykšti, na, …
Excerpt
tikrai neatmena tos dienos, tos valandos, kada josios širdis būtų buvusi perimta tokio išgąsčio. Išvaryti į Žmones nesuaugusią, jauną mergelę! Tai tiesiog baisu. Urtė buvo nors beveik dvidešimts metų ir išėjo prie išmintingų žmonių! Bet dėl ramybės …