Excerpt
— Na, na, juk seseriai pasakė, ne kam kitam, tai kam čia dabar plūsti? — sudraudė motina. — Ji neprivalo mane per paiką laikyti, paršelis! — Nebarkitės, vaikai, — įsikišo tėvas Šimonis, — visos trys seserys, o visos kai širšūnai, ar ne gėda! — Ko puola …
Excerpt
pirmą kartą važiuos Urtė traukiniu. Ir tėvas Šimonis dar tik vieną kartą tėra traukiny sėdėjęs. Kur važiuo- si, kur nuvažiuosi? Į Klaipėdą ar Žibus nuvažiuoji vežimu ar šlajomis. O kai pardundėjo, parpūtė iš Klaipėdos trau- kinys, toks milžinas, toks …
Excerpt
jaukiau pasidarys. Ir ko mes atvažiavome? Aišku, kad dėdienė mūsų visai nenori. Vaikams parėjus, Urtė manė kaip nors susiar- tinti. Ypačiai su Erna norėjo ji užmegzti draugiš- kumo ryšius. Juk sako, kad būna kartais ir tarpe vokiečių gerų žmonių... — …
Excerpt
svajonę arba šnekučiuotis su motina ir Anele apie brolį Vilių Dortmunde, arba giedoti vakaro gies- melę, kartais pažvelgti pro langa, kur ganyklose kla- joja klystžvakės. Žiemą jų menkiau tematyti. Taip, tik iškeliavus iš tėviškės, išėjus iš namų, …
Excerpt
dantas ir žandaras. O kur Pėžaičiai! Tiesa, ir mokyk- loje jau reikėjo vokiškai mokytis, bet ten nepasi- taikė tokių žodžių. Vis dėlto ji supranta, kad tai kas bloga, nes brolis jau išstūmė Erną į kitą kambarį. Girdėti, kaip ten jis subara seserį. …
Excerpt
Jaunasis vokietis klausosi nesuprasdamas, apie ką čia dabar derybos eina. Paaiškino Mikėlis, ir vokietukas negali juokais tvertis, kad lietuvininkai vokiškus vardus tik arkliams panaudoja, o patys jų neima. Bet garbės žodžiu pažadėjo Heincas Urtei jos …
Excerpt
juokė, žiūrėdama į dailųjį ponaitį, kuris, stebėda- masis, negali atsižiūrėti. Ne, nėmaž nenuraudo Urtė, nors priežastis tam tikrai būtų, nes tik sučiupo jis po stalu Urtės ranką: — Bleibe, schėnes Madchen! — Visai aš ne schones Madchen! Žiūrėk, mano …
Excerpt
— Na, broleli, Karaliaučius vis dėlto dar ne Vo- kietija. Kiek čia dar lietuvių! — Bet rasi jie visi bus tokie, kaip jūs. Nori, kiek tik galima, nemokėti lietuviškai, — atkerta Krizas: — gėdžiasi su atvažiavusiais gentimis lietu- vininkais mieste …
Excerpt
Pagaliau pro duris įkišo nosį dėdienė: — Noch nicht fertig? — lyg smailia yla paur- bino Amalija Šimonienė. Urtė stengėsi paaiškinti, kad negalinti, kad ne- mokanti, kad nežinanti... — Ach, seid ihr Bauernkinder dumm! — Kaži, ar visi vokiečiai iš būrų …
Excerpt
Bet Urtei nesvarbu, kad dėdienė prakaituoja iš pykčio, o Erna ir kalbėti nebemoka. Ji jau apsi- rengusi ir griežtais, būriškais žingsniais eina pro du- ris tėvo ieškoti. — Wie ein gemeiner Soldat! — dejuoja Ši- monienė. — Tėveli, — sako Urtė, suradusi jį: …
Excerpt
ranka, o Ernos pirštai pastypę, kai padavė Urtei su- diev. Ir tuo akimirksniu, kada moterys buvo at- sveikintos, Urtei kaip diena nuaušo. Ir saulutė daug skaisčiau nušvito, ir miesto trobos ne tokios jau rūsčios bebuvo, kaip iki tol. O pravažiuojant pro …
Excerpt
— Bet išmintingą tu turi sūnų. Jis primena man tėvelį: labai į jį jis panašus ir išvaizda, ir būdu. — Ir protu, — papildė sakinį Mikėlis. — Mikėli, sakyk, ar tu patenkintas savo gyve- nimu? — netikėtai paklausė Krizas Šimonis. Mikėlis patraukė pečius: — …
Excerpt
ir atlydis, ir apskarda, o rytiniai vėjai parkeliau- jantiems pūtė kuo žiauriausiai šlapdrabą į veidą. Tik akių neatidaryk! Bet kada parėjo namo, tai Šimonienė ir Anelė slapčia nusišluostė ašaras nuo veido. O Urtė, juok- damosi pilna burna, nors ir ašaros …
Excerpt
ŽIAURUSIS GYVENIMAS — Taigi, Urtele, kaip sakiau, gausi eiti į žmones. Juk matai, kad namie būti nebegali. Mes jau gyventi nebegalime, reikia būtinai atiduoti ūkį Viliui nuo Kalėdų. Tegul jis gyvena, tegul jis vargsta. Kad mes išimtinę ir gausime, bet …
Excerpt
kitur yra. Namie kaip užkrosny — nieko daugiau nebeprisimokinsi. — Bet rasi dar vienus metus galėčiau pasilikti, tik vienus metus! Matai, Anelė dar jauna. Kad Vi- lius ir apsives, vis viena jam reikės pagalbos. O kad nereikės, eisiu kitaip pasipelnyti. Ar …
Excerpt
gera. Mikas jau paaugęs, girdėjau, taisąsis leisti ji į gyvenimą. Ūkio, sako, nenorįs. Kaži kas toks, lyg erškėčiuotas kamuolys, pra- dėjo judintis Urtės krūtinėj, net suskaudo, net ašaros sužibo akyse. — Ale, mama, kam tu man dabar visa tai aiškini? Aš …
Excerpt
Urtė. Ji atsiminė tuos laikus, kada su motina pa- siklaupdavo prie savo lovelės poterių kalbėti. Gra- žiausi buvo tuokart laikai, laimingi! Ir taip šir- dingai paskambėdavo iš jaunos mergaitės lūpų tauri maldelė: Aš kūdikėlis menks esu... Ir malonu visada …
Excerpt
Dievalį apsunkinti. Užteko ryto ir vakaro poterių, kurių niekada neužmiršta sukalbėti. Kaži, ar Die- vas taip labai jau nori, kad žmonės dėl visų niekų į Jį kabintųs? Bet kas šiandieną Urtę spaudžia, tai jau ne niekai. — Dėl to jau reikėtų Dievui …
Excerpt
Sniege spindi, blizga ir mirga žvaigždžių žvaigždelės, lyg saulės numestos ant žemės žvynos... Šimonienė ir Anelė išvažiavo į bažnyčią. Tėvas ir Urtė liko namie. Motinai paklausus, ar ir Urtė važiuosianti drauge, šitoji, nieko neatsakiusi, išėjo iš …
Excerpt
Ar ne ir ji dėl pilvo? Ar ne ir ji privalo eiti pas sve- timus, nepažįstamus žmones sau maisto ieškoti? Ar nepanašus ir jos gyvenimas į ano kiškelio? Ir vėl prisimena rūsti motinos kalba, dar ne- seniai tarti jos žodžiai: — Ar vaikai jau ir kokių norų …
Excerpt
būtų mirusi. Nebebuvo daugiau vaikų. Turėjo pa- likti namie, paimti gyvenimą. Jo žmona, Kikilikė iš Linkių, taipjau iš surinkimo namų. Vienas jos brolių turėjo tą laimę išeiti per pasiuntinį. Pasėkmingai šiandien jis dirba Kristaus vynkalny. Urtei tai vis …
Excerpt
kas. Kas — aš nežinau. Tėveli, aš eičiau visur, visur, tik ne pas Sobrius. Kodėl varote mane ten? — Urtė suklupo ties tėvo kojomis, apkabino įo kelius ir ėmė bučiuoti rankas. Tėvui gaila, dar daugiau gaila savo dukters. Kad ne taip tvirtai būtų sukalbėta, …
Excerpt
— Kas gali atsitikti per vienerius metus! — pamanė Urtė, bet nieko nebesakė. Atsisėdo prie stalo ir paėmė giesmines į rankas. Staiga sužvangėjo skambučiai. Urtė žvilgterėjo į laikrodį: jau žmonės parvažiuoja iš bažnyčios. Į kiemą įvažiavo dvejos šlajos. …
Excerpt
mergele! Kad tu pas juos būsi ir taip elgsies — pavys tave! — To tik aš ir tegeidžiu. — Ale tada ir nebandyk man namo pareiti! — Niekada, veikiau eisiu ir nusiskandinsiu! — ne vaikiškai, bet visai rimtai ir šaltai atsakinėjo Urtė motinai. — Ak, Dieve, …
Excerpt
— Nors kartą pažiūrėtų į mane, — pageidauja Mikas Sobrys. Bet Urtė nė manyt nemano. — Kad kaip nors ją prakalbinti galėčiau! — Kodėl šiandien į bažnyčią nevažiavai? — kvailas tai klausimas, jis žino. Bet ką nors ji atsakys į tai... Nieko Urtė neatsakė, o …
Excerpt
— Na, Urtike, juk važiuosi šiandien su manim drauge? Nusigando Urtė. — Ak, Dieve, jau šį vakarą! Na, bet juo greičiau iš namų, juo geriau. Juk pas- kutiniu laiku namai tapo jai tiesiog pragaru. Tad atsakė: — Gerai, važiuosiu. — Drabužių skrynės galės …
Excerpt
Taip ir susilygo Urtė pas Sobrius. — Ojei stropi būsi, ir dovanų gausi, — pažadėjo Sobrienė, — visada mergoms ką nors dovanojau, kad gerai kiaules penėjo, veršius girdė. Tik paklusnios turi būti mano mergos; visada linksmos; nekenčiu susuktlūpių, — …
Excerpt
— Ar tu nepareisi? — Kada nors vėliau — rasi, bet taip greit ne! Mielai Urtė būtų savo mažajai sesutei daugiau meilesnių žodžių tarusi, bet ašaros kliudė. Ir tai, ką ji sakė, atrodė, lyg piktumu kalbėta. Tai ji ir nu- tilo ir, nuėjusi į stubelės kampą, …
Excerpt
TARP SVETIMŲ ŽMONIŲ — Mergos, kelkitės! Ar lig pietų miegosite? — rūstus, neišmiegotas pasigirdo Sobrienės balsas. — Juk žinote, kad šį vakarą surinkimas. Urtė kaip kulka išrietėjo iš lovos ir basom kojom atsidūrė šaltoj asloj. Nutvėrė žiaurusis žiemos …
Excerpt
Iš pradžių Urtelė, keldamosi rytą, verkė, prisi- mindama šiltąją jaukią stubelę namie. Čia krosnį vakare su tyrų pelkių velėnomis gerai įšildo, rytą dar karšta ji tebėra. Šaltis, nors ir kaži kaip dūktų, vis viena nekenkia, nėmaž jo nebijoma. — Barbė, …