Excerpt
krims. Tegu karves geriau girdo, bus ir sviesto. Mano kiaulės ir kabinasi į sienas, jeigu išalkusios, o karvėms pienas ir į ragą sulenda, jeigu jų nepri- žiūriu. — Išgirsiu dar vieną žodį apie raganavimą — pradėm apskųsiu! Aš jau žinosiu, kaip pamokinti …
Excerpt
„.. Nesa jie kaip žolė ūmai bus pakirsti... Ps. 32,2. Gaidrus vėlybo rugsėjo rytmetis. Kiek tingiai už- teka saulutė iš rudens rytų ir baimingai stengiasi kopti aukštyn į padanges, lyg ne visai gryną turėdama sąžinę. Juk ji tolinasi nuo šiaurės vis …
Excerpt
Vyžeikėnų Šimonių laukuose jau su saule atsi- tūpė prie ropučių užgalio kasikės — visa eilė: penkios, šešios — net devynios. Atsiklaupusios jos ir šliaužia per ropienoją. Vienai pradeda nagai šalti: atsistojusi pradeda ji pustyti pirštus — vis kryžiais …
Excerpt
Bet kaip jis nustebo: tik peršokus jam per griovį, nelabai švelniu dunksterėjimu į pašonį pasveikino jį priešas. Ir prasidėjo mūšis, kuris tikrai būtų pasi- baigęs skaudžiu riestaragio pralaimėjimu, jei nebūtų įsikišę į jų tarpą, — nors ir neteisėtai, — …
Excerpt
atbėgdamas jis, — prasimanys, biaurybės, ištaplenti vos išdygusius rugelius. Nuvijęs nuo rugių ir, nežinodamas ką kita su jomis daryti, nuvarė į padaržį, į prūdą. Šimonio ūkio padaržy prūdas dabar jau pilnas vandens. Aplink jį auga šauni gluosnaičiai. Bet …
Excerpt
"Tuo tarpu jau laikas ir priešpiečiai į laukus nešti; Duona, sviestas ir mėsa iškepta, jau sudėti pintinėj. Gėrimas jau šyla ant pečiaus; nugriejusi nuo pieno puodelio grietinės, įnešė Šimonienė, pabaltino ir pasaldino gėrimą. — Dabar jau galėtų ir Anskis …
Excerpt
— Ale, žmogau, ar tu jau be sąžinės! — sako jam Šimonienė, nes ir ji pati vos dar ant kojų be- stovi iš nuovargio. Ir ji žino, kad jo maldai galo ne- bus. — Aš turiu Dievui padėkoti už žegnotą dagą, — užsispyrė Šimonis. — Tą tu gali padaryti ir vienas! Ir …
Excerpt
savo pačių kojas klupdamos, vos įsivilko mergos. Bet pradėjo giesmę: Ar aš Dievui negiedosiu, Ar nebūsiu Jam dėkings... Giesmė, gali sakyt, be galo: dvylika ilgų posmų. Ir visus reikėjo išgiedoti! O Šimonis papratęs su apmąstymu giedoti. Kiekvienas žodis …
Excerpt
Bet atkeršijo piemenukui Anskis Šimonis! Ga- vo, Oi, gavo jis pliekos! Ir kitiems norėjo jis dar ką pasakyti, bet visi kiti jau laiku išdulkėjo pro duris. Tik prienamy šeimininkė sučiupo berną ir pa- klausė, taipjau juoku nesitverdama, kodėl jis gies- …
Excerpt
girdėti. Tiesa, jis miega visada ilgai, bet taip ilgai! Ar eiti jį žadinti? Po ano įvykio ji niekada jo nebežadino. — Miegok tu, tinginy, kol pajuoduosi, — many- davo ji sau. Rasi jis šį rytą blogai nusiteikęs. Pastaruoju laiku jis ypačiai labai piktas. …
Excerpt
Kas tavo gyvastis? Puta, Sniegs, vaškas, dūms, šešėlis; Žolė pavystanti, rasa... Tikrai širdis ką nors nujaučia, dabar jau tik grei- čiau namo. Ir tekina parbėgo Šimonienė. Ne, tikrai Anskio dar nėra lauke. Įsiskubino Marė į tą stubą, kur Anskio lova. …
Excerpt
į kelius ir įsikniaubia į Anskio patalus. Ji pravirko skausmingai, pravirko dėl žmogaus, kurį ji kadaise taip labai mylėjo. Ir jisai, tasai dailusis, visų, ypač mo- terų, taip labai gerbiamas Anskis Šimonis, Dievo pa- šauktas sakytojas, šiandien to paties …
Excerpt
tačiau atėjo ir vienas kitas iš kaimynų smalsumo ir užjautimo verčiami, o kitas net kaži kokio pa- tenkinimo: ar aš nesakiau, kad Šimonis gaus galą su išgąsčiu? Bet Anskis Šimonis laukia dar kaži ko. Jis vis žiūri į duris ir duoda vis tą patį ženklą. Tik …
Excerpt
besnis ir už kunigą, ir už šventą sakramentą, bet kas tai galėtų būti! — Ar tuomet būtum mirti gatavas? — vėl klausia senelis Marksas. Anskis pailsęs užmerkė akis, jokio jis nebeduoda jau ženklo. Ir nežinia dabar, ką pakviesti. — Kaip išgąstinga, kad …
Excerpt
tančios iš akių ašaros liudijo, kad Anskis Šimonis dar nemiręs ir kenčia ne tiek kūno, kiek sielos kančią. Kieme subildėjo vežimas. Ir pro duris, į kurias jau vėl akis buvo įsmeigęs Anskis, įžengė Krizas, Jokūbo Šimonio sūnus. Skaudus pasimatymas. …
Excerpt
O tada jis išėjo ir vaikščiojo po laukus ir kiemą labai nuliūdęs ir susimąstęs, su savimi šnekėdamas. Kada jis sugrįžo, — pastebėjo Krizas, kad raukšlės tėvo veide daug gilesnės pasidariusios. Bet akys jo buvo tokios skaisčios, lyg ką nežemiško jis būtų …
Excerpt
Taip, Anskio Šimonio tai buvo balsas. Nebe balsas, o šauksmas, bet ir ne tiek jau šauksmas, kiek mirties gargaliavimas. Prakaitu nupiltas, dabar išsi- tiesė visu ilgiu Anskis. Nustebo stuboje esantieji, o Šimonienė pra- džiugo: rasi dar pasitaisys Anskis, …
Excerpt
tėvą iš kapų ir jam kojas rankas nubučiuotų, ne kaip žmogui arba tėvui, o jau kaip nežemiškai būtybei. Juk ne žmogus, tik angelas tegali tokį kantrumą turėti, tokios siurbėlės nesunaikinti, ne- sutrypti kojomis! Bet Anskis vėl tiesia ranką į Krizą. Krizas …
Excerpt
vargu ištars jis tą vieną išganantį žodelį. Vargu, vargu! Sakytojas Marksas, kuris taip daug žmonėms jau akių užspaudęs, mato, kad čia kiekvienas aki- mirksnis brangus, auksu nebeatvaduojamas. Ir dar kas spaudžia Marksą: juk ir Krizas Šimonis dar gali …
Excerpt
girdo lyg koks nusileidimas, lyg koks abejojimas. O senelis Marksas pažįsta savo žmones, jų būdą, jų sielą. Jis žino, kad Krizas jau kaip ir laimėtas, tik viena jam reikia dabar dar priminti, ir Marksas jam primena: — Ar tu ne Jokūbo Šimonio sūnus? Jis …
Excerpt
— Ar esi prisirengęs citi prie Dievo Stalo? — rimtas Dievo tarno klausimas. — Jei susitaikei su artimu, tai bus ir Dievas tau malonus. O kada rudens saulutė užslinko už kopų kalnynų, išleido savo dvasią Anskis Šimonis. …
Excerpt
KELIONĖ Į KARALIAUČIŲ Lygus, baltas ir žvilgąs sniego dangalas dengia Aukštujų šilus ir ganyklas. Panašūs į senas, susi- gūžusias bobutes kadagių krūmeliai šiandien taip pat baltai, lyg nuotaka, apsirengę. O Aukštujų miškely pušys ir eglės, lyg pavydė- …
Excerpt
Ką tik per Aukštujų kalną plėsuoja retai tema- tomas Aukštujuose Žmogus. Į jo apsiaustą įsipai- niojo šiaurys ir, lyg vaikas išdykėlis, pagavo slap- stytis po skvernais, landžioti pro vieną kitą skylę. To nusibodęs, visai netikėtai užvertė apsiaustą vy- …
Excerpt
— Rasi jau vėl iš teismo, — atsidūsėjo Šimonis, — bet nežinau, kodėl... Tačiau šį kartą ir ne iš teismo, ir ne iš advokato. — Mikėlis parašė, — vartydamas laišką rankoje, paskelbia tėvas Šimonis. — Dėdė Mikėlis! — Ak, dėdė! — išsižiojo iš smalsumo Anelė, …
Excerpt
tiesia ranką, prašydamas, kad nebepyktų daugiau Krizas: — Esame vieno tėvo vaikai, — rašo jis. Argi Krizas kada nors pyko? To jis jau visai nebeatmena. Kodėl pykti? Ar kad reikėjo dalį ati- duoti? Ne, juk kas Mikėliui priklausė, reikėjo ati- duoti. Tiesa, …
Excerpt
nos vokietikės tokių jau ilgų suknelių ir nenešioja. Žiūrėk, Pėžaičių Švarcikė, kokie jos sijonukai trumpi. — Švarcikė už tave jaunesnė, — perspėjo mo- tina. — Bet atsimink, kad ne į Priekulę ar į Klaipėdą, o į Karaliaučių nori važiuoti. Ten visi vokiškai …
Excerpt
Ir Urtė, pastūmusi į šalį ratiną, užsisvajojo apie kelionę į Karaliaučių. Doleriai penki, gulintieji ant stalo, pagavo didėti, pilkėti. Nebe doleriai tai buvo, o kaži kiek tekinių, su nesuskaitomais geležiniais stipinais. Ne vežimo tai tekiniai. Ir kaip …
Excerpt
pridėjusi, nusipirko jau kiek geresnį arklį. Ir tas tik kaplis, — Šimonienės betariant, tebuvo. Bet buvo galima jį veik atšerti. Su tuo jau nors baimytis ne- reikia, kad beariant jis suklups vagoj. Laukų juk yra, tik reikia juos gerai išgyventi. O …
Excerpt
snapavusi ir perpečius pelėstakėmis ir puspelėsta- kėmis išsiuvinėjusi. — Anele, še, užrišk man apkaklę ir prierankius, — prašė Urtė mažosios sesutės. — Eikš šen, aš užrišiu, — pasisiūlė Marė. — Anelė dar kalės mazgais visa ką užmazgios. Nebūt reikėję tau …
Excerpt
— Ar su pirmočiais eisi? — vėl šaiposi Binta- kienė. Bet, štai, beveik užšalo ji iš pavydo: „— Iš kur tai, kas nupirko, ar pati užsipelnei? Urtė ištraukė iš motinos skrynės naują, visai nau- ją lastinginį jaką ir apsivilko. Matyti, jakas kaip nuo siūlo …