Excerpt
ją utėlės krimstų, kad ji badu mirtų, tuomet galėtų man kas ką ir prikaišioti. Bet dabar jai nieko ne- trūksta. — Jai motinos meilės reikia. — Tatai ji negali iš manęs reikalauti. Aš savo vaikų turiu, argi dar ir su ja kabinėsiuos? Bintakis jau tylėjo, o …
Excerpt
— Tylėk, Marute, aš tuojau jos lovą pataisysiu. Matai, ji apsipešusi kai višta. — Ar ji negali ant kėdės sėdėti? — pyko jau verkšlendama Bintakikė ir mušė per skaudžiąją Ro- želės koją. Skaudžiai sukliko Rožė, kad ir Bintakis besnausdamas krūpterėjo ir …
Excerpt
būtų galėjęs gauti Bintakis, bet vis kitokią. Krus- taitienė buvo jam net suradusi vieną ponaitę. — Tai buvo tolima Krustaičio giminaitė, pasiturinti mer- gaitė. Bet Bintakis mergos su tokiais turtais nenorėjo, — mat, ji turėjusi vaiką; sako, nuo vieno …
Excerpt
— Juk aš tai jau seniai žinau, kam man tai dabar vėl pasakoji? — piktai atsakė Rožė. — Ji man atveš skanių, skanių saldainių, kokių tu dar niekada nesi valgiusi. Aš pasakysiu tetai, kad tu netikusi, pikta ir nedora. — Pasakyk. — Tu nieko negausi! — Aš …
Excerpt
Tegul ji skauda. Aš džiaugiuos. Bet taip labai jau tau neskauda, tu tik taip sakaisi, sako mama. Roželė nieko nebesakė, tik, palindusi po pata- lėliais, verkė graudžias ašaras. Visas jos kūnelis dre- bėjo iš susijaudinimo. Tiesa, kasdien girdėdama tokių …
Excerpt
Rožė. — Ak, o ten toks gražus, gražus berniukas šneka su Jurgučiu ir Marute. Skaudus atdūsis išsiveržė iš mažytės Rožės krūti- nės. Ir vėl jos akys paskendo ašarose. Jie visi tokie laimingi ir linksmi. Bet Roželei nėra jokio džiaugsmo. Niekas į ją …
Excerpt
' Ji užmerkė akis ir sukando dantis, laukdama mušimo, kuris ne tiek skauda taikomojoj vietoj, kiek tuber- kulioziniam sąnary. — Ar tu miegi? Ve, o kodėl verki? Kas tai? Toks meilus balsas, tokio jau seniai ne- bebuvo girdėjusi Rožė. Tiktai Urtė kartais …
Excerpt
— Jis yra geras, bet jis sunkiai dirba, yra visada nuvargęs ir neturi laiko su manim kalbėti, Bet Jur- gutis ir Marutė pavydėtų. Čia pasigirdo Bintakienės balsas: — ...kad tu žinotum, svainele, kokia ta mer- gelė! Ak, sakau, ji mano kraują iš panagių yra …
Excerpt
grabą, kad ne Sobriai? Ji nepakėlė tos gėdos, — žmonės nesiliovė pirštais ją badę. Bet Dievas yra kantrus ir neužmaršus: pririetės ir Sobrio Mikui ka- muolio galas; norės duoti, bet nebegalės! — Ta mergelė gulės prie dangaus vartų ir ne- leis jam …
Excerpt
P.4 A Va Assia A RS Kaip kasmet, taip ir šįmet, po ilgos nemalonios žiemos vėl išaušo pavasaris. Ir koks džiaugsmas jam, sugrįžus! Kur tik žvalgais, visur linksmybė. Ne tik vien gamta, bet ir žmonės, nors ir didžių vargų spau- džiami, išaušus pavasariui, …
Excerpt
išneša duonos riekę, storai apteptą sviestu, kuris. tik išimtas iš muštuvo. Ir kaip skanu čia, šviežiame ore! Linksmai ir su geriausiu apetitu kanda Rožė kąsnį po kąsnio, pra- dėjusi dailiai nuo riekės galo. — Rože, Rože, ar matai, blizdingėlės jau žydi! …
Excerpt
tinka lakstyti paskui kregždžių, jeigu jos žemai lekia,. arba vytis pleštekutes. Pempių klykavimai prižadino Rožę iš jos tyliųjų svajonių. Tikrai, Marutė pievoje stropiai skina gel- tonųjų lukštų žiedelių ir dedasi į priejuostę. Ji nė-- maž nekreipia …
Excerpt
Aš su Marytėle Eisiu pavaikščioti. Aš su Marytėle Imsiu ratą sukti. Marutės seniai jau nė balso. Bet Rožė jos nė kiek nepasigedo. Nupynusi vainiką, užsidėjo jį sau ant galvos. Iš likusių žiedų padarė puokštę. Su vainiku ant galvos, puokštele rankoje …
Excerpt
O kad viduj sėdi, tai negali girdėti, kaip paukšte- liai čiulba. Ir tas strazdas vis švilpauja. Kaži kaip tasai vyturėlis taip ilgai gali būti ore? Jis plaukia lyg vandeny, kad nėmaž nenuvargsta. Jurgutis geras vaikelis, kad padirbo strazdeliams trobelių, …
Excerpt
Ar dėdienė negana dažnai jai prikaišioja, kokia ji bloga? Nuleido akis Rožė ir liūdnai paklausė sa- vęs: — Argi būčiau tikrai tokia bloga? Bet vis dėlto norėčiau Dievalį prašyti, bet ko? Nieko nežinau sakyti, Kaip malonės tik prašyti... — Ar tu viena, …
Excerpt
Roželei kaži kas pradėjo kilti aukštyn iš krū- tinės ir smaugti gerklę. Dvi stambi ašari nusirito per veidelius. — Kad žolės žydės, Rožele, eisime aplankyti tavo motinėlę, — paguosdama ir glostydama men- kučius plaukelius, kalbėjo Šimonienė. — Ar tu …
Excerpt
Senelei paėjus, Rožės akys vėl kreipėsi į debesis. Bet debesies veidas jau buvo nudėjęs savo rūstumą. O kai po metų netikėtai atsiskleidė kitas gyveni- mo lapas, tai dažnai ir širdingai atsiminė Rožė anas pavasario dienas, kada ji tarėsi Dievalį mačiusi. …
Excerpt
— Juk aš dar vis tokia nedaili, kaip tuokart? — ir jau krauju nupiltas veidelis iš gėdos. Kvailas klau- simas, žino ji susyk. Ji nori atitaisyti: — Bet anądien aš buvau nusipynusi vainiką ir užsidėjusi ant galvos. Tuosyk, man rodos, aš buvau graži, kad …
Excerpt
— Tikrai gražu, — patvirtino Rožė. — Dabar -aš kasdien čia ateisiu ir manysiu, kad esu pajūry, kaip tu kad sakai. Bet neilgai tesidžiaugė Rožė saulės šiluma. Dar -nepradėjo rausti veidai, dar nepradėjo rudėti nuo saulės basosios kojutės, kaip Jurgutis ir …
Excerpt
kitas iš vaikų. Tvyksterėja Rožė, nusigąsta ir maža- sis vygy — šaukia, klykia iš naujo, o vaikai lauke juokais nesitveria. Roželė, pati verkdama, ramina klykiantį vaikelį: Aha, aha, vaikutėli, Kodėl verki, mažulėli, Kas tau pasidarė? Aha, aha, apapa! …
Excerpt
A+NUERS MO N-Y- T Ė Vos tik įžegnota, dar iš kiauto nepilnai, gali sakyt, išrietėjusi, Anė turėjo išeiti į žmones. O tai tik dėl brolienės. Anę, kaip jauniausią ir silpniausią vaiką, motina visada, kiek galėdavo, lepindavo. Ne taip jau lepin- davo, kiek …
Excerpt
— Nė už pilvą ji neuždirbs, — pasakė ūkinin- kas Karalius iš Macaičių: — mes norime mergos, o ne nykštuko. Nė per mažąją niekas jos nenori. Bet pagaliau jau pasitaikė susilygti pas vieną ūkininką į vyžeikėnus — per piemenikę. Apie algą jau nei kalbėti, …
Excerpt
paliko tie patys. Ir dar net greičiau reikėjo juos atlikti, nes šeimininkas jau ir rėkia: — Ar neisi į laukus, mergel? O laukuose reikėjo greta su didžiaisiais dirbti. Rods, narnėdavo sau po nosim šeimininkė ar šeimi- ninkas, kad teprivalanti tiek dirbti, …
Excerpt
— Nepatariu, vaikel, — sako motina: — ant žemės kad ir virsti, tai daugiau nieko, tik susipur- vinėji, o mieste krisdamas, krinti ant akmenų. — Ale man tik lengviau bus, — užsispiria Anė. — Darbai ten, tiesa, ne iš pečių, bet kiek laiptais bėgioti! — O …
Excerpt
Ar tu visą amžių, į jos sijoną įsitvėrusi, paskui ją bėgiosi? — Aišku, kad ne. O, tačiau... Kai tiktai kalendorius jau pavasarį ėmė rodyti, o saulelė jau anksčiau, užtekėdama pro virtuvės langelį,į Anę kelis kartus lyg nustebusi prasišypsojo, ir galas su …
Excerpt
Čia nei šilų matyti, nei pušelių šniokštančių gir- dėti. Čia patsai dangus toks susiraukęs atrodo. Pievę- lės, nors ir taip menkos — by tik ji žalia, — niekur nematysi, 0 apie skaisčias, pievoje žydinčias, gėles, jau visai nekalbėk! Visada tik pilki ir …
Excerpt
kiųjų vasaros darbų. Bet labai blogą pataikė ji dabar vietą. Geri ūkininkai visada apsirūpina šeimyna jau Kalėdoms. O kas Sekminėms dar mergos neturi, tai ir žinok, kad ta vieta ne kam šutusi. Bet Anė nuėjo ir paliko ne tik tuos, bet ir dar kitus metus …
Excerpt
GODAS — ŠAKNIS VISO PIKTO Juo ilgyn, juo blogėja senųjų Šimonių būklė: marti darosi vis piktesnė ir baisesnė. Ne gana visokių kamantinėjimų, ne gana jau visokių šiaip skriaudų, dabar jau pradėjo ji net nuo pasirašyto- tosios išimtinės traukti. Pirmuosius …
Excerpt
Parsivesk liudininkus! Žmonės bent matys, kokius aš dorus išimtininkus turiu. Ha-ha-ha! Tokius, kurie meldžiasi, ašarojasi, o paskui skriaudžia savo vaikus. Eik jau, gėdykis! — Martele,ar tau ne gėda tokius žodžius į burną imti ir taip nusidėti? Aš tik …
Excerpt
Pozingienei šitoks norėjimas įeiti į jos tvartą labai keistas pasirodęs, ir ji mėginusi Šimonienę už- maršinti, pakišdama kitą kalbą. Bet Šimonienė po valandėlės vėl: — Tai, kaimynėle, parodysi man savo paršelius? Aš ir dar kelis tarankinius turiu …