Excerpt
spaudė savo mergaitę prie krūtinės ir paslėpė savo veidą marguose kūdikio drabužėliuose. Ak, dabar Heincui visa kas aišku, visa kas! Jis prispaudė kumsčią prie burnos, nori sulaikyti, nu- uldyti iš lūpų, iš sielos gilumos beišsiveržiantį so- pulingą …
Excerpt
Betgi Urtė nėmaž neprasidžiunga, nėmaž ji ne- benurausta ir nė menka šypsena nebepagražina jos veido. Heincui tatai dabar beveik malonu. Keletas beprasmiškų žodžių: kaip sekasi? Kaip sveikata? — ir jau vėl tyli abu ilgai, ilgai. Daug buvo norėjęs Heincas …
Excerpt
BLA DS IMA CMAS Adventai jau baigiasi. Kalėdos čia pat. Pa- vyzdingame ūkyje visi lauko darbai seniai jau už- baigti. Sobrių ūkyje jau iš tėvų protėvių paveldėtas pavyzdingumas. Ir Mikas Sobrys tvarkingas ūki- ninkas. Niekas jam neprikiš — negali prikišti …
Excerpt
Sobrių bernai visai nesipriešino palikti; kada šeimininkas juos paklausė, ką jie manantys, — se- niai jau buvo jie tarpu savęs susitarę palikti: šeimi- ninkas ne žvėris, jis geras žmogus. Visada su šeimyna pasikalba žmoniškai, kartais pajuokauja. O dėl …
Excerpt
toks blogas ir drabužiai, — kaip baidyklės, mergos kartais ten atrodo. — Na, taigi, o pas mus dėl to tai jau nereikia skųstis, — priminė šeimininkas. — Na, kaip lėlės ir neiname apsirengusios, — atrėžė vėl Katrė. — Pasižiūrėk kaimyno Strazdo mergų: …
Excerpt
— Ak, tu čia, Mikai! Dėl to ir žvinglauja Katrė. Kur ir ne! Haha! Naje, kas nežino... Nesuspėjo daugiau pasakyti Sobrienė, nes Mi- kas ją įstūmė atgal į vidų ir užtrenkė labai neman- dagiai — jai po nosimi duris. O patsai susisukęs, nuėjo į antrą trobos …
Excerpt
Bet šįmet tikrai turime gerą šeimyną, stropias tar- naites, tai reikia pasirūpinti jas palaikyti. O matai, ką ji daro! Kad nors pati kam tiktų! Nutilo Mikas, lyg susigriebdamas, nes dar nie- kada nebuvo jis prasitaręs, kad jo žmona niekam ti- kusi. Bet šį …
Excerpt
kia stengtis pačiam šitokią nesantaiką numalšinti, jei ji dar neįsišaknijusi. Taip ji sakė, bet savo širdyje žinojo, kad šita nesantaika giliai jau yra įleidusi šaknis. Niekas jos nebeišraus. Nuo tuomet, kada išėjo Urtė Šimonytė iš jų namų, senoji …
Excerpt
nei ant pikčiausio. Už tai ji ir sūnų maldina, prašo kentėti. Tik ji nesako tikrosios priežasties ir niekada nesakys! Jeigu tikrai užpirko Urtė mišias, tai nie- kaip nebeišsigelbėsi kitaip, kaip tiktai maldomis ir ašaromis. Motinos siunčiamas išėjo Mikas, …
Excerpt
tikėjau! Tu mokėjai gana gudriai man galvą apsukti, kad nieko nepastebėčiau. Ir nepastebėjau. Bet yla visada išlenda iš maišo. Vienas sykis nemeluoja. — Kad tu ne mano žmona būtum, tikrai tau per ausį rėžčiau! — suriko Mikas, pašokęs nuo stalo: — Ar tau …
Excerpt
šių priekaištų daryti. ,,Juk jaunystė — paikystė...!“ pridūrė ji ir dar daugiau nudūrė akis žemyn. Kodėl taip? Ak, Ėvė Vanagikė kalbėjo iš prityrimo. Ne veltui kaimynai apie ją galvas kraipė. Ir kad ne Sobrių Mikas, kaži, —Vanagikė dar ir šiandien tebe- …
Excerpt
darbą, blogą ar gerą — seka atlyginimas jau šiame pasaulyje? Nors šio vakaro barniai ne dėl jo kaltės kilo, ta- čiau jis jaučia, kad nusipelnęs koliojimo. Tik kad ji susiprastų ir nebeminėtų Šimonytės! Ant jo tegul jau krauja visus nešvarumus! Įvyko, kas …
Excerpt
skliaudžia ausis, akimis tik skastosi į visus pakam- pius. Atvarslus reikia gerai įtempus laikyti. — Turbūt, per daug avižos bado! — barasi Mi- kas. Pagaliau nurimo jau kiek arkliai ir ėmė bėgti lengva risčia. O nebereikiant taip tampriai laikyti arklius, …
Excerpt
Vieškeliu važiuojant matyti, kaip šulinio svirtis Šimonių kieme giliai nusilenkė ir vėl iškilo, lyg su pašaipa nusilenktų ji, pamačiusi Miką Sobrį — seną pažįstamą, kuris dedasi jos nepažįstąs. Mikas nu- sispiovė per vežimo kraštą. Nė patsai nežino, …
Excerpt
— Mikai, ar tu negyvas? Pone Dieve, būk nors jo dūšiai malonus! Mikai, Mikeli, aš pykau ant tavęs iki šiandien, bet daugiau jau nebepyksiu. Mikai, kad nors kartą dar akis atvertum! — girdi Mikas Sobrys ne tai kalbant, ne tai dejuojant. Jis manosi sapnuo- …
Excerpt
Viena tai tesvarbu: Urtė čia. Urtė, apie kurią visu keliu šiandien ir tegalvojo. Ir jo mintys virto tik- renybe. Pamažu, iš lėto jis mėgina savo są- narius — ar jie sveiki? Rodosi, sveiki. Dabar jau laikas būtų pagaliau ir akis atidaryti. Jis žino, kad …
Excerpt
ir sušvelnino skaudųjį trinkį į medį. Mikas tik ap- svaigęs tebuvo. Atsitiesė ir pamažu, pamažu atsikėlė Sobrys. Truputį susvyravo dar žemė jam po kojomis, dar reikėjo atsiremti į medį. Reikėjo lyg ir jėgų rinkti. Reikėjo ir ką nors sakyti, būtinai ką …
Excerpt
— Ar toli gyveni? — Rasi būsi toks geras ir užkelsi Šį maišą man ant nugaros? — Urtės atsakymas. Bet balsas taip staiga persimainęs, lyg pabarškęs, lyg užkimęs, visai ne Urtės Šimonytės tai balsas, o seno žmogaus, ku- ris jau savo laiką išgyvenęs ir …
Excerpt
gusių ausims tetinka. Bet Rožei tatai nė kiek ne- kenkia, nes ji nieko nesupranta ir palieka nesupra- tusi. O paskui lyg atsimuodžia Bernotienė ir sako: — Ak tu, paikute, juk tavo dar panosė šlapia, ne tau tokie dalykai klausytis! — Šitas pasakymas taip …
Excerpt
O jeigu priešingoji pusė ne visai su tuo sutiks, tai ji, Bernotienė, užtvirtinimui dar sykį pasakys, kodėl ana šiokia ir tokia. Ir iškraustys į dienos šviesą, ir atidengs visas kaimynės nuodėmes, net tokias, kurių ji nė pati nežinojo. Bernotienė …
Excerpt
Iš trobos pro langą žybso silpnas žiburėlis. Urtė tai pastebėjo ir, lyg nusigandusi, pagreitino žing- snius. Įsiskubino Urtė į prienamį, kur taip tamsu, kad nors akį durk, nieko nematysi. Iš kairės, iš antro galo, kur įrengtas tvartas, girdėti alkano …
Excerpt
— Urte, aš taip bijojau, aš maniau, kad tu ne- bepareisi, — pasigirdo kūdikio verksmas iš lovos. Urtė tyli. Ji negali nė žodžio pratarti. Ji jaučiasi blogai. Kaži kas kremta jos širdį. Ji baisiai pikta šiuo akimirksniu. Ant ko? Ant visų, ant visų! Meilės? …
Excerpt
Verkė tyliai — katra sau. Bet jeigu ir mo- tina neranda paguodos žodžių, tai yra dar kas nors, kuris tikrai paguodžia nelaimingąjį — miegas. Ir miegas nunešė mažąją Roželę į sapnų karaliją. Bet ir čia pamatė Roželė verkiančią savo motiną, kuri išplėtė …
Excerpt
NAŠLAITĖS LIK I MAS Gal taip Dievo žadėta, Kad nešviestų žvaigždė Man, užklydusiam skausmo keliais... Maironis Aštuoni jau praėjo metai, aštuoni trumpi, o tačiau pilni skausmų, vargų ir nelaimės metai. Kiek per šiuos metus krito sniego ir buvo pusnių, …
Excerpt
darys, ar lengvai uždarys. O tada atsivers trobos durys ir įžengs ... kas? Ji nežino, kas taip galėtų įžengti, kas galėtų ją aplankyti. Bet ji laukia ir svajoja. Kartais užmerkia ji akis ir guli visai, visai tyliai. Ir ji girdi, kaip lauke šuo suloja, …
Excerpt
nežino, kodėl, kodėl jam skirta kentėti. Jis žiūri į tave, gal tu jam padėti gali... Ir Roželė nesupranta dar iki šiol savo nelaimės, nors ir gana dažnai teko verkti ir dėl duonos kąsne- lio, kurio šykštėjama duoti, ir dėl skausmų, kurių pilnas visas …
Excerpt
o tada jau, lyg žiburys koksai už kalno užneštas, dingsta. Šaltis baisiausias spigino lauke. Roželė girdėjo, kaip cypė sniegas po lauke vaikščiojančiųjų kojų. Jos veidas dar vis atkreiptas į langą. Tačiau kas lauke dėjosi, to ji jau nebegalėjo matyti. Bet …
Excerpt
dėdienė, kaži kur yra Jurgutis ir Marikė? Juk jie negali taip ilgai lauke lakstyti. Roželė klausėsi, rasi dar girdėti lauke žingsniai ar šūkavimai Bet nieko. Ak, jie virtuvėje vakarienę valgo. Tikrai: barškėjimas krintančio šaukšto pasie- kė mažytės ausį. …
Excerpt
— Jurgeli, įnešk lempą, čia dar tamsu tebėra, na, kur tada nekrioks Rožė! — Ko krioki, mergel, ar nori rėžos gauti? — Aš noriu savo mamytės! — dejavo gailiai raudodama mergaitė. — Eik, išsikask iš kapų, tada turėsi, — žiauriai atsakė Bintakienė. Staiga …
Excerpt
zurnyti, kad pagavo zurnyti! Nusiklausyti nebgalė- jau ir turėjau bėgti lauk, — lyg kokia senė ėmė pasakoti Bintakikė. O ir Jurgutis jau pritarė: — Kad man mokyklos darbus atlikti reikia, iš- sirašyti, susiskaičiuoti, tai ji niekada neduoda man ramybės. …