Excerpt
Veviržas, tik pakalniui. Bet visai jau išsemtos jėgos. O kojos nariai taip užputo, kad jau nė iš vietos. Kaži kas už medžio — lygiai už to, ties kuriuo ji manė nusileisti į vandenį — plevėsuoja, šmėkšo? Ne, tai ne Žmogus. — Veltui stengies prieš mane, …
Excerpt
liu jį ir dabar dar; rasi dar daugiau, negu kada nors iki tol. Rasi ne jis kaltas, rasi tik aš viena. Todėl ir bus geriau, kad mirsiu. Drauge su manimi numirs ir mano kūdikis, ir jo kūdikis, kurį jis tačiau niekada neprisipažins. Tai ir geriau jam mirti …
Excerpt
— Urte, kas verčia tave sau galą daryti? Pasa- kyk man, kas verčia? Tai tikrai Kilaitis! Urtė pažįsta jo balsą, o tačiau negali ir nenori savo ausims tikėti. Juk Kilaitis išėjo... Bet daugiau ir blaiviau galvoti jau ji ne- sugeba. — Ar tu dėl to nori į …
Excerpt
Ir ko jis prašė? Jis prašė, jis meldė jos neužsidėti su Sobrių Miku, kuris ją tik prigaudinėja. Bet dabar visa ką jis jau užmiršęs, ir tik meilę didžią jai jaučia. Ak, jis jai bus toks geras, toks geras! — Jeigu tu manęs tik norėsi, — aš tave imsiu. Aš …
Excerpt
Ir nauja parvyko į pasaulį pilietė. — Mergelė, — pranešė Tabalienė. Bintakienė suvyniojo kūdikį į senus savo vai- kų vystyklus, įsiautė į didelę drobulę, išplėšė iš senų giesminių lapelį, kur, lyg ironija, parašyta: Apverkiu ir apraudoju, Ką piktai tik …
Excerpt
ir džiaugsmą. Ir josios širdyje suskambėjo lyg šventa kokia giesmė: — Mano dukrelė, mano Rožė! — Aš taip noriu! — tvirtai atsakė Urtė Taba- lienei. — Na, manęs dėl! — Vardan Dievo, Tėvo, Sūnaus ir Dvasios Šventos. Amen! — kryžių metusi, peržegnojo …
Excerpt
bertainio į kluoną šoko, ir per plačiausius griovius šokinėjo, žiemą basa lakstė. Na, ir parėjo, kas pareiti turėjo. Dabar reikia naštą kantriai nešti. Tai jau tokia Dievo valia. Juk ir Šventame Rašte parašyta, kad tėvų nuodėmės pareina ant vaikų lig …
Excerpt
esanti? — ėmė kamantinėti ją abejojimas, — jeigu ji tave paklaus: kur mano tėvas? Skaudžiai sudejavo Urtė, lyg baisius kūno so- pulius ji jaustų, bet ne: jos siela verkė. — Taip, ji supras, ir ji veik patirs, ką reiškia mergos vaiku būti. Bet aš jos …
Excerpt
Urtė apdengė veidą rankom. Jai gėda savęs pačios; dar juo daugiau atminus tatai, ko ji iš Dievo prašė. Bet vis dėlto šiandien jau nebeatrodo likimo ranka tokia baisi. Šiandien jau saunaudiškų reikala- vimų Urtė nebeturi. Šiandien visos jos mintys — …
Excerpt
K RA U 7401 B AE SAS Nulazgėjo naujiena, nuaidėjo nepaprasta žinia per visus Aukštujus. Ir mažiausią velėnų trobelę ji pasiekė. Kiekviena bobelė, išgirdusi ją, nešė tolyn. Net vaikai mokykloje vienas kitą klausė: — Ar žinai, kas parvažiuos iš Vokietijos? …
Excerpt
parsibastęs koks nors vokietpalaikis, tai jis ir nežino, kur dėtis, pamatęs pūstynus, šilus, lyg rojų būtų išvydęs. Mieste vokiečiams nusibosta su laiku, žinai, tie teatrai, tos miestiškos pramogos jiems įgrista, ir ieško sau pramogos šilynuose. Bet …
Excerpt
Bet bobelių liežuviai dar daug ilgesni: — Jakaitienė vakar buvo pas Šimonius pagelbėti ruoštis svečiams. Na, sako, kad tu tik žinotum, kaip tie puošiasi! Antrą galą net išklijavo tokiais margais, prašmatniais popieriais, — pasakoja, su mez- giniu …
Excerpt
— Ne, ne, niekas nebus: Urtė jo nenori. — Ale ką jau — berną! Rasi į buteliuką kur nors galės išeiti, į pavadas. Vis nuosavame būtų, o apsivedusi su bernu, ir landžiok po svetimus pa- šalius. Ant Aukštujų kalno surūko dulkių debesys. Greitai artėja …
Excerpt
Heincas Aukštujuose ieškotų? Ar šaipytis iš mūsų prastų būrelių? Tiesa, toks jis anąmet, kada buvau Karaliaučiuje, neatrodė, bet ką gali žinot! Juk vokietis visada per petį į būrą žiūri, ar gentys kitaip darytų? — Na, ką darysi, dabar matau, kad Etmei …
Excerpt
moniška, nemaža, nestora, lyg kuprele lyg ir ne — primena Viliui jo tėvą, bet ir vėl kaži ką tokį, lyg Heincas tačiau ne iš būrų giminės būtų, lyg jis aukštesnės kaži kokios kilmės, lyg baronas. O rasi ir visi Šimoniai būtų panašios į jį iš- vaizdos, jei …
Excerpt
man su ponu inspektorium... — teisinasi Vilius Ši- monis. — Nein, nun bin ich in der Heimat meines Vaters, und da gibts doch keine Herren. Also, reiche mir die Hand, lieber Vetter! Atviresnis, širdingesnis pusbrolio balsas pra- tirpdė ir aną ledą Viliaus …
Excerpt
nerimaujant — kelis kartus jau kostelėjo jis, — pra- dėjo tėvas vėl kalbėti: — Ten, antai, yra ansai riterių dvaras, apie kurį tau daug esu pasakojęs. O ten, antai, Vingis, kurį taipjau pažįsti, nors patsai ir niekada čia nesi buvęs. Matai, kaip ten …
Excerpt
išgirsdavo žmonės, kad tikrai jau kas nors nusiskan- dinęs, ar tyčia, ar netyčia. — Nors aš, kaip tu jau žinai, tėveli, negamtiš- kais dalykais netikiu, bet čia, tavo gimtinėje, jaučiu, kad reikia tikėti, kad be tokių negamtiškų klajoji- mų gyvenimas …
Excerpt
tik rasi truputį kitaip... O atsimink, Viliau, kad vokiečiai pirmiau, negu lietuviai, tikėjo Dievą, ir tiktai vokiečiai buvo tie, kurie atnešė mums — norėjau sakyti lietuviams, krikščionybę! Tik per vokiečius nebėra lietuviai šiandien barbarai. Aiškus …
Excerpt
kad ir prieš norą, įsivaizdavai generolo uniformoj, auluotą pentinuotą, pilnomis kišenėmis parako: „Der Gott, der Eisen wachsen liess...“ — Geras, matyt, buvai kareivis, — garsiai pra- sijuokė Heincas Šimonis: — net į Dievą kareivio akimis žiūrėjai. — …
Excerpt
kiu būdu negalima, tai ir kabinasi jis per tvoras, šo- kinėja per griovius, kad kaip nors išvengtų katino „patyčių“. Ką tu vargą išvengsi: užkliūvi ar už vinies, ar už šakos, — na, ir lopykis parėjęs namo kel- nes. Reiškia, nelaimė, kurią tik dėl to jis …
Excerpt
vau išėjęs į tikybines pamokas į Priekulę. Nu- ėjau sausom kojom. O kai grįžau, jau buvo apy- tamsė, ir žiūriu: visur marios, marios tyruoja! Kur dingti? Namo reikia pareiti. Tai sumanėme kojas išsiauti, bristi, o buvo kovo mėnuo. Mano drau- gai perėjo …
Excerpt
išgirsta ji kimų lojimą, šunų — ne šunų. „Bet čia turi būti visa gauja“, — pamanė ji sau. Ir pasišiaušė jai plaukai ant galvos. Nes štai ji pamato atšvitruo- jant tris ar keturis vilkus. Ką ji bedarys? Kur nu- bėgs? Ji atsitūpė, gal ir atsiklaupė ant …
Excerpt
— Vater, ich will deiner Heimat einen Besuch abstatten, — pranešė Heincas tėvui pavalgius va- karienę. Išėjo Heincas pasivaikščioti. Tik netoli tereikė- jo eiti. Ant Aukštujų kalno stovėdamas, jis jau matė Aukštujų gražumą, visą prakilnumą. Ir tikrai, jis …
Excerpt
šaitės siluetą smilty. Meniškai ir charakteringai atvaizdavo kiekvieną šakelės bruožą ir kuone kiek- vieną spyglelį. — Mūsų menininkams reikia akademijas metų metus lankyti, — kalba toliau Heincas: — jie turi bastytis po pasaulį dėl studijų ir sugrįžę …
Excerpt
šlamėjo daugiau pušyne ir garsiai, lyg nusigandusi, sukranksėjo varna. — Ne, šito disonanso nereikėjo, — tarė Heincas Šimonis, — bet, tur būt, ir tai priklauso prie šios romantikos. Per kalną parsiskubino margas šunaitis. Jis taip filosofinių minčių …
Excerpt
žmogus šiluose paklysta, nebežino kur nueiti, tai tuo- jau pragysta kur nors gaidys. — Ne, broleli, tu apsisapnavai, aš nepaklydęs. Aš tik parėjau į savo tėvų šalelę. Norėjau matyti tą savo tėvelio ilgesio priežastį. Nusiramink, aš neklai- džiosiu ilgai, …
Excerpt
brolio Kristupo vestuvės. O jam, Mikėliui, buvo gėda su būrais lietuvininkais kalbėtis. Vokiškai jie ne- mokėjo, o jis, kaip aukštas Prūsijos valdininkas, ne- norėjo su jais lietuviškai šnekėti. Žmonės, svečiai, žiūrėjo į jį, kaip į bezdžionę, …
Excerpt
niekada jų nepaleidžia, nenori paleisti iš savo rankų. O jei išeisi ir už jūrų marių būsi — jie pasieks tave, ir tu jų balsą išgirsi. Ar aš nemačiau, kaip mano tėvas išsiilgo gimtinės: — dar kartą, dar vieną kartą, o paskui jau galiu ir mirti! — dejuodavo …
Excerpt
Kieme nematyti nieko. Kelios vištos rausliojasi malkinėj. Patvarty katinas visas keturias į saulę ištie- sęs. Šuo būdoj tokiu kietu miegu užmigęs, nors imk ir išnešk jį — jis nejaus! Kaži kur ūbauja kūdikio balsas. Atskamba iš daržo. Ir pro mažus …