Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
' S 7. Vienarūšių sakinio dalių skyryba Vienarūšės sakinio dalys viena nuo kitos skiriamos kableliu: a) kai jų tarpe nėra jungtuko; b) kai prieš kiekvieną kartojasi tas pats jungtukas; c) kai jų tarpe yra jungtukai O, bet, tačiau. Pyz.: 1. Kolūkio sode …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
gailėdama. (L. d.) 4. Blogas nujautimas dil-telėjo Petrui per širdį. (V. M.-P.) 5. Zin-sniuoja vieškeliu kareivis: viens du! viens du! (J. Blč.) 6. Po lietaus bulvės pradėjo gerai au-ti. 14 pratimas. Perrašykite sakinius ir vietoje brūkšnelių įrašykite …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
S 8. Garsas Kalbos žodžiai susideda iš garsų. Garsas susidaro, virpant kuriam nors daiktui. Pvz., įtempta ir užgauta styga virpa. Virpė- dama ji sukelia ir oro virpėjimą. Oro virpėjimas pasiekia mūsų ausį ir ten ima virpinti būgninę ausies plėvelę. Iš …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
Kvėpuojamoji gerklė, pasiekusi plaučius, šakojasi. Kvėpuoja- mosios gerklės išsišakojimai plaučiuose vadinasi bronchai. Kalbos garsai susidaro, ne įkvepiant orą į plaučius, bet jį iš- kvepiant. S 10. Garso susidarymas Vienas svarbiausių kalbos padargų yra …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
S 11. Lietuvių kalbos garsai ir jų rūšys Visi lietuvių kalbos garsai skirstomi į dvi rūšis: į balsius ir priebalsius. Kalbos garsus žymime (rašome) raidėmis. 1. Balsiai yra tokie garsai, kuriuose vyrauja balso tonas, bal- singumas. Juos ištariant, oras …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
S 13. Ilgieji ir trumpieji balsiai Ne visiems balsiams ištarti reikia vienodai laiko. Vienus bal- sius tariame trumpai, netęsdami. Kitiems balsiams ištarti reikia daugiau laiko, juos tariame ilgai, patęsdami. Pagal laiką, reika- lingą balsiui ištarti, …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
— Bus daug gHonsles p aBal Sirijos šypsojosi senelis,— py- rago anūkėliams. — O kas pyragą pasėjo? — Kolūkiečiai, darbo žmonės. Daug rankų arė, akėjo ir sėjo..- — O kaip tą pyragą sėja? — Et tu, neišmanėle! Pasėja grūdą, o iš jo ir išdygsta py- ragas. — O …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
1 2. Lietuvių kalboje visi priebalsiai gali būti kieti arba minkšti, išskyrus tik priebalsį j, kuris visuomet yra minkštas. Jei, priebalsį tariant, priešakinė liežuvio dalis truputį aukščiau pakyla prie gomurio, tai priebalsis esti minkštas, pvz., …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
Sudurtiniai priebalsiai č ir dž lietuvių „kalboje yra vėliau atsiradę: č'yra atsiradęs iš !j, o dž iš dj, ėjusių prieš užpakalinės eilės balsius. Seniau buvo matjau, skaitjau, jautjai, jautjo, medjai, gaidjai, audja ir. t. t. Vėliau j nustojo savo …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
26 pratimas. Paskaitykite sakinius. Nurodykite, kuriuo garsu skiriasi juo- džiau išspausdinti žodžiai. Kokia šių žodžių reikšmė? 1. Į darbą atėjom geru laiku. Aš geriu vandenį. 2. Aplink buvo tylu. Pamokoje aš tyliu ir klausausi. 3. Aš taisau klaidas. …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
28 pratimas. Paskaitykite tekstą; Nurodykite dvibalsius ir mišriuosius dvigarsius. 2 Neseniai, važinėdamas po Lietuvos miestus ir miestelius, aš mačiau, su kokia meile ir susidomėjimu mūsų darbininkas, valstie- tis, moksleivis ima į rankas tarybinę knygą, …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
i želte želia. 4. Gerti reikia virintą vandenį. 5. Jau pradeda šalti. 6. Dangumi slenka pilki ir tamsūs debesys. $ 16. Raidės Kalbos garsus žymime (rašome) raidėmis. Raidžių lietuvių kal- boje iš viso yra 32. Visos raidės, drauge paimtos, vadinasi abėcėlė …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
neša...), y ir ū taip pat yra ilgosios; vadinasi, nosinės ir tos ilgo- sios balsės (g ir a, e ir e, į ir y, ų ir £) reiškia vienodai tariamus garsus. Taip pat tokiuose žodžiuose, kaip sekti ir segti, „prieš girdime garsą k, bet pirmame žodyje rašome k …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
kvapo. 5. Mes dažnai susieiname ir pasikalbame. 6. Eisiu į sodelį kuo greičiausiai, šauksiu tėvelį kuo garsiausiai. (L. d.) “36 pratimas. Paskaitykite sakinius. Paaiškinkite, kodėl juodžiau išspausdin- tuose žodžiuose garsų skaičius nesutampa su raidžių …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
— "2 rašome s: mesti — mesčiau, anksti — anksčiau, pėsti — pėsčias. Jeigu prieš Ž girdime š, tai ir rašome š: aukštai — aukščiau, darbš- tus — darbščiai. Abejojant, kur prieš dž rašoma 2, o kur ž, reikia žodį pakeisti taip, kad vietoje dž atsirastų d, …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
40 pratimas., Paskaitykite žodžius ir' paaiškinkite juodžiau išspausdintų raidžių rašybą. Krisdavo, skaisčiai, bėgti, skrisdamas, laužti, mesčiau, žingsnis, sprogsta, vežčiau, degtukas, srėbti, daug, skruzdžių. 41 pratimas. Perrašykite sakinius. Vietoje …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
4. Vėl biznier-ams parūpo karas, vėl -ie trokšta pelnų ir krau-o. (V. M.) 5. Susirinkę kaimynai pasako-osi vienas kitam girdėtas nau-ienas. 6. Nau-ie-i trobesiai kolekt-viniame ūky-e nepaprastai puik-ai atrodė. 44 pratimas. Perrašykite sakinius. Vietoje …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
Pagal skiemenų skaičių žodžiai esti vienaskiemeniai, dviskiemeniai, triskiemeniai.. daugiaskieme- niai. - - Pagal tarimą skiemenys esti trumpi ir ilgi. Jei skiemenį sudaro trumpas balsis, skiemuo yra trumpas, pvz.: /az-da, ski-na, megz-ti, ku-ria, …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
S | * rž-mai, lau-kas, pie-nas, | Rkel-mas. Juodžiau išspausdinti skiemenys yra kirčiuoti ir ilgi. | Balsiai a ir e, nors ir būdami trumpi, žodžio pradžioje ir vidu- ryje, gavę kirtį, dažniausiai pailgėja. Pvz.: ūklas, siūlas, eglė, mė- dis. Čia jie …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
3. Privažiuoju kalnelį, nulipu nuo dviračio ir stumiu jį. (P. C.) 4. Greitai mums dingsta bet kokia baimė, ir vėl abu drąsiai išei- name į vieškelį. (P. C.) 49 pratimas. Paskaitykite poromis surašytus žodžius, kirčiuodami juodžiau išspausdintus skiemenis. …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
tvirčiau, pakeltu balsu, truputį pratęsiamas, 0 paskui prijungia- mas u, kuris girdimas silpnai. Čia tvirta skiemens auš- pradžia. Kai kalbame apie aušrą ir sakome žodį daūuuš-ta, tai visas balso spaudimas tenka dvibalsio au galui; a ištariamas nežymiai, …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
52 pratimas. Perrašykite sakinius. Pabraukite juodžiau Išspausdintų žodžių kirčiuotus skiemenis. Pasakykite, kokia kirčiuotų skiemenų priegaidė, t. y., ar tvirčiau tariama skiemens pradžia, ar pabaiga. 1. Kas to sūrio sūris. (J.) 2. Laikykis arčiau manęs. …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
rąstas, kėsti, krėsti, lįsti, sykis, sodas, slūlas, senis, laikraštis, aūlas, kreivas, plienas, muilas, kruopos, šaltis, kampas, larikas, paršas, telpa, remti, lenkti, skeisas, milžinas, imti, riūkti, diržas, pulkas, trumpas, trunka, purvas. 3. Trumpinė …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
57 pratimas. Perrašykite sakinius. Raskite žodžius su trumpinėmis priegai- dėmis ir juos sukirčiuokite. 1. Ta istorija turi mums visiems patikti. (J. Blč.) 2. Apsiausiu savo naujas raudonas kurpeles. (J. Blč.) 3. Lauke baisiai pus- tė. (J. Blė.) 4. …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
Žodžio skiemenys: bėg-ti; kirtis skiemenyje bėg-, priegaidė tvir- tapradė. Zodyje bėgti tariant girdime ne garsą g, bet k, tačiau rašome g, nes, pakeitę žodį taip, kad po neaiškiai tariamo garso g eitų bal- sis (bėga), aiškiai girdime priebalsį g. Užšalo …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
t sd kraujo, išlieto kovoje dėl šalies laisvės. Mūsų tauta neužmirš Ma- rytės Melnikaitės ir šimtų kitų kovotojų, kritusių didvyrių mirtimi tarybinės Tėvynės išvadavimo kovoje. Nemaža jų krito, kad mūsų mėlyno dangaus nedrumstų piktas priešo lėktuvų …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
mos visų vabzdžių ir skruzdžių pavydą. (M. S.) 3. Kieme kažkas brakštelėjo. (J. Blt:) 4. Ką dirbsi namie? 5, Namą jau baigia dengti. 6. Vanduo bėgo, sukdamasis sūkuriais. 7, Pempės moka labai gudriai paslėpti savo gūžtas. 8. Vaikai iš mokyklos grįžo …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
S 25. Žodžių daryba ir kaityba Vieni kalbos žodžiai kinta, kiti nekinta. Imame žodžius juoda lenta, juodos lentos, juodą lentą, juodų lentų, juodose: lentose; saulė šviečia, saulė švietė, saulė švies- davo, saulė švies. Sie žodžiai kinta; kalbant kaitoma …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
ŽODŽIŲ DARYBA. ŽODŽIO SUDĖTIS S 26. Reikšminės žodžio dalys Žodžiai susideda iš atskirų dalių. Pavyzdžiui, žodį darželis su- "daro trys dalys: darž-el-is. Kiekviena tų dalių turi savo reikšmę. Dalis -is kaitoma, -el- reiškia mažybę, o dalyje darž- glūdi …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View
Excerpt
S 28. Šaknis, intarpas, priesaga, priešdėlis Kalboje yra daug žodžių, padarytų iš kitų žodžių, pvz., žodis raštininkas padarytas iš žodžio raštas, o žodis rašlas padarytas iš žodžio rašo. : Žodžiai, kurie nėra padaryti iš jokio kito žodžio, yra pirminiai …
In:
Lietuvių kalbos gramatika
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 4571
  • Page 4572
  • Page 4573
  • Page 4574
  • Current page 4575
  • Page 4576
  • Page 4577
  • Page 4578
  • Page 4579
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »