Excerpt
tovaizdis (K,SI), susidedąs iš aukštų, bet lėkštais šlaitais priesmėlingų arba žvirgždingų kalvų, atskirtų viena nuo kitos pašlapusių priemolin- gų lygumų. 5. Endriejavo— Judrėnų mikrorajonas apima centri- nę, pačią aukščiausią, vidurinio reljefo ruožo …
Excerpt
ir kituose mikrorajonuose, didesne dalimi iki šiol užimtas vidutiniškai maistingų šilagirių (C) augimviečių eglynų. Aplink patį Tenenių miestelį ir kitur vyrauja smulkiai banguotasis daubotasis giliai slėniuotasis priemolingasis vietovaizdis (bdR;M), ja: …
Excerpt
įefas. Tarp kalvotų plotelių dideli pelkėti duburiai. Todėl vyraujančiu lai- komas smulkiai ir lėkštai kalvotasis daubotasis ir įlomėtasis priemolin- gasis vietovaizdis (k;dDM), kuris jau buvo aptiktas Judrėnų apylinkėse. Kalvutėse ariami naudmenys, o …
Excerpt
Vėliau, paveikus hercininiams tektoniniams judėjimams, sineklizė vėl įlinko paraleline kryptimi, o tai sudarė sąlygas permo periode įsibrauti iš vakarų naujai jūros įlankai, kurioje klostėsi daug druskų, klinčių, mer- gelių, pridengusių viršutinio devono …
Excerpt
paviršius, susiklosčiusių limnoglacialinių nuosėdų aplygintas ir pažemin- tas, vėl labai paaukštėjo, bet visai neteko ankstesnių bruožų. Susidarė bu- dingos centrinei aukštumos daliai plokščiakalvės, turinčios moreninį bran- duolį ir paviršiuje ledyninių …
Excerpt
Sitaip, paveikus į rytus besitraukiančiai Dubysos ledyninei plaštakai, į šiaurę besitraukiančiai Ventos aukštupio ledyninei plaštakai ir į pie- tus — Ančios plaštakai, rytinėje aukštumos dalyje susidarė didelis ir su- dėtingas kalvotas moreninis ruožas. …
Excerpt
Vidurio Žemaičių aukštumoje, apjuostoje didžiųjų Nemuno žemupio, Ventos vidurupio ir Nevėžio ledyninių plaštakų, prasidėjo naujas krašto- vaizdžio formavimosi etapas. Ištekėjus jos viduryje buvusiems baseinams, pliką aukštumos paviršių ėmė veikti …
Excerpt
a 50 pav. Vakariniame ledyno pakraštinių darinių ruože netoli Laukuvos Vakarų link šis ruožas žemėja, sustumtinius gūbrius pakeičia suklo- tinės ir „negyvo“ ledo morenų kalvos, t. y. suplautos iš smėlio, o viršuje pridengtos plona, neištisine moreninio …
Excerpt
60 pav. Prakasa Lieplaukės duburyje, atidengianti senovinių deltų žvirgždingus smėlius Svarbiausias yra skersinis Vismaldų, Pluotinės, Žąsugalos kalvagūbris, siekiąs net 194 m absoliutinio aukščio. Jis visą pažemėjusį ruožą perskiria į dvi dalis, šiaurinę …
Excerpt
61 pav. Platelių ežeras vadinamąjį šiaurinį pakraštinių moreninių darinių ruožą, tokio pat aukš- čio, kaip ir vakarinis moreninis ruožas. Aukščiausi taškai čia yra prie Ryškėnų (į pietus— pietvakarius nuo Telšių, 185 m), prie Muitaičių (į piet- vakarius …
Excerpt
63 pav. Plokščiakalvių ruože netoli Kaltinėnų (V. Ylevičiaus joto) 133 …
Excerpt
6: pav. Rytiniame ledyno pakraštinių darinių ruože į šiaurę nuo Kražių Tas keiminių plokščiakalvių reljefo ruožas yra 15—20 km pločio ir nusitęsia meridianine kryptimi nuo Luokės šiaurėje iki Girdiškių pietuose. Jis kartu ir aukščiausias. Atskiros, …
Excerpt
džiui Akmeniškių gūbrys į šiaurryčius nuo Kražių. Gausu taip pat kei- minės sąrangos kalvų, sudarytų iš žvirgždų (kaip Medžionkalnis prie Kražių) arba iš limnoglacialinio molio (Mitkalnis). Moreninių darinių lankai iš pietų atitveria B VII rajono ribose …
Excerpt
kur yra aiški, į pietus atkreipta moreninio masyvo viršūnė. Čia taip pat vyrauja iš moreninių priemolių sudėtos kalvos, stačiais šlaitais nusilei- džiančios į plačias pelkėtas tarpukalves. Kalvos viršija 190 m absoliutinį aukštį. Pasitaiko ir iš …
Excerpt
Saloto, Kilakio, Medikio, Milvydo, Stervo ežerai, Pūčkežeris, o Lūksto duburyje — Lūkstas, Požėris ir Dievytis. Platelių ir Lieplaukės duburių ežerai telkšo smėlingoje, mažai mais- tingoje aplinkoje, tuo tarpu Biržulio ir Lūksto duburių ežerus supa c“ Ko …
Excerpt
o šiauriniame — Judrino, Liudvikavo, Sydeklio ir kiti ežeriukai. Rytiniame pakraštinių moreninių darinių ruože tyvuliuoja Dausino, Kievio, Vilbėnų, Naruišių, Lukojaus, Žeimelio ir kiti ežerai. Ežeringiausia šio ruožo dalis, nusitęsianti Kurtuvėnų link, …
Excerpt
kraštys, kur žemesnės kalvoto reljeio dalys buvo aplygintos prieledyninių susitvenkusių vandenų. Viena nuo kitos tolokai nutolusios keiminės kal- vos, įgijusios piliakalnių pavidalą, yra apaugusios šileliais, plačios ban- guotos tarpukalvės ir aplyginti …
Excerpt
Telis, 7 k Ž 6 4 2 = 1 L eis ka Ta? ei Go / OR oIViųji / LA = . PB Ua Ikaras Ža geleialol *1 10 a E22 a o Iš "1 K3BS . 1 7 Aa “ 1 / + 2 pele ole! i, AI “lape lele! 5 Žino leEio d e VZTaTa V 1TS7elo! kidM |] PSI | kįdM ] PSI | k,dM | BPSI 2 65 pav. …
Excerpt
Kiekvieną apie 2—3 km pločio moreninio ruožo lanką sudaro keli kal- vagūbriai, kurie vienur betarpiškai prišlieti vienas prie kito, o kitur atskirti tarpugūbrių, užimtų daubų virtinių. Čia aptinkami tie patys vietovaizdžiai, kaip ir dviejuose pirmuose …
Excerpt
neaukštas kyšulys, turįs iki 140 m absoliutinio aukščio. Vadinasi, net aukš- tumos ketera čia žemesnė už Vidurio Žemaičių aukštumos duburius. Ta- čiau, palyginus su aplinkinėmis žemumomis, Vakarų Kuršo aukštuma mū- sų respublikoje pakyla apie 100 m. Šios …
Excerpt
Alerodinio atšilimo laikotarpis paįvairino ne tik slėnių, bet ir tarpu- slėnių reljeią. Atšilus klimatui, pradėjo tirpti net ir giliai palaidoti 1e- dai pakraštinių moreninių darinių ruožuose bei nespėję sutirpti apsėmimo laikotarpiu liežuvinėse dubumose. …
Excerpt
ledyno plaštakinėje dubumoje nugulusi dugninė morena, aukštėjanti rytų link maždaug nuo 100 iki 140 m absoliutinio aukščio. Povandeninio slysmo procesų išlygintas šios morenos paviršius kai kur plonai apklotas limno- glacialinių nuosėdų. Didžiausi smėlių …
Excerpt
dariniai porajonio viduryje, mažosios liežuvinės dubumos ir pakraštiniai „moreniniai dariniai šiaurėje. Pirmajam ruožui priklauso didelis Viešintų pakraštinių moreninių darinių lankas, 5—6 km pločio. Palaipsniui siaurėdamas, jis baigiasi į ry- tus nuo …
Excerpt
recesinių morenų bangų arba net kalvų, kurios aplygintos prieledyninio ba- seino. Tarpukalvės ir žemesnės dubumos vietos pripildytos ledyno tirpsmo vandenų suklostytų nuosėdų: šiaurėje daugiau iliuvioglacialinės, o pietuo- se limnoglacialinės kilmės. …
Excerpt
dalis yra jau Latvijos TSR teritorijoje. Lietuvos TSR ribose jis lėkštai kalvotas, iš pietryčių apjuostas Juodupės—Vyžuonos senslėnio. Visus paminėtuosius šiaurinio porajonio geomoriologinius vienetus įvairiomis kryptimis vagoja slėniai, kurių kilmė …
Excerpt
STI ALĖ ISA SE LAT Is ir laa jma 5 Jogljau las ra las T Za OISYN] B € / 724 MigsIgDI = > * ( 22 Ojas] a ž o DA] m L > x k c 23 OjUIzNf 1 š 5 5 iv n310NSvs R * SO1NIAUIS a Za HuDS 6 - , (i IVIDNIABIS Yd 31d3N1V1NY f i 14 € XII iniai pro DSNLANX 23 0IDSDd …
Excerpt
158 pav. Šventosios užaugimas aukščiau Užpalių Jaros —Setekšnos senslėnis nesibaigia ties Šetekšnos vietove, bet nuei- na toli į šiaurę, kur jo tęsinį išnaudoja kita kryptimi tekąs Nemunėlis. Kaip jau minėta, Vakarų Aukštaičių plynaukštės topogralinė …
Excerpt
negiliai slūgso dolomitai. Dėl visų šių priežasčių dirvožemiai D XIV ra- jone yra giliau išplauti ir labiau paveikti jaurėjimo. Net ir dabar užglė- jėję dirvožemiai turi kitados buvusio žymaus sujaurėjimo žymes. Todėl svarbiausiais dirvožemių komplekso …
Excerpt
14,3 XN 508 Il Ill IV Vv VI | VII | VII | IX X XI | XII 160 pav. Šventosios upės režimo grafikai (1956 m.). cm m sek 200- Sventoji — ANTALIEPTE JE Na ES F=565 km? ši? 100 - 14 1 10 50- Nam A Aa =|B STT "B (KRG AV Ev Eva |švajĘvi IKS K5G E) E5iNEi 350 —70 …
Excerpt
Dirvožemių erozijos procesai Vakarų Aukštaičių plynaukštėje dar nėra ryškūs, nes vyrauja lėkšti šlaitai net ir kalvotose vietovėse. Erozija ryš- kesnė tik paslėniais ir paežeriais. Dirvožemių įvairumą atitiko kitados ir miškų augimviečių įvairumas. Prieš …