Excerpt
niame B IV rajone. Dažnesni ir rūkai. Suminėtieji klimato bruožai atsi- spindi rajono upių režime. Kaip matyti iš gralikų (40 pav.), atlydžiai dažnai sukelia žiemos poplūdžius, neretai net viršijančius pavasarinius, kurie dėl nepastovios sniego dangos …
Excerpt
žemapelkių užima įlomes tarp nulygintų kalvų pakraštinių moreninių dari- nių ruože, ypač Lenkimų— Darbėnų apylinkėse. Kitokiose sąlygose yra pietinis porajonis. Lyguma čia nedideliu nuo- lydžiu leidžiasi į pietvakarius. Ta kryptimi storėja ir dengiamųjų …
Excerpt
Mikrorajonai ir vietovaizdžiai. Vakarų Žemaičių lygumos fiziniame geograliniame rajone išskiriami 7 mikrorajonai (41 pav.). 1. Darbėnų mikrorajonui priklauso pakraštinių moreninių darinių ruožas, kuris buvo užtvindytas Latvijos pajūrio žemumoje telkšo- …
Excerpt
42 pav. Pelkėtas klonis netoli Lenkimų su būdinga Žemaičių rajonams trapiojo gluosnio rutuliška atmaina nenaudojamas žemdirbystėje ir užimtas, priklausomai nuo karbonatingos dirvodarinės uolienos gylio, mėlyninių arba kiškiakopūstinių eglynų. Palei …
Excerpt
abraduotomis kalvutėmis, tartum salelėmis kyšančiomis priesmėlingoje lygumoje. Ten, kur moreninis kalvagūbris visai palaidotas po „šilų“ smėliais, plyti BSI vietovaizdis. 5. Gargdžų mikrorajonui priskiriama nedidelė teritorija, ku- rioje yra painus …
Excerpt
aukštesnio prieledyninio ežero. Šiam ištekėjus, aplygintas paviršius bu- vo išraižytas Minijos intakų. Siaurrytiniame pakraštyje, B IV rajono pasienyje, kur tęsiasi se- novinio atabrado juosta, išskiriamas nuolaidžiosios pakopiškosios žvirgž- dingosios …
Excerpt
giantys nuskalautą moreninę lygumą, gerai išlaiko drėgmę, sudaro ne- blogus dirvožemius, todėl vietovaizdis tankiai gyvenamas ir intensyviai sukultūrintas, su tankiu melioraciniu tinklu. Buvusio ežero kranto vietose, kuriose susidarė kauburiuotas …
Excerpt
Rajono reljeio formavime svarbios Jūros aukštupio, Nemuno žemupio bei Vakarų Žemaičių ledyninės plaštakos. . Jūros aukštupio plaštaka buvo užėmusi Rietavo lygumą. Ji paliko mo- reninius kalvagūbrius, maždaug lygiagrečius anksčiau suiormuotiems Vi- durio …
Excerpt
jau buvo ištekėję į pietus, į Jūros žemupio sritį. Ištekėdami jie klaidžiojo tarp pakilesnių vietų ir išplovė daug latakų, kuriuos ilgainiui pasirinko upės. Kitų latakų tarpe susidarė ir Jūros aukštupio senslėnis Rietavo apy- linkėse. Aptirpusios ir …
Excerpt
Biolingo atšilimo laikotarpiu 40 m lygio ežeras ištekėjo, o upės, kaip jau minėta, smarkokai įsigraužė, perskrosdamos buvusio ežero dugną ir kai kurios jų kartu perstumdamos vagas šonine kryptimi. Todėl susidarė labai pasvirusios terasos, kaip, …
Excerpt
būdžio deltų nuosėdomis arba išvagotas erozinių latakų. Jis prasideda šiaurėje prie Notėnų, kur yra vos 1—2 km pločio. Toks pat siauras ir prie Plungės, praplatėja tik ties Minijos aukštupiu, o plačiausias pasidaro Rietavo lygumoje. Pietų link jis vėl …
Excerpt
46 pav. Iš sluoksniuotų smėlių suplautos pakraštinių darinių kalvos prie Budrikų Artėjant prie Pajūralio, reljefas vėl pasikeičia ir įgauna tuos pačius bruožus, kaip ir rajono dešinėje Minijos pusėje. Moreninėje lygumoje čia vėl iškyla daug didokų kalvų, …
Excerpt
dianinės krypties. Tarpukalvės užimtos žemapelkių arba upelių slėniukų. Čia iškyla dideli piliakalniai (Žvaginių kalnas, 48 pav.). Į pietus nuo Endriejavo šio tipo reljeias baigiasi. Artėjant prie Judrė- nų, pakraštinių moreninių darinių ruožas pažemėja, …
Excerpt
48 pav. Paminklas Žvaginių kalne tarybiniams žmonėms, hitlerinių budelių žvėriškai nužudytiems 1941.VI.23 Sio tipo reljefas, užimąs 50—60 m absoliutinius aukščius, baigiasi ties buvusiu smėliais apklotu Lauksargių sąsiauriu, atitinkančiu more- ninio lanko …
Excerpt
galinių morenų (49 pav.). Lygumos išvagotos seklių, reljefe vos matomų, akmenuotų latakų arba apklotos plona smėlio danga. Paviršius suraižy- tas gilių lovio pavidalo Erlos, Bartuvos, Salanto, Minijos ir mažesnių intakų slėnių. Vakarų link moreninių bangų …
Excerpt
pakraštinius moreninius darinius, iš kurių ji negauna jokių intakų, nes visi jie buvo „pagrobti“ žemesnių prieledyninių baseinų, tyvuliavusių Pajūrio žemumoje. Išliko nepagrobta tik Jūra, kurios kryptį nulėmė aukštesnių prieledyninių ežerų krantų …
Excerpt
2 51 pav. Minijos slėnis su plačia salpa į pietus nuo Kartenos Žemiau Salanto žiočių upė patenka į senslėnį. Iki Gargždų eina jos penktoji atkarpa. Slėnis čia vienodo (apie 1 km) pločio, tiesių šlaitų, praplėstas vandeningos, bet nemeandravusios tėkmės. …
Excerpt
ilgio atkarpoje teka vienu iš tų latakų, paskui patenka į didįjį senslėnį ir teka juo atvirkščia kryptimi iki jo pradžios, t. y. iki Virbalų. Toliau upė pasisuka į šiaurvakarius ir skrodžia prieledyninio ežero paveiktą sritį, esančią B VI rajone. Čia ji …
Excerpt
Pelkingesnis yra vidurinis reljeio ruožas, kuriame daug seklių žema- pelkių tarpukalvėse. Ruožo pakraščiuose gausėja aukštapelkių (Aukšta- miškis į pietryčius nuo Kulių, Balsiškių Tyras Alanto aukštupyje, Reiskių Tyras, Smilkščių pelkė). Pastarosios …
Excerpt
Lietuvos rajonų, esančių tokiose pačiose glacialmoriologinėse, bet kito- kiose klimato sąlygose (53 pav.). Todėl rajono teritorijoje susidarė dirvožemių kompleksai, kurių svar- biais nariais laikomi velėniniai jauriniai glėjiški, velėniniai jauriniai, pu- …
Excerpt
neįsigraužę į lygumos paviršių, ir atlieka melioracinio tinklo priimtuvų vaidmenį. Dėl blogo nuotakumo vietovaizdis nenaudojamas žemdirbys- tėje. Jis daugiausia užimtas šlapokų eglynų (Kulupėnų miškai). Pasitai- ko smarkiai išsigaubusių aukštapelkių, …
Excerpt
55 pav. Pakraštiniai ledyno dariniai prie Alksnėnų ir bangos turi aiškią meridianinę kryptį. Didžiausius plotus, tame tarpe ir aplink Alksnėnus, Kulius, Šateikius, užima nemažos kalvos, atskirtos supelkėjusių įlomių bei lobų (55 pav.). Tai stambiai ir …
Excerpt
tovaizdis (K,SI), susidedąs iš aukštų, bet lėkštais šlaitais priesmėlingų arba žvirgždingų kalvų, atskirtų viena nuo kitos pašlapusių priemolin- gų lygumų. 5. Endriejavo— Judrėnų mikrorajonas apima centri- nę, pačią aukščiausią, vidurinio reljefo ruožo …
Excerpt
ir kituose mikrorajonuose, didesne dalimi iki šiol užimtas vidutiniškai maistingų šilagirių (C) augimviečių eglynų. Aplink patį Tenenių miestelį ir kitur vyrauja smulkiai banguotasis daubotasis giliai slėniuotasis priemolingasis vietovaizdis (bdR;M), ja: …
Excerpt
įefas. Tarp kalvotų plotelių dideli pelkėti duburiai. Todėl vyraujančiu lai- komas smulkiai ir lėkštai kalvotasis daubotasis ir įlomėtasis priemolin- gasis vietovaizdis (k;dDM), kuris jau buvo aptiktas Judrėnų apylinkėse. Kalvutėse ariami naudmenys, o …
Excerpt
Vėliau, paveikus hercininiams tektoniniams judėjimams, sineklizė vėl įlinko paraleline kryptimi, o tai sudarė sąlygas permo periode įsibrauti iš vakarų naujai jūros įlankai, kurioje klostėsi daug druskų, klinčių, mer- gelių, pridengusių viršutinio devono …
Excerpt
paviršius, susiklosčiusių limnoglacialinių nuosėdų aplygintas ir pažemin- tas, vėl labai paaukštėjo, bet visai neteko ankstesnių bruožų. Susidarė bu- dingos centrinei aukštumos daliai plokščiakalvės, turinčios moreninį bran- duolį ir paviršiuje ledyninių …
Excerpt
Sitaip, paveikus į rytus besitraukiančiai Dubysos ledyninei plaštakai, į šiaurę besitraukiančiai Ventos aukštupio ledyninei plaštakai ir į pie- tus — Ančios plaštakai, rytinėje aukštumos dalyje susidarė didelis ir su- dėtingas kalvotas moreninis ruožas. …
Excerpt
Vidurio Žemaičių aukštumoje, apjuostoje didžiųjų Nemuno žemupio, Ventos vidurupio ir Nevėžio ledyninių plaštakų, prasidėjo naujas krašto- vaizdžio formavimosi etapas. Ištekėjus jos viduryje buvusiems baseinams, pliką aukštumos paviršių ėmė veikti …
Excerpt
a 50 pav. Vakariniame ledyno pakraštinių darinių ruože netoli Laukuvos Vakarų link šis ruožas žemėja, sustumtinius gūbrius pakeičia suklo- tinės ir „negyvo“ ledo morenų kalvos, t. y. suplautos iš smėlio, o viršuje pridengtos plona, neištisine moreninio …