Excerpt
Paleogeograiinė apžvalga. Kaip aiškėja iš geologinių duomenų, ra- jono teritorija dar paleogene sudarė pajūrinę žemumą, sudėtą iš viršutinės kreidos nuogulų ir žemėjančią į pietus, kur dar plytėjo jūrinis baseinas. Padėtis pasikeitė neogene, kai pietuose …
Excerpt
ežero krantas kiek sustojo arčiau dabartinio kranto, kur paliko platų ban- gų suplautą pylimą, matomą išilgai Palangos— Liepojos plento, į vakarus nuo Lazdininkų, ties Degių geležinkelio stotimi ir kitur. Alerodo atšilimo laikotarpyje, labiau iškilus …
Excerpt
Neringos akumuliacinės smėlio juostos dalį, prišlietą prie žemyno (Giru- lių apylinkės). Formuojantis Neringai, bangų išmetamą smėlį pagavo pustyti vėjai. Pradėjo augti kopos. Slinkdamos į rytus, jos įgijo daugiausia parabolines iormas. Tarp gretimų …
Excerpt
Slinkdamos kopos savo svoriu kai kur išslėgė gilesnius sluoksnius, pavyzdžiui marių mergelį. Jo išspaudos prie Nidos dabar iškyla 4—5 m nuo marių lygio. Ilgainiui ištisinis kopų gūbrys keliose vietose buvo visai pertrauktas. Išpustytos spragos pavirto …
Excerpt
Terasinės lygumos paviršius papustytas, vietomis net kauburiuotas. Vienur iškyla aukštos Kopos, kitur — siauri ilgi kopų pylimai. Kauburiuota lyguma vietomis pereina į plokščią lygumą, užsibaigian- čią rytuose vos pastebimu abraziniu kliiu. Į pietus nuo …
Excerpt
neaukštas, beveik simetriškų šlaitų apie 0,5 km pločio ir 30—40 m aukščio gūbrys. Neringa čia siaura, Kuršių marių krantas mažai vingiuotas. Artė- jant prie Juodkrantės, kopų kalvagūbris paaukštėja ir paplatėja, jo relje- las pasidaro sudėtingesnis (19 …
Excerpt
dienomis tiek temperatūros, tiek ir oro drėgnumo sąlygos paplūdimyje, palvėje, plikose ir apželdintose kopose labai skiriasi. Nidoje, kurią nuo at- viros jūros atitveria aukštas kopų barjeras, pavasarį šilčiau, vasarą gied- riau ir sausiau, negu …
Excerpt
duomenimis, Neringoje išskiriama net dešimt augalijos ruožų [168]. Pir- mieji jų aptinkami ir šiauriniame porajonyje. Paplūdimyje augalams įsikurti sąlygos sunkios. Tik priekopiniame jo ruože auga sultingoji jūrasmiltė (Honckenya peploides), pajūrinė …
Excerpt
jono teritorija skaidoma ne išilginiais ruožais, o skersinėmis atkarpomis, pergyvenusiomis 4 mikrorajonai. skirtingą paleogeograiinę plėtotę (20 pav.). Išskiriami 1. Nidos— Pervalkos mikrorajonas apima vidurinę, se- nesnę, Neringos dalį, kurioje …
Excerpt
vietovaizdžiu (bos). Pakrantėje jis teturi smėlinę augaliją, o ten, kur kranto linija toliau pasitraukė, apaugęs sausų šilų augimviečių miškais. Į šiaurę nuo Šventosios pakrantės kauburiuotas ruožas pereina į aukš- tesnes kopas, atitinkančias jau minėtąjį …
Excerpt
ir kitų upių deltos, padidinusios bendrą aliuvinės lygumos plotą. Antai, šiaurinėje dalyje prisišliejo Minijos priežiotinė sritis, kuriai augant į pie- tus, anksčiau savarankiška Minijos upė tapo Nemuno intaku. Pietuose ne- mažą lygumos dalį apima dabar …
Excerpt
tuo metu atsiradęs Baltijos duburys. Erozijos suraižytą kreidinę plyn- aukštę užtiko kvartero apledėjimai. Jų metu rajono teritorija neretai pa- sinaudodavo ledynų plaštakos, šliauždamos iš šiaurės vakarų Mozūrijos link. Ledynų egzaracija ir tekančiųjų …
Excerpt
Ledynui tirpstant, duburiuose ėmė tvenktis vandenys. Prasidėjo naujas laikotarpis deltos rajono paleogeograiinėje plėtotėje; ledyno suformuotas reljefas buvo labai periormuotas prieledyninių patvenktinių ežerų. Didžiausias prieledyninis ežeras susidarė, …
Excerpt
seklumas, išskyrus tik Vilkyškių kalvagūbrį, tįsojusį pusiasaliu. Seklumos buvo abraduotos, apsemtos moreninės kalvos labai pažemėjo ir paplatėjo, o kai kur buvo beveik visai nulygintos. Vėliau, biolingo atšilimo laikotarpiu, ledyno pakraščiui pasitraukus …
Excerpt
apie 8 m žemiau dabartinio upių lygio. Durpių lęšiai, randami tame gylyje kartu su dumblingu, priemolingu ir organine medžiaga prisotintu aliu- viu, byloja, kad erozijos ir sedimentacijos procesai tuo metu Nemuno ba- seine buvo labai susilpnėję. Matyt, …
Excerpt
Deltos raida iš pagrindų pasikeitė naujosios eros pradžioje, išplitus Nemuno baseine ariamajai žemdirbystei ir padidėjus Nemuno vandenin- gumui (dėl klimato pakitimo). Praretinus miškus, Nemuno nuotėkis pasidarė nereguliarus, jo potvy- niai tapo staigesni …
Excerpt
Delta buvo pertvarkoma, siekiant tobulinti vandens kelią iš Lietuvos į Prūsus. XVII a. pradžioje, pagausėjus krovinių, plukdomų iš Lietuvos į Karaliaučių, prireikė pertvarkyti vingiuotą ir seklią Gilijos atšaką. 1613—1616 m. vietoj senos vagos …
Excerpt
Siame ruože po aliuvinėmis sąnašomis nėra „šily“ smėlių, kurie buvo pašalinti plečiantis slėniui, o durpės po aliuvio danga terandamos kur-ne-kur slėnio pakraščiuose. Kiek kitokį pobūdį turi antrasis ruožas, t. y. Gėgės skrodžiama deltos lyguma dešinėje …
Excerpt
durpes tik išilgai upių. Atokiau nuo jų durpės išeina į paviršių, todėl šiuo metu ten plyti didžiulės pelkės, kurias skiria kauburiuoti „šilų“ smėlių ruožai (24 pav., C). Per šio ruožo vidurį (Šakūnėliai—Akmena) kitados ėjo ledyno pa- likti pakraštiniai …
Excerpt
deltos mikroreljeio Plaškių lygumoje, kur yra ryškios kadaise buvusių meandrų senvagės (Sennemunis, Senrusnė ir kt.). Prieš nutraukdama tas meandras, upės vaga stūmėsi į dešinę. Tuomet, kai ji būdavo stabili, vidujinėje kilpos dalyje per keleris metus …
Excerpt
Kadangi šis ruožas turi normalaus salpinio slėnio pobūdį, tipiškais rei- kia laikyti ir iš meandrų senvagių atsiradusius ežerus (Sennemunis, Lukštynė). Pirmo ir antro ruožų sąlytyje tyvuliuoja Pagėgių ež., užimąs sulo- zinę įlomę ir maitinamas gruntinio …
Excerpt
cm 650 600 550 500 450 400 350 300 250 200 150 100 50 250 150 “00 50 300 250 200 150 100 50 Nemunas — SMALININKUOSE F=81200 km2 I Il II IV V VI VII VIII IX X XI XII ||- XII m3/sek Nemunas — SOVIETSKE ššiki| EuBiEU] AV alis [Goda visivu a] x] 201] Xi …
Excerpt
Dėl tokio potvyninės bangos žemėjimo pasroviui upės nuolydis pa- vasarį būna žymiai didesnis už normalų vasaros nuolydį. Tai suteikia vandeniui didelį greitį ir padidina jo griaunamąją jėgą. Potvyninė banga ne taip greit žemėja tais atvejais, kai su …
Excerpt
Deltos pievose pasilieka iki šimto tūkstančių tonų derlingų medžia- gų, 0 upių dugnu nukeliauja keleriopai daugiau smėlio, kuris su- daro daug seklumų. Rusnės vagoje jos kaitaliojasi kas 3—6 km; iš viso jų ten priskaitoma devynios. Didžiausios yra trys …
Excerpt
Ypač didelę reikšmę turi dirvožemio-gruntinio vandens horizonto padėtis vegetacijos periode. J. Gražio duomenimis, aukštojo lygio pievose jis tuo metu būna vidutiniškai 140 cm gylyje, vadinasi, atitinka metų vidurkį. Vidutinio lygio pievose vegetacijos …
Excerpt
Kitados prasidėjęs čia pelkėjimas trunka iki šiol. Pelkės, kaip jau minėta, susitelkusios šiauriniame ir pietiniame pakraščiuose. Lietuvos TSR pri- klausančioje dalyje pelkingiausia delta yra į šiaurės vakarus nuo Gė- gės— Rusnės santakos. Svarbiausios …
Excerpt
pelkėse. Juos sudaro rubeliuminės plynės, kurių samanyne vyrauja rau- donasis kiminas, o žolynę — kupstinis švylys, kupstinis meldas. Be to, pavieniui auga pušaitės, berželiai, o krūmokšnių arde — viržiai, varna- uogės ir kt. Daugiau kaip 7005 visos …
Excerpt
"nau OluKAJOd 5134] SuapUuBA — D TieseAInpiA SI84( SuopuvA OrujjunIB — G IUISI94S somnBAį Khujsejg SeurKįsąpiss: hf[ioeioose soliješne hadrg "ABd 62 :(šyvuopSvg y į950d) 3[KAnd Aue a6taV a a a 1 4 4 ai IS LG I I I | | | | | | I SS D | | | | I I | |! | I I …
Excerpt
avižuolynai (Arrhenathereta elatioris). Tai žmonių sėta formacija, būdinga vakarinei miškų zonos daliai, turinčiai okeaninį klimatą. Aukštesnėse vidu- rinio ruožo vietose, maždaug 4—5 m aukštyje nuo vasarinio upės lygio, kur potvyniai palieka nedaug …