Excerpt
DE Lt À 1 QGÉÉL AN DE. 139 Au commencement de l’année 1680, le Maréchal. d'/Zumiéres étant dans le Pais conquis, Ooü.il:y avoit quantité de trou- pes, ménaga le Duc de Willa-Hermofa d'envoyer fagcager & bruler les Terres d' Ef- pagne. Ce Duc qui n'avoit …
Excerpt
130 Lies D E EN CES damnez par des Juges tous Sujéts du Roi de France, & établis de fa feule autorité. Ce- = pendant il n’y avoit point de Tribunal oà l'on püt fe pourvoir contre ces procédures : il n'y avoit qu'à fubir la loi du plus fort. Par cette voye …
Excerpt
DE LA HOÓTI^AWDE íi plaignoient à la Cour de France de ce pro: cédé inoüi & des hoftilitez qu’elle faifoit commettre en pleine paix, auxquelles ils di- foient qu'on fe verroit enfin obligé de s’o- pofer par la même voye, les Etats Généraux cherchèrent les …
Excerpt
132 Les DELICES I1 fe fitauffi une Affemblée à Frascfort pour éxaminer l'affaire des Rézizions faites & à fai- rc en Allemagne. Mais pendant que par la lenreur ordinaire des Allemans, & par les ar- tifices des François, cette Affemblée n'avan- coit rien, …
Excerpt
ооаобааоааоаооаоаооаоаоооаоаоаооооооооа ESTETINĖS MINTIES RAIDA LIETUVOJE 1770—1832 M. (Dailės teorijos požiūriu) V. DRĖMA Amžiams bėgant, meninė kūryba kaupia vis didesni paty- rimą, kuriuo remiantis, galima daryti išvadas apie atskirų kūry- bos …
Excerpt
pyba, skulptūra, architektūra, taikomosios dailės šakomis. Aiš- kindami estetinius žodinės kūrybos dėsningumus, lektoriai daž- nai remdavosi vaizduojamosios dailės pavyzdžiais, kaip aki- vaizdesniais, konkretesniais, įtaigesniais, pagal populiarų …
Excerpt
kauskiai ir kiti, ir šiuo laikotarpiu tęsia mMecenatavimo tradi- cijas. Kiekvieno jų estetinė kultūra, meniniai pomėgiai, išsi- lavinimas ir toliau neretai sąlygoja dailės vystymąsi. Savo estetinį credo jie reiškė ne raštu, o veiksmais. Pasigendame šių …
Excerpt
Šiuo atžvilgiu tipiškas to meto Lietuvai estetinių minčių reiškėjas buvo PRANCIŠKUS KSAVERAS MYKOLAS BOGU- ŠAS (1745.1.1—1820.IV.16), kilęs iš smulkiųjų Ukmergės apskri- ties bajorų. Mokėsi Vilniaus jėzuitų akademijoje ir buvo jė- zuitų ordino narys, kol …
Excerpt
svarbiausia, padėti jiems susiorientuoti meninių vertybių hie- rarchijoje, kelti jų estetinę kultūrą. K. Bogušas nelaikė savęs dideliu dailės žinovu, todėl skaitytojui, kuris norėtų giliau pa- žinti kurio nors dailininko kūrybą ar suprasti pavienių archi- …
Excerpt
rališkosios ligoninės namus, papuoštus ispūdingomis alegori- nėmis skulptūromis ir turinčius puošnius fasadus, konkuruojan- čius su reprezentaciniais karalių rūmais. Apie Romos šv. Petro baziliką jis sako, kad jos „fasadas daugiau tinka pasaulietiš- kiems …
Excerpt
daugiau pažįstamas, populiaresnis, o paskui pereina prie naujo estetikos ir meno reiškinių supratimo, kurį atnešė klasicizmas, ir, juo remdamasis, supažindina su „amžinais“, „klasikiniais“ vertinimo kriterijais. Dailės ir architektūros kūrinių aprašymuose …
Excerpt
Baroką, panašiai kaip ir gotiką, jis traktuoja diferencijuo- tai. Žavisi barokinių pastatų monumentalumu, puošmenų ir jų elementų turtingumu, spalvingumu, ritmo darna, ypač jeigu ji aiškiai, struktūriškai išspręsta. Patinka jam pakili, iškilminga nuotaika …
Excerpt
struktūros taisyklingumu, piešinio didingumu, architektūriniu turtingumu, o ypač nuostabiu prieangiu yra aukščiausio skonio paminklas“. Lygiai taip pat patiko nebaigti tuomet statyti „„ma- žojo Trianono“ rūmai. Didelio skoningumo pavyzdžiu jis laiko …
Excerpt
tos“ parko tendencijų. Jis moka suprasti ir atitinkamai įvertinti įvairias jų tvarkymo menines sistemas — itališkąją, olandiškąją, prancūziškąją ir angliškąją. Visų pirma žavisi natūralios gam- tos formomis ir peikia bet kuri piktnaudžiavimą deformuo- …
Excerpt
jui nepatiko prikišamai demonstruojamas statinių turtingumas, besaikis skulptūrų gausumas, kuris „greičiau biauroja, negu puošia parką . Savo kelionėse K. Bogušas labiausiai domėjosi vaizduoja- mosios dailės kūriniais, paveikslų galerijomis. Atrodo, jis …
Excerpt
bus, skulptūrinius tik pamini, o kalbėdamas apie Siksto koply- čios freskas, pabrėžia meistriškai tikslų žmogaus kūno formų bei judesių atvaizdavimą, dargi nustelbiant dramatinę išraišką. Vertindamas dailės kūrinius, K. Bogušas pabrėžia dailininkų …
Excerpt
žo, mozaikos, geležies, aukso, medžio ir tekstilės dirbiniais, gė- risi jų meniškumu. Dažnai lygina jų technologinius-meninius privalumus, dargi gamybos ekonominius efektus. Domisi jis taip pat ir grynai utilitarinių reikmenų gamybos manufaktūro- mis bei …
Excerpt
Romoje pastoviai turėjo nuosavus rūmus. Buvo aktyvus meno mecenatas, rėmė architektūrinę kūrybą (statybos Pavlove, Turgeliuose, Rūkainiuose ir Vilniuje), tapybą, grafiką. Vilniuje turėjo gana žymią dailės kūrinių kolekciją. Mirė Rūkainiuose. P. K. …
Excerpt
netikėti tuo, kuo buvo anksčiau tikėta, niekinti savo krašto teises ir papročius, šaipytis iš religijos, biaurėtis Tėvyne ir kiekvieną valdžią laikyti prasimanymu“ !*, Matytų architektūros ir dailės kūrinių aprašymai yra labai lakoniško, inventoriško …
Excerpt
mui. Dėl to, pasirenkant siužetus iš biblinių istorijų bei šven- tujų gyvenimo, jo nuomone, susidaro didesnis kūrybinių gali- mybių diapazonas, negu pasirenkant mitologinius motyvus. Re- liginiai siužetai parodo įvairiausių tautų žmones su labai turtinga …
Excerpt
tuo tarpu P. K. Bžostauskas neperžengia religinių dogmų rėmų. Jo nuomone, dailė turi tarnauti vien tik religijos bei dorovin- gumo propagandai. Estetinės minties reiškėjų, dailės kūrybos žinovų ir kolek- cionierių, be K. Bogušo ir P. K. Bžostausko, …
Excerpt
skulptūros ir 1805 m. grafikos. Dabar jau šias paskaitas lanko ne tik literatai, teisininkai ir klierikai, bet ir būsimieji dailinin- kai. Jauniems dailininkams estetikos kursas ne tik padeda išsi- aiškinti meninės kūrybos specifiką ir jos filosofinius …
Excerpt
Gausesnių žinių apie jį lig šiol neatrasta. Sekančiais mokslo metais šias disciplinas dėsto kun. KAZIMIERAS RAGAUSKAS, Paskelbtoje savo paskaitų programoje jis aiškina, kad dėstys retorikos meno taisykles pagal Cicerono raštus, 0 jo ir Demos- teno kalbas …
Excerpt
gamta arba ѕи ја Јађіаџѕіаі уга ѕиагіёјеѕ”. Peikia tuščią puošei- viškumą, bet kartu reikalauja išraiškos priemonių gausumo, įvairumo, pagaunančio įspūdingumo, žavingo puošnumo, ele- gantiškumo. Kalba privalo būti tokia vaizdinga, kad klausytojas prieš …
Excerpt
vedėju. Šiose pareigose išbuvo iki 1803 metų reformų, kada buvo perkeltas į teologijos fakultetą dėstyti pamokslų retoriką ir šv. Raštą. 1817—1819 metais jis buvo literatūros ir dailės fa- kulteto dekanu. Be to, ėjo universiteto cenzoriaus pareigas. …
Excerpt
lininkystės klausimais remiasi šv. Augustinu. Kursas buvo dve- jų metų ir daugiausia pagrįstas pasaulinės literatūros istorija.?? Vengė P. Golianskis griežtų estetikos srities formulavimų, meninę kūrybą bei grožio reiškinius stengėsi aiškinti praktiniu, …
Excerpt
lėjant pilietines dorybes, cementuojant visuomenės būvį, tobu- linant visuomeninės santvarkos formas — visose P. Golianskio estetikos paskaitose eina raudona gija. Menų uždavinys: mokyti (docere), šviesti, jaudinti (movere), patraukti, suteikti malonumo …
Excerpt
mas, vaizduotė, jautrumas, skonis ir tas „beveik dieviškas poetų išradingumas, skambantis žodžių didybe“ (Horacijus). Ypatingą dėmesį P. Golianskis skyrė techninio meistriškumo įvaldymui, kuris lemia kūrinio meninę išraišką bei estetinę vertę. „Taigi, …
Excerpt
pirma, remdamiesi prigimtu daiktų grožiu ir, antra, daikto panašumu meniniame kūrinyje, mes lyginsime gamtą su daile ir dailę su gamta.“ „Jeigu dalykas nutolsta nuo gamtos, jis negali būti laikomas nei padoriu, nei girtinu, nes kas atrodo nenatūraliai, …
Excerpt
dien, kuomet seni prietarai ir burtai dingsta kaip tamsybė, išsi- gandusi šviesos, neimanoma visko stebuklais pagrįsti.“ „Kaip tikroviškiausiuose dalykuose kartais neapsieinama be vaizduotės, taip ir lakiausios vaizduotės veikloje neapsieinama be …