Excerpt
/ patvenkti, ir mažo nuolydžio lygumų upėse, ypač Nevėžyje ir Minijoje, vanduo pakilo toli prieš srovę. Patvenktų Ne- muno žemupio intakų slėniuose irgi ėmė klostytis sąnašos, stengdamosios padidinti pernelyg sumažintą nuolydį ir pri- derinti jį prie upės …
In:
Excerpt
5) didžiųjų kilpų atkarpa, perskrodžianti nutekėjusio ledyninio ežero nuosėdomis nuklotą lygumą Nemaniūnų— Birštono ruože; 6) Darsūniškio atkarpa tarp Verknės ir Strėvos žiūžius vėl perskrodžianti moreninę aukštumą; 7) Kauno atkarpa nuo Strėvos iki …
In:
Excerpt
Perskrodęs Gardino aukštumą, Nemunas patenka į Druskininkų atkarpą, kurioje išlaiko šiaurės rytų kryptį. Cia upės nuolydis vėl truputį sumažėja (apie 20 cm/km), o slėnis prasiplečia. Upė čia yra įsigraužusi daugiausia 28 pav. Nemunas aukštupyje į smėlius, …
In:
Excerpt
žemiau Balbieriškio vėl padidėja, nes čia vagą užtveria trys ryškios rėvos. Upės slėnis ir čia neturi apsemiamųjų pievų. Siauri salpų ruoželiai lydi tik upių posūkius išgaubtuosiuo- se krantuose. Žemiau Verknės žiočių upė pradeda graužtis pro more- ninį …
In:
Excerpt
Visiškai savitą pobūdį įgauna Nemunas žemiau Soviets- ko (buv. Tilžės). Nuo šios vietos prasideda jo delta. Delto- se dėl klostomų nešmenų pertekliaus upės paprastai ima skaidytis į atšakas. Tai daro ir Nemunas. Deltos pradžioje jis skyla į dvi atšakas — …
In:
Excerpt
barką ir Klaipėdą. Akmenys iš rėvų pradėti rinkti jau nuo XVIII a. pabaigos ir teberenkami iki šiol. Taigi todėl šiuo metu minėtosios rėvos jau neturi nė mažytės dalies savo ankstyvesnio nepaliesto ryškumo ir pasidarė beveik visai nepavojingos …
In:
Excerpt
daug dėmių, metinis upės nuotakis sumažėja, o kai dėmė- tumas mažas, — jis išauga. Bet, be 10 metų periodo, Nemu- no vandeningumas, nors ir mažesnėse ribose, dar svyruoja kas 5, o kartais ir kas 2—3 metus. Nemuno plukdomo vandens kiekis gana smarkiai svy- …
In:
Excerpt
kad, be sąnašavimo vagoje, čia veikia dar kitas veiksnys. Potvyniai darosi kaskart vis aukštesni, tur būt, dėl miškų iškirtimo upės baseino teritorijoje. Žinoma, kad baseine, ne- turinčiame miškų, potvyniai apie 309, aukštesni, negu iš- tisai miškais …
In:
Excerpt
patvenkia Nemuno vandenis, kurių lygis ima akimir- komis kilti ir paskandina Kauno senamiestį bei Vilijam- polę, o kartais ir centrą. Palankias sąlygas ledams susi- grūsti dažnai teikia ir ta aplinkybė, kad Nemuno vidur- upis laužia ledus anksčiau, negu …
In:
Excerpt
Nemunas — svarbus vandens kelias ir energijos šaltinis Nemunas laikomas tinkamu vandens transportui 850 km ilgyje. Jau žiloje senovėje Nemunu vyko susisiekimas tarp Šiaurės ir Pietryčių Europos kraštų (variagų, normanų Žy- giai). Susisiekimą Nemunu labai …
In:
Excerpt
laivo iš dugno buvo iškelta daug didelių akmenų. Bet dar ir po tų valymų XIX a. pabaigoje Nemuno rėvose vidu- tiniškai suduždavo kas šešta vytinė arba sielis. Nepaisant to, Nemunu ėjo gyva prekyba. Žemyn buvo plukdomi sie- liai, vytinės su grūdais ir …
In:
Excerpt
Nemuno krantų turistinės įžymybės Lietuvių, o iš dalies ir baltarusių, tautos gyvenimas bei praeitis nuo seniausių laikų glaudžiai susiję su Nemunu. Per tūkstančius metų nuo savo susidarymo Nemunas yra vietomis suformavęs įspūdingus slėnius bei kalnuotus …
In:
Excerpt
plotus. Ilgainiui, besistumdama dešinėn, Nemuno kilpa bu- vo pertraukta, ir upė staiga atsidūrė prie kairiojo slėnio šlaito, o dešinėje pusėje liko platus gilus pelkėtas slėnis, apsuptas stačių šlaitų, apžėlusių lazdynais ir pušimis. Pa- šlaitėse iš po …
In:
Excerpt
30 pav. Nemunas ties Druskininkais o jo tolesniu tęsiniu priešinga kryptimi teka Ratnyčios upė (30 pav.). Staigiame dvigubame Nemuno posūkyje yra įsikūręs Druskininkų miestas ir kurortas. Jau nuo seno šioje vietoje buvo žinomos versmės, kuriomis iš …
In:
Excerpt
31 pav. Nemunas ties Liškiava Žemiau Druskininkų Nemunas teka šalia Nieravų ir Vie- čiūnų kaimų dešinėje ir Gailiūnų kaimo kairėje pusėje. Ne- toli Viečiūnų kaimo, ties vadinamaisiais Bebrų urvais, prie pat upės kranto kunkuliuoja ypatingos versmės, kurių …
In:
Excerpt
tovė kryžiuočių kelyje į Vilnių bei Trakus. Dešiniajame aukštame Nemuno šlaite iškyla pilies kalnas, o greta jo gilaus Stangio upelio slėnio apribotas piliakalnis. Vėliau, žlugus Kryžiuočių ordinui ir Lietuvai susijun- gus su Lenkija, Merkinė atsidūrė …
In:
Excerpt
miškais, o vagoje dar išlikusios rėvos, ypač vingyje aukš- čiau Alytaus. Baltarusių sielininkai dar praėjusiame šimt- metyje šioms rėvoms, nuo kurių jiems tekdavo dažnai nu- kentėti, buvo suteikę gana vaizdingus, nors ir natūralisti- nius, vardus — …
In:
Excerpt
32 pav. Nemunas aukščiau Punios vėje yra buvę garsieji Pilėnai, kurių pilyje 1336 metais, didvyriškai gindamasi nuo pranašesnių kryžiuočių jėgų, Žu- vo lietuviškoji Margio vadovaujama įgula. Čia yra vadi- namasis Pilies kalnas, kuriame randami …
In:
Excerpt
gale Nemunas atsiremia į statų dešinįjį šlaitą — vadina- mąjį Kernuvių kalną, nuo kurio atsiskleidžia nuostabūs reginiai į apačioje plytintį slėnį su vinguriuojančia upės juosta. Šią reto gamtos grožio vietą galima lengvai lankyti iš Birštono, nuo kurio …
In:
Excerpt
merato uola — vadinamasis Ožkos pečius, kurį mėgsta lankyti Birštono vasarotojai. Ties juo dunkso piliakalnis. Piliakalnių esama ir žemiau pasroviui — ties Juodrės upe- lio žiotimis, Pelekonyse. Toliau šiaurėje ant lygios ir plačios Nemuno terasės, de- …
In:
Excerpt
1381 m. kryžiuočiai, 1812 m. prancūzai. Kairiajame Ne- muno krante tarp Šilėnų ir Dvareliškių yra išlikusios ilgos, zigzagais iškastos tranšėjos. Iš čia 1812 m. birželio 24 d. pradėjo žygį į Rusiją viena Napoleono armijos dalis. Ties šiais «prancūzų …
In:
Excerpt
33 pav. Nemuno slenio dešinioji pusė ties Pažaisliu. Matyti plačios terasės ir siaura vieškrantė 1812 m. Napoleonas stebėjo savo armijos kėlimąsi per Nemuną. Pokariniais metais Nemuno krantai Kaune pasipuošė naujais puošniais pastatais, tuo tarpu kai …
In:
Excerpt
34 pav. Nemunas žemiau Seredžiaus santaka, kurioje kryžiuočiai buvo pasistatę Marijenverderio pilį, perkaso atskirtą nuo sausumos, vėliau atitekusią Vytau- tui. Iš senosios pilies šiuo metu beliko tik vieno bokšto ir pamatų dalys. Prie Nevėžio žiočių …
In:
Excerpt
kad čia pat būta ir senovės lietuvių vyriausiosios švento- vės Romuvos. Greta Seredžiaus, gražiame parke slypi Bel- vederio pienininkystės technikumas. Salose ties Dubysos ir Nemuno santaka vykdavo diplomatinės derybos tarp lie- tuvių ir kryžiuočių ir …
In:
Excerpt
iškyla dailus apskritas piliakalnis. Padavimas sako, kad čia buvusi kalnų dievaičio Kaukaro buveinė. Netoli nuo šios vietos — Ragainės (dabar Kaliningrado srities Ne- mano) miestas. Žemiau pasroviui Lietuvos TSR krante — Rambyno kalnas, kur buvo …
In:
Excerpt
ra vakarų kryptimi, Neris kelis kartus pasuka į šiaurės va- karus ir į šiaurės rytus. Šiuo atžvilgiu Nerį galima suskirstyti į penkias atkarpas: 1) atkarpoje iki Naručio inta- ko upė teka į pietvakarius; 2) Naručio—Žeimenos atkar- poje — į šiaurės …
In:
Excerpt
pliki arba apžėlę apie 50 ir daugiau metrų aukštumo šlaitai priartėja prie upės tai viename, tai kitame krante, Panašią padėtį upė turi ir žemiau Žeimenos žiočių. Nuo čia iki Vilniaus upė teka giliu slėniu, atskiriančiu ežeruo- tąsias aukštumas šiaurės …
In:
Excerpt
ro dugno lygumą, kuri nuo šios vietos tęsiasi net iki Šven- tosios žiočių. Visoje šioje atkarpoje Neris išlaiko anksty- vesnį vagos pobūdį su dideliu nuolydžiu (apie 40 cm/km) žŽtimEna viL MIA 254m * 5 Z že z ss šefuva 35 pav. Neries išilginis profilis ir …
In:
Excerpt
laiku. Seniausia yra Neries atkarpa iki Vilniaus. Tirpstant paskutiniajam ledynui, čia plūdo didžiulė vandeninga Pro- nerio—Promerkės upė, kuri žemiau Vilniaus tekėjo toliau į pietus dabartinių Vokės ir Merkio slėniais ir iš kurios vėliau susidarė Nemuno …
In:
Excerpt
leisti nenormaliai daug vandens. Tokie Neries išsiliejimai pastaraisiais laikais Vilniuje dažniausiai kartojasi kas 10 metų (1931, 1941, 1951 metais). Neris yra svarbi upė hidroenergetiniu atžvilgiu. Gana žymus jos nuolydis ir tinkama slėnio sandara …
In: