Excerpt
these three factors if any is a limiting factor would be difficult to decide at this moment, though the temperature appears to be a most probable factor. Both in numbers of species and the numbers of individuals the most important part of the plankton was …
Excerpt
changes in oxygen concentration. Besides these there might have been some other unknown factors. One thing is almost certain that this sud- den disappearance was neither due to starvation nor to parasitism, be- cause in either case the group as a whole …
Excerpt
JANINA VENGRYTE PREPARATŲ PARUOŠIMO ĮTAKA Į NERVINIŲ CELIŲ VAIZDA SU 2 PAVEIKSLŲ LENTELĖMIS % Der Einfluss der Vorbereitungsmethodik der Praeparate auf das Bild der Nervenzelle Mit 2 …
Excerpt
Der Einfluss der Vorbereitungsmethodik der Präparate auf das Bild der Nervenzelle Viele Autoren hatten bei der Färbung der Präparate mit Methylen- blau oder Rongalitweiss das Bedenken, ob das auf schon fertigem Präpa- rat erhaltene Zellenbild der …
Excerpt
Nach dem Abzeichnen habe ich die Grösse jeder Zelle gemessen. Nach einer Fixierung in 8% Lösung von molybdänsaurem Ammonium binnen 12 Stunden, und danach folgender Ausspülung in destilliertem Wasser, Durchführung durch absoluten Alkohol und einer …
Excerpt
blicklichen Zustand abhängig, von einer kleineren oder grösseren in der Zelle enthaltenen Wassermenge. Aus diesem Grunde kann man anneh- men, dass auf die Veränderung der Form und Ausmessungen gerade die Alkohole als Abwässerungsmittel den meisten …
Excerpt
TAFEL I— LENTELÉ Tencbrio molifor L. 3 vor Fixierung |nach Fixierung z vor Fixigrung Inach Fixierung s I I GB“) a "oe 1:09 | 45,1 ju sam |1:0 L 1:08. 6 14,8 m N 12,97 À 1:08 £ t m1 x 1:09 % 1106] — r L uj aD An zB Ara |1:0 u A æ Rp DB m < San [109 B A ® …
Excerpt
TAFEL II— LENTELE II Lymanfria dispar L. vor Fi ierung |nach Fi icrung £ vor Fixierung nach Fi rung 3 6,6 à (1:05 PEN 148 1:04 12-5. D AS Em 1554 [Lab © "1 > 204 x 1:00 m) 18.5 A i. 2 16,6 4 1:05 Sst 20.44 14,8 m at 92 eh / 14,8 m 1:08 14. +) 15,754 a …
Excerpt
piešimo aparatu nervų celes ir elitrų kojų arba antenų dalis, ant kurių aiškiai pažymėdavau vietas, iš kurių šitos celės yra kilusios. Nupiešusi ma- tuodavau kiekvienos celės dydį. Užfiksavusi 870 amonium molibdeno tir- palu ir paruošusi preparatą, …
Excerpt
Vilniaus Universiteto Matematikos-Gamtos fakulteto 1. Adolfas Jucys. Teorinis ionų C+ ir C++ ir neutralaus C tyrimas. — Theoretical investigation of ions C# and C++ and of neutral C. 1941 m... . . 2. Prof. K. Regelis. Augalų sistematika. II dalis. Cormo- …
Excerpt
16 cm, Nevėžis iš savo baseino nuplukdo 17 cm, Lėvuo — vos 15 cm vandens sluoksnį. Rytų Lietuvos upių baseinuo- se nutekėjimo sluoksnis gerokai storesnis (Šventoji iki Antalieptės nuplukdo 28 cm, Merkys iki Biekšių — 26 cm). Storiausią vandens sluoksnį …
In:
Excerpt
Aukščiau pateikti vidutinį nuotakio dydį parodantieji skaičiai išvesti iš stebėjimų duomenų, rinktų per daugelį metų. Atskirais metais nuplukdomo vandens kiekis gali smarkiai skirtis nuo vidutinio nuotakio. Upių gyvenime tenka skirti vidutinio …
In:
Excerpt
mi išgaruoja, dideli potvyniai nekyla, ir bendras upių van- deningumas tais metais būna mažesnis. Labai vandeningi metai praėjusiame šimtmetyje buvo 1830, 1844, 1867, 1883. Per šį šimtmetį ypač daug vandens nuplukdė Lietuvos upės 1900, 1916, 1926, 1931, …
In:
Excerpt
Todėl ir sakoma, kad mūsų upės maitinasi nuotirpio, grunti- niais bei lietaus vandenimis. Gruntiniu vardeniu visai ne- simaitina tie upeliai, kurie yra įsigraužę negiliai ir nėra pasiekę gruntinio vandens lygio. Tatai nepastovūs, vasarą dažnai iki dugno …
In:
Excerpt
nuotakio nuteka pavasario mėnesiais (kovas, balandis, ge- gužė), o žiemą, vasarą ir rudenį po 15—20'4. Atskirose Lietuvos TSR dalyse įvairiais metų laikais upės nuplukdo nevienodą metinio nuotakio dalį. Šiuo atžvilgiu ypač bū- dingos Pajūrio žemumos ir …
In:
Excerpt
Pavyzdžiui, Nemuno upėje vidutinio vandeningumo me- tais didžiausias mėnesinis nuotakis būna vidutiniškai 5 kar- tus didesnis už mažiausią mėnesinį nuotakį, Neries upėje — 6 kartus, Šventosios — 9 kartus, Nevėžio — 24 kartus o Minijos — net 40 kartų. Be …
In:
Excerpt
"400 tūkstančių tonų sąnašų, kurios palaipsniui užpila Kur- šių marias. Pagal nuotakio pobūdį metų būvyje Lietuvos upes ga- lima sugrupuoti į kelias grupes. Plukdomo vandens kiekis, * m že 20 ŠEŠUPĖ K.NAUMIESTYIE TTT 1 T 1711-1205] Maja [E [xi Į 0 MINIIA …
In:
Excerpt
Šventosios aukštupys, Žeimena, ypač jos dešinieji intakai (Lakaja, Dubingė), iš dalies Strėva ir kitos upės. Gana žy- miu laipsniu sureguliuotą nuotakį turi taip pat ir kitos Piet- ryčių Lietuvos upės, sudariusios savo baseinus smėlinguo- se ir …
In:
Excerpt
| kartų didesnį vandens kiekį. Kiekvienai upei yra būdingi tam tikri debitai, kurie ir formuoja atitinkamo talpumo vagą. Tai vadinamieji vagą sudarantieji debitai, didesni už vidutinius metinius debitus ir artimi vidutiniams potvynių debitams. Pavyzdžiui, …
In:
Excerpt
nėra, upė taip pat priversta sudaryti vieškrantes potvynių vandenims praleisti. Vieškrančių apribotos upių vagos yra labai talpios, ir vanduo tik retais atvejais iš jų išsilieja (kaip tat yra Nemuno vidurupyje). Dauguma Lietuvos upių yra jau trečiojoje …
In:
Excerpt
Dėl to Nemuno žemupyje potvynių aukščio mažėjimas nėra toks ryškus kaip Dauguvoje, Dniepre arba Volgoje. Intakų žemupiuose potvynių aukščiai nesumažėja, nes jų patvinimo metu vandens lygis pakyla ir vyriausiojoje upėje. Nemuno intakų žemupiuose potvyniai …
In:
Excerpt
Nemunas ir Neris jungia daugelį režimo tipų ir todėl ne- tenka tiems tipams būdingų bruožų. Lygių svyravimų eiga įvairių grupių upėse pavaizduota 24, 25 ir 26 pav. pateik- tuose brėžiniuose. cm 100 50 APAŠČIA ŠIMPELIŠKĖJE VARĖNA VARĖNOJE met mi ŠVENTOJ …
In:
Excerpt
Atskirų Lietuvos TSR dalių upės truputį skiriasi ir savo vandens temperatūromis. Mūsų respublika yra tokioje kli- mato zonoje, kurioje upės vasarą-įgauna beveik vidutinę Į|s0e7 MINIJA KARTENOJE mal [ CN TW EVS JE [EV UTENA 7 [GP [EU 26 pav. Vandens lygio …
In:
Excerpt
gruodžio pradžioje, o to mėnesio antrojoje pusėje upės jau užšąla. Atsipalaiduojama nuo ledo paprastai antrojoje ko- vo pusėje. Vėliausiai nuo ledo atsipalaiduoja šiaurinės Lie- tuvos upės. Mažo nuolydžio Vidurio žemumos upės papras- tai užšąla kiek …
In:
Excerpt
tumos šlaite, Baltarusijos TSR Červenės rajone, apie 50 km į pietus nuo Minsko. Ties Pesočnos vietove jis susijungia su dviem daug didesniais už save upeliais Uša ir Loša ir nuo čia teka vakarų link net iki Katros intako žiočių, pakrypdamas tai šiaurės …
In:
Excerpt
nuolat papildydavo tirpstančio ledyno vanduo, kurio per- teklius nutekėdavo dabartiniais Įsros ir Priegliaus slėniais į vakarus. Lietuvos pietryčiais tekėjusi didelė Promerkės upė su- mažėjo, ir, pradėjus kilti nuo ledyno išsilaisvinusiam žemės paviršiui, …
In:
Excerpt
tekėjęs Įsros—Priegliaus slėniais į Aistmares ir tiesesniu keliu prasimušė į Kuršių marias. Verždamasis pro Vilkiškių kalvagūbrį, Nemunas sudarė gana žymų Ragainės—Ram- byno vingį. Prasiveržęs pro šį kalvagūbrį, Nemunas iš pra- džių tekėjo tiesiai į …
In: