Excerpt
2. Kepurėlė kūgio pavidalo arba ovalinė, akyta, į korį panašiu paviršiumi. Daugiausia pavasariniai grybai „ Briedžiukai (Morchella) 66 psl. — Kepurėlės paviršius raukšlėtas vingiuotomis raukšlė- mis, arba kepurėlė netaisyklingai skiautėta . „ Bobausiai …
Excerpt
kai juoda, išmarginta baltai rusvais vingiais ir piū- vyje atrodo lyg marmuras. Sporos elipsinės, nuo švie- siai iki tamsiai rudos spalvos Trumai (Tuber) 76 psl. Svarbesniosios buožiagrybiuų klasės gentys (3 pav., antroji ir trečioji eilės) -—- „ …
Excerpt
u Himenoforas (vamzdelinis Žo nuo kepurėlės lengvai atlupamas |. |. apiiĄ Kara T Himenoforas neatskiriamai suaugęs su šeEin mėsa; suaugę vaisiakūniai kempininės konsistencijos . „ Kempinės (Scutiger, Polypilus) 92 psl. . Himenoforas sudarytas iš palaidų, …
Excerpt
13. 14, Us 16. 1Zo 20. 62 * Lakšteliai iš pradžių balti, vėliau palaipsniui tamsėja ir suaugusių grybų visai pajuodę praskysta ir virsta juoda kaip rašalas mase, kuri drėgname ore laša iš vaisiakūnio į žemę Mėšlagrybiai (Coprinus) 214 psl. Suaugusių …
Excerpt
2ilL pr LU 23: 24, - Sporos baltos arba (kai kurių ūmėdžių) gelsvos, arba Žai 26. Kepurėlės paviršius ir šydas drėgnoje būklėje gleivėti; kepurėlė iškili, paplokščia arba nežymiai įdubusi . : š „ Guotės (Hygrophorus) 121 psl. Kepurėlės paviršius …
Excerpt
30. 31. 32. 64 „ Kotas dažniausiai kiauraviduris; kepurėlė paprastai mažai mėsinga „ . . . Plempės (Collybia) 133 psl. Kotas dažniausiai (bent iš pradžių) masyvus; kepurėlė paprastai mėsinga . . . Baltikai (Tricholoma) 136 psl. . Lakšteliai visai balti …
Excerpt
33. 34, 35. 36. 37. Jaunus vaisiakūnius gaubia apvalkas, kurio liekanos ant suaugusių vaisiakūnių kepurėlės lieka kaip miltin- gas apnašas, o prie koto pagrindo — kaip išnara; be to, kotas turi žiedą; lakšteliai iš pradžių balti, vėliau da- rosi šviesiai …
Excerpt
džiančias, ir nuo vaisiakūnio atsiknojančias higrosko- piškas skiautes . . . |. . . Žvaigždinai (Geaster) — Išorinis luobelės sluoksnis kitoks... |. |... 38 38. Vaisiakūniai daugiau arba mažiau rutulio formos, nu- laibėjusia apatine steriline dalimi, Kuri …
Excerpt
žiau išilgai raukšlėtas, kiauraviduris. Visos vaisiakūnio da- lys minkštos, vaškinės konsistencijos, gana trapios. Sporos susidaro visame raukšlėtame kepurėlės pavir- šiuje cilindriškuose aukšliuose, po 8 kiekviename aukšly- je. Jų masė balta arba truputį …
Excerpt
nepastebėtas, nors iš esmės yra geras valgomas grybas, tinkąs valgyti šviežias arba džiovintas. Ruošiant jį valgiui šviežią, panašiai kaip ir bobausius (žr. žemiau), reikia ap- virinti ir pirmąjį vandenį nupilti. Tiek valgomasis brie- džiukas, tiek ir …
Excerpt
16 pav. Puslaisvis 17 pav. briedžiukas — Mor- Aukštaūgis chella semilibera briedžiukas- — Morchella elata Gentis Bobausiai — Helvėlla L. ir Gyromitra Fr. Vaisiakūniai bendrais bruožais panašūs į briedžiukų vaisiakūnius. Šios genties grybų kepurėlė …
Excerpt
tis mirtimi. Todėl prieš gaminant juos valgiui, pirma rei- Kia apvirinti ir pirmąjį vandenį nupil- ti; po to ruošiami kaip ir kiti valgomieji grybai; skaniau- si jie kepti. Džiovinti bobausiai taip pat nenuodingi. Aukš- čiau aprašytieji briedžiukai …
Excerpt
kuriose vietose (Želvos, Balninkų apylinkėse) vadinamas pavasariniu baravyku. Lietuvos TSR labai dažnas ir žino- mas Vilniaus, Kauno ir kitų didesnių miestų rinkose kaip geras valgomasis grybas. Tinka valgyti virtas, keptas ir džiovintas, bet, prieš …
Excerpt
Pastaba, Šiai rūšiai labai artima yra Gyromitra inflata, kuri skiriasi nuo G. infula tuo, kad jos skiaučių paviršius raukšlėtas negiliomis raukšlėmis, o raukšlės viena nuo kitos atsiribojusios aštriomis briau- nomis. Retas grybas. Lietuvoje rastas …
Excerpt
damas Kaliningrado srityje. Mitybinė jo vertė tokia pat, kaip valgomojo bobausio, į kurį jis ir šiaip labai panašus, bet nuo pastarojo daugiausia skiriasi šviesesniais kepu- rėlės atspalviais ir didelėmis sporomis. Garbiniuotasis bobausis — Helvella …
Excerpt
beveik visai juoda, viduje suskirstyta į dideles, panašias į urvus, kameras; mėsa balta, trapi. Kotas briaunotai duo- bėtas, netaisyklingas, pilkų atspalvių, kiauraviduris, su- siskirstęs į išilgines kameras. Sporos bespalvės, su dideliu riebaliniu lašu …
Excerpt
Gentis Taukiai — Sarcosoma Caspary Paprastasis taukius — Sarcosoma globosum Schmiedel Tai vienintelė žymesnė rūšis. Vaisiakūnis bulvės pavi- dalo, rutuliškas arba beveik cilindriškas, vidutiniškai 3 5 cm skersmens, rudas, raukšlėtas, kaip ir valgomojo …
Excerpt
Gentis Trumai — Tuber Micheli Trumai — požeminiai grybai uždarais, į bulves arba į riešutus panašiais vaisiakūniais, rutuliškos, pailgos arba netaisyklingos formos, lygiu arba rauplėtu bei karpotu paviršiumi, gana stora luobele. Mėsa iš pradžių vienaspal- …
Excerpt
Vasarinis trumas — Tuber aestivum Vitt. Vaisiakūnis bulvės pavidalo, pailgas arba beveik ru- iuliškas, dažnai įdubusia apačia, 2,5—8 cm skersmens; luo- belė juoda arba rudai juoda, padengta didelėmis, iki 6 mm pločio, tankiai išsidėsčiusiomis karpomis. …
Excerpt
Auga nuo lapkričio iki kovo mėn. lapuočių miškuose po ąžuolais, bukais, skroblais. Labiau išplitęs Pietų ir Va- karų Europoje. Labai retai pasitaiko Latvijos TSR (Pučko, 1954). Priklauso prie labai vertingų valgomųjų grybų. Gentis Godūnai — Choirėmyces …
Excerpt
gomųjų grybų, bet žymiai menkesnės vertės, negu tru- mai. Baltasis godūnas išplitęs vidutinio klimato juostoje ir vietomis gausiai pasitaiko. Tarybų Sąjungoje jis žino- mas daugelyje vietų. Lietuvoje kol kas žinomas iš Kė- dainių apylinkių (Babėnų …
Excerpt
Mėsa minkšta, rudai juoda, išraizgyta spinduliškai pil- komis gyslomis; subrendusio grybo ji virsta palaida, dribsniuotai dulkinga mase. Aukšliai elipsės arba kriaušės pavida- lo, su 6—8 sporomis. Sporos rutuliškos, juodos, nepermatomos, 28—32 1 skers- …
Excerpt
I LENTELĖ 1. Valgomasis briedžiukas — Morchella esculenta. 2. Rudeninis bob- ausis — Gyromitra iniula. 3. Garbiniuotasis bobausis — Helvella crispa. 4. Urvuotasis bobausis — Helvella lacunosa. Visi valgomi. Nenuvirinti …
Excerpt
II LENTELĖ 1. Kekinis penkiapirštis — Clavaria botrytis. 2. Gelsvoji voveruš- ka — Cantharellus lutescens. 3. Skydinė voveruška — Cantharellus | į : : umbonatus. Visi valgomi 2 2 . …
Excerpt
ja daugiakampius arba apvalius kieto audinio plotelius. Sporos juodos, 18—21 + skersmens. Auga spygliuočių miškuose ir mišriuosiuose. Jo taiko- moji reikšmė nežinoma. Lietuvos TSR jis iki šio] neži- nomas, bet galima tikėtis jį rasti, nes jis randamas …
Excerpt
bet priskiriamos prie ketvirtosios kategorijos ir tinka val- gyti tik jaunoje būklėje; nuodingų rūšių nėra. Krūmiškasis penkiapirštis — Clavaria flava (Schaeff.) Fr. Vaisiakūnis 4—15 cm aukščio, krūmiškai gausiai išsiša- kojęs iš bendro trumpo ir storo …
Excerpt
Sporos 6—7 X3—4 w dydžio, masėje ochrinės, su vienu 1iebaliniu lašeliu. Auga vasarą spygliuočių miškuose tarp samanų, daž- nai dideliais būriais. Jaunoje stadijoje valgomas. Dažnai randamas Vilniaus, Trakų, Kauno apylinkių miškuose (dau- giausia …
Excerpt
Kekinis penkiapirštis — Clavaria botrytis Pers. (II lentelė, 1 pav.) Vaisiakūnis 6—12 cm aukščio, iki 16 cm pločio. Trum- pas ir storas balsvas arba kartais rausvas kotas šakojasi į keletą didelių šakų, kurios savo ruožtu šakojasi į gausybę smulkesnių ir …
Excerpt
gelsvai ochrinė, vėliau įgauna šviesiai rudą ir rudą arba pilkšvai rudą spalvą; paviršius iš pradžių lygus, vėliau išilgai raukšlėtas. Mėsa balta, puri, minkšta (pasenusių vaisiakūnių sausa ir tampri), malonaus skonio ir kvapo. Sporos pailgai elipsinės, …
Excerpt
Gentis Raukšliai — Sparassis Fr. Vidutinio klimato juostoje žinoma vienintelė rūšis. Raukšlius kopūstgalvis — Sparassis crispa (Wulf.) Fr. Vaisiakūnis daugiau arba mažiau rutuliškas, iki 15—20 cm skersmens, bet kartais išauga net iki 2—5 kg arba dar …