Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
VII LENTELĖ 1. Rausvoji geltonpėdė — Gomphidius roseus. 2. Ūmėdinė guotė — Hygrophorus russula. 3. Geltonrudis baltikas — Tricholoma flavo- „ brunneum. Valgomi …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
„ BUIOBjeA3N DALIS agA501/5 — ŠpNgPLUINĖ) 10AS[395 £ *PUI -OBĮBA 'DIOpOo 344501115 — 3pngeunei ordeaX 7 "PWUOBIPĄ 'snusoyjpBD snioydo16A57 — a10n6 1[ordeny “Į A1aLNaA …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
čia gelsvo atspalvių, kartais beveik visai baltas, lygus, plikas, Mėsa išblukusios žalsvos arba nešvariai baltos spalvos, stangri, stipraus anyžiaus kvapo, malonaus skonio. Lakšteliai iš pradžių melsvai žali, kepurėlės spalvos, vė- liau būna pilkai …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
Auga antroje vasaros pusėje ir rudenį sausose pievose, ganyklose, šlaituose, pakelėse ir net dirvose arba miškuo- se, pavieniui arba tiltais. Valgoma. Lietuvoje jos išsiplati- nimas netirtas. Prošinskio (1931) minima Trakų apy- linkėse.- Pilkoji …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
dęs Trakų apylinkėse; gana dažnai pasitaiko Vilniaus apy- linkėse. Pastaba. Pilkąją tauriabudę lengva supainioti su kvapiuoju balti- ku — Tricholoma irinum (žr. žemiau), nes abu šie grybai savo išvaiz- da labai panašūs; tačiau jau vien iš to, kad baltiko …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
Ilgakotė tauriabudė — (Clitocybe laccata (Scop.) Fr. (Laccaria laccalta B. et Br.) Kepurėlė iškili arba truputį įdubusi, vidutiniškai 3— 5 cm skersmens, drėgna būna rausvos kūno spalvos, sau- sa — daugiau ochrinės spalvos; iš pradžių lygi ir beveik plika, …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
rūšies tuo, kad visos vaisiakūnio dalys ne tik iš paviršiaus, bet ir viduje yra gražios, tamsiai violetinės spalvos, kuri tačiau džiovinant grybą greit išnyksta, ir vaisiakūnis pasi- daro išblukęs, pilkšvas arba pilkas. Gentis Plempės — Collybia Fr. …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
somu aptrauktas; dažniausiai, bent suaugusioje būklėje, kiauraviduris. Sporos elipsinės, 7—9X5—6 m dydžio, su 1—2 riebali- niais lašeliais, masėje baltos. Auga rugsėjo— gruodžio mėn., o šiltomis žiemomis kar- tais iki balandžio mėn. ant įvairių medžių, …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
Kotas 7—12X1—2 cm dydžio, beveik cilindriškas arba į apačią truputį sustorėjęs, iš pradžių baltas, vėliau darosi šviesiai pilkai rusvas, plaušingai ruožuotas, viršutinėje da- lyje baltai apmūsojęs, tamprios konsistencijos, subrendusioje stadijoje …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
sustorėjęs, į viršų palaipsniui laibėjantis, kietos kremzli- nės konsistencijos, senesnių egzempliorių kartais kiaura- viduris, Sporos elipsinės, 8—9X4—5 1 dydžio, su riebaliniu la- šeliu, baltos spalvos. Auga nuo vidurvasario iki vėlyvo rudens …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
Mėsa balsva, po luobele geltona, stora, malonaus (agur- kų) kvapo ir skonio. Lakšteliai ryškios sieros geltonumo arba geltonai alyvi- nės spalvos, tankūs, platūs, prisegtiniai arba beveik laisvi. Kotas trumpas, kresnas, 2,5—6X1—2 cm dydžio, sieros …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
Geltonrudis baltikas — Tricholoma flavobrunneum Fr. (VII lentelė, 3 pav.) Kepurėlė 5—10 cm skersmens, jauna kūgiškai iškili ar- ba pusrutuliška, vėliau paplokščiai prasiskleidžia, kraštai darosi spinduliškai rievėti. Luobelė gleivėtai slidi, smulkiai …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
Mėsa iš pradžių balta, vėliau darosi gelsvai balta, po pat luobele ir kote šviesiai geltona, stangri, dažnai nema- lonaus kvapo ir skonio. Lakšteliai nuo šviesiai iki tamsiai alyviškai rudos arba tamsiai rudos spalvos, siauri, tankūs, priaugtiniai arba …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
„ džia arba kartais pasilieka su kauburėliu viduryje; jaunoje „stadijoje balta, vėliau darosi šiaudinės arba šviesiai ochri- nės spalvos. Jauną vaisiakūnį gaubia plono šilko pavidalo šviesiai violetinis apvalkas, kuris, suaugęs su kepurėlės paviršiumi, …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
Gentis Pievagrybiai — Psalliota Fr. arba Agaricus L. Vaisiakūniai taisyklingi; kepurėlė mėsinga, jos pavir- šius lygus arba plaušuotas bei žvynuotas, dažniausiai balsvos, balsvai gelsvos arba balsvai rusvos spalvos; apa- tinę pusę jaunoje stadijoje gaubia …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
gelsta, plikas arba truputį žvynuotas, masyvus, su gana "siauru, vienlinku, baltu žiedu. Sporos plačiai elipsinės, 6—7 X5—5,5 + dydžio, purpu- riškai rudos. Auga visą vasarą, kartais ir rudenį, panamėse, pakelė- se, ganyklose, parkuose, trąšioje dirvoje, …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
pradžių pilkšvai rožiniais, vėliau tamsiai paruduojančiais lakšteliais ir mažesnėmis, 5—6X3 1 dydžio rudomis spo- romis. Pagal augimo laiką, augimvietes ir ekonominę vertę panašus į valgomąjį pievagrybį. Miškinis pievagrybis — Psalliota silvatica …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
šiumi, violetiškai rudos arba purpuriškai rudos, kartais „beveik juodos. Auga miškuose, kartais ir už miško ribų, dažniausiai trąšioje dirvoje. Valgoma rūšis žinoma tik viena. Melsvažalė gleiviabudė — Stropharia aeruginosa (Curt) Fr. Kepurėlė iš pradžių …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
Auga rudenį, kartais ir vasarą miškuose, parkuose, so- duose, krūmuose, aplink medžių kamienus, pūvančius kel- mus, tarp senų lapų, taip pat ir trąšiose pievose, ganyklose, panamėse, dažnai dideliais būriais. Valgoma; geriausia tinka valgyti šviežia; …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
daugiausia tik pagal jų spalvas ir iš dalies. pagal augim- "vietes, todėl ūmėdžių rūšių žino daug mažiau, negu yra tikrumoje. Botanikai ūmėdžių priskaito šimtus rūšių; Euro- pos vidutinio klimato juostoje jų auga daugelis dešimčių rūšių. Sistematinio …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
plokščia arba netaisyklingai išlenkta, su giliai įdubusiu viduriu; jos paviršius baltas, vėliau darosi gelsvai, rusvai arba rudai dėmėtas, plikas, bet dažnai, ypač jaunoje stadi- joje, aplipęs dirvos trupinėliais bei šapeliais; luobelė pri- kepusi prie …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
na sutrūkinėjusi, todėl kepurėlės paviršius atrodo žalsvai "žvynuotas. Mėsa balta, tanki, trapi, bekvapė, švelnaus skonio. Lakšteliai iš pradžių balti, į galą darosi gelsvi, laisvi arba prisegtiniai, tankūs. Kotas cilindriškas, 4—10 X2—4 cm dydžio, …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
Kislioji ūmėdė — Russula lutea (Huds.) Fr. Kepurėlė 3—5 cm skersmens, įdubusiu viduriu, beveik ryškiai auksuotai geltona, bet per ilgesnį laiką apiblunka, beveik visai pabala; luobelė sušlapusi būna slidi, sau- sa — blizganti, lengvai nulupama. Mėsa …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
„Mėsa balta, po luobele gelsva, senesnių vaisiakūnių ga- Ji būti pilkšva, malonaus, bet kartais truputį dervos kvapo ir daugiau arba mažiau, kartais labai silpnai, deginančio skonio. Lakšteliai iš pradžių balti, vėliau pagelsta iki blyškiai ochrinės …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
Sporos elipsinės, 10—14X8—12 „ dydžio, dygliuotos, masėje šviesiai ochrinės. Auga rugpiūčio—rugsėjo mėn. pušynuose. Valgoma šviežia ir sūdyta, vidutiniškos vertės. Rasta Vilniaus ir Kauno apylinkių miškuose, greičiausia ir kitur nereta. Auksaviršė ūmėdė — …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
Tikroji ūmėdė — Russula vesca Fr. Kepurėlė 7—11 cm skersmens, iš pradžių pusrutuliškai išgaubta, vėliau darosi paplokščia, įdubusiu, kartais piltu- vėlio pavidalo viduriu, matinė, violetiškai raudonos spal- vos, daugiau ar mažiau rusvu arba ochriniu …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
SouOBIPA 'SU225211A DINSsny. — 9paUmM IWOAS[PZ 7 "DIIj9P DINSSNŲ — 9jonpIeb a3paUN Į - TS NN K A1ALNA1 XIX Šiai i …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
SOWOBIPA 'SUD10/029p DįNssny — apaum IorpUPUNIĄ 7 'DoNojOJYDO Dįnssnų. — 3PaUN 2S1IAUOJ[8O Į AIALNAI XX …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
Rausvoji ūmėdė — Russula alutacea (Pers.) Fr. (XXI lentelė, 1 pav.) Kepurėlė 8—16 cm skersmens, iš pradžių pusrutuliškai išgaubta, vėliau darosi paplokščia įdubusiu viduriu, tam- siai violetinė, purpurinė arba skaisčiai raudona rusvo arba alyvinio …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View
Excerpt
- Mėsa balta, perlaužta darosi blyškiai rusva arba gelsva, stangri, kieta, truputį karstelėjusi. Lakšteliai iki 12 mm pločio, prisegtiniai, iš pradžių šviesūs, vėliau darosi ochros geltonumo. Kotas 4—8 cm ilgio, iki 3 cm storio, baltas arba rausvas, …
In:
Valgomieji ir nuodingieji grybai /
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 3820
  • Page 3821
  • Page 3822
  • Page 3823
  • Current page 3824
  • Page 3825
  • Page 3826
  • Page 3827
  • Page 3828
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »