Excerpt
Gentis Taukiai — Sarcosoma Caspary Paprastasis taukius — Sarcosoma globosum Schmiedel Tai vienintelė žymesnė rūšis. Vaisiakūnis bulvės pavi- dalo, rutuliškas arba beveik cilindriškas, vidutiniškai 3 5 cm skersmens, rudas, raukšlėtas, kaip ir valgomojo …
Excerpt
Gentis Trumai — Tuber Micheli Trumai — požeminiai grybai uždarais, į bulves arba į riešutus panašiais vaisiakūniais, rutuliškos, pailgos arba netaisyklingos formos, lygiu arba rauplėtu bei karpotu paviršiumi, gana stora luobele. Mėsa iš pradžių vienaspal- …
Excerpt
Vasarinis trumas — Tuber aestivum Vitt. Vaisiakūnis bulvės pavidalo, pailgas arba beveik ru- iuliškas, dažnai įdubusia apačia, 2,5—8 cm skersmens; luo- belė juoda arba rudai juoda, padengta didelėmis, iki 6 mm pločio, tankiai išsidėsčiusiomis karpomis. …
Excerpt
Auga nuo lapkričio iki kovo mėn. lapuočių miškuose po ąžuolais, bukais, skroblais. Labiau išplitęs Pietų ir Va- karų Europoje. Labai retai pasitaiko Latvijos TSR (Pučko, 1954). Priklauso prie labai vertingų valgomųjų grybų. Gentis Godūnai — Choirėmyces …
Excerpt
gomųjų grybų, bet žymiai menkesnės vertės, negu tru- mai. Baltasis godūnas išplitęs vidutinio klimato juostoje ir vietomis gausiai pasitaiko. Tarybų Sąjungoje jis žino- mas daugelyje vietų. Lietuvoje kol kas žinomas iš Kė- dainių apylinkių (Babėnų …
Excerpt
Mėsa minkšta, rudai juoda, išraizgyta spinduliškai pil- komis gyslomis; subrendusio grybo ji virsta palaida, dribsniuotai dulkinga mase. Aukšliai elipsės arba kriaušės pavida- lo, su 6—8 sporomis. Sporos rutuliškos, juodos, nepermatomos, 28—32 1 skers- …
Excerpt
I LENTELĖ 1. Valgomasis briedžiukas — Morchella esculenta. 2. Rudeninis bob- ausis — Gyromitra iniula. 3. Garbiniuotasis bobausis — Helvella crispa. 4. Urvuotasis bobausis — Helvella lacunosa. Visi valgomi. Nenuvirinti …
Excerpt
II LENTELĖ 1. Kekinis penkiapirštis — Clavaria botrytis. 2. Gelsvoji voveruš- ka — Cantharellus lutescens. 3. Skydinė voveruška — Cantharellus | į : : umbonatus. Visi valgomi 2 2 . …
Excerpt
ja daugiakampius arba apvalius kieto audinio plotelius. Sporos juodos, 18—21 + skersmens. Auga spygliuočių miškuose ir mišriuosiuose. Jo taiko- moji reikšmė nežinoma. Lietuvos TSR jis iki šio] neži- nomas, bet galima tikėtis jį rasti, nes jis randamas …
Excerpt
bet priskiriamos prie ketvirtosios kategorijos ir tinka val- gyti tik jaunoje būklėje; nuodingų rūšių nėra. Krūmiškasis penkiapirštis — Clavaria flava (Schaeff.) Fr. Vaisiakūnis 4—15 cm aukščio, krūmiškai gausiai išsiša- kojęs iš bendro trumpo ir storo …
Excerpt
Sporos 6—7 X3—4 w dydžio, masėje ochrinės, su vienu 1iebaliniu lašeliu. Auga vasarą spygliuočių miškuose tarp samanų, daž- nai dideliais būriais. Jaunoje stadijoje valgomas. Dažnai randamas Vilniaus, Trakų, Kauno apylinkių miškuose (dau- giausia …
Excerpt
Kekinis penkiapirštis — Clavaria botrytis Pers. (II lentelė, 1 pav.) Vaisiakūnis 6—12 cm aukščio, iki 16 cm pločio. Trum- pas ir storas balsvas arba kartais rausvas kotas šakojasi į keletą didelių šakų, kurios savo ruožtu šakojasi į gausybę smulkesnių ir …
Excerpt
gelsvai ochrinė, vėliau įgauna šviesiai rudą ir rudą arba pilkšvai rudą spalvą; paviršius iš pradžių lygus, vėliau išilgai raukšlėtas. Mėsa balta, puri, minkšta (pasenusių vaisiakūnių sausa ir tampri), malonaus skonio ir kvapo. Sporos pailgai elipsinės, …
Excerpt
Gentis Raukšliai — Sparassis Fr. Vidutinio klimato juostoje žinoma vienintelė rūšis. Raukšlius kopūstgalvis — Sparassis crispa (Wulf.) Fr. Vaisiakūnis daugiau arba mažiau rutuliškas, iki 15—20 cm skersmens, bet kartais išauga net iki 2—5 kg arba dar …
Excerpt
Gentis Trimitėliai — Craterėllus Fr. Iš šios nedidelės genties žinomiausia rūšis yra Paprastasis trimitėlis — Craterellus cornucopioides (L.) Fr. Vaisiakūnis ilgo piltuvėlio arba trimito pavidalo, su giliu, iki pat koto pagrindo, įdubimu, 5—10 cm aukščio …
Excerpt
siakūnis piltuvėlio arba taurės pavidalo; kepurėlės kraštai paprastai skiautėti, išlankstyti arba šiaip netaisyklingi; jos apatinė pusė raukšlėta spinduliškai einančiomis, dvišakai išsišakojusiomis raukšlėmis, kurios toli nuauga kotu že- myn ir pamažu …
Excerpt
Gelsvoji voveruška — Cantharellus Tutescens (Pers.) Fr. (II lentelė, 2 pav.) Vaisiakūnis vamzdiškai iki pat pagrindo įdubęs, piltuvė- lio pavidalo, 2—10 cm pločio; kepurėlės kraštai skiautėti ir daugiau arba mažiau susigarbiniavę; jos paviršius pilkš- vai …
Excerpt
Auga vasarą pušynuose, viržynuose ir pakelėse tarp samanų, kartais dideliais būriais. Valgoma, bet dėl savo smulkumo menkavertė. Lietuvoje rasta Trakų (Proszyns- ki, 1931) ir Vilniaus apylinkėse, kitur netirta. Gentis Dyglučiai — Hydnum L. Vaisiakūniai …
Excerpt
tais beveik šoninis, baltas arba kepurėlės spalvos, 3—6 cm ilgio, 1—2 cm skersmens, masyvus, standus. Sporos 6—7 X5—6 „ dydžio, masėje baltos arba truputį gelsvos. Auga nuo vasaros antrosios pusės iki rudens lapuočių, rečiau spygliuočių miškuose, ypač …
Excerpt
Koralinis dyglutis — Hydnum coralloides (Scop.) Fr. (Dryodon coralloides Scop.) Vaisiakūnis netaisyklingas, išsišakojęs panašiai kaip ko- ralas, 10—40 cm skersmens, baltas, gelsvas arba rausvo at- spalvio, priaugęs prie substrato trumpu, kresnu kotu. Dyg- …
Excerpt
kai kurios dirvožemyje ir ant medžių augančios rūšys jau- noje būklėje gali būti panaudotos maistui, bet priklauso prie menkaverčių grybų. Avinė kempinė — Scutiger ovinus (Schaetf. ex Fr.) Murr. [Polyporus ovinus (Schaeff.) Fr., Caloporus ovinus Gučl.] …
Excerpt
Šakotoji kempinė — Polypilus umbellatus (Ders. ex Fr.) Bond. et Sing. (Polyporus umbellatus Fr.) Vaisiakūnis — didelė. kupeta kepurėtų, mažų vaisiakū- nių, kurie sudaro skėtišką, iki 20 cm skersmens arba dar didesnę puokštę, išeinančią iš bendro, storo, …
Excerpt
ant ąžuolinių ir skroblinių, taip pat žemėje, kur yra daug pūvančios medienos. Pasitaiko gana retai. Priklauso prie valgomųjų grybų; tinka valgyti švieži ir džiovinti. Lietu- voje kol kas rastas tik Vidgirio miške prie Alytaus, skrob- lyne. Pastaba. …
Excerpt
Auga nuo vasaros antrosios pusės iki rudens apie lapuo- čių medžių — ąžuolų, liepų, guobų, bukų — senų stuob- 37 pav. Didžioji kempinė — Polypilus giganteus rių pagrindus. Jaunoje būklėje valgomas. Lietuvos TSR jo augimviečių iki šiol nežinoma. Kuokštinė …
Excerpt
III LENTELĖ 2 1. Čerpėtasis dyglutis — Hydnum imbricatum. 2. Žalsvasis baravy- kas — Boletus subtomentosus. Valgomi …
Excerpt
IV LENTELĖ 1. Tikrinis baravykas — Boletus edulis. 2. Šilinis baravykas — BO- : letus granulatus. Valgomi …
Excerpt
Auga antroje vasaros pusėje ant ąžuolų ir skroblų stuob- Tių arba kelmų; nedažnas. Jaunoje būklėje valgomas. Lie- tuvos TSR tikslesnių jo augimviečių nežinoma. Pastaba. Tautosakos rinkėjas J. Bražinskis iš Babrungėnų prieš keliolika metų V. D. …
Excerpt
1. Kepurėlė ruda, Ka tamsiai rudais, dideliais atspu- rusiais žvynais... 4... Strobilomyces . Kepurelelibe i0kiU- žvynų 2722 2. Vaisiasluoksnio vamzdeliai vos 1—2 mm ilgio ir labiau panašūs į išvingiuotus plyšelius, negu į vamzdelius; spo- rų masė …
Excerpt
pradžių labai smulkios, apskritos, senų vaisiakūnių žymiai didesnės (iki 3—4 mm skersmens), nuo koto beveik atstoju- sios. Mėsa balta, po pat luobele kartais rausva, perpiauta nekeičia spalvos, jaunų vaisiakūnių kieta, pasenusių išti- žusi. Kotas jaunų …
Excerpt
Be to, dar žinomas var. laevipes Massel, kuris skiriasi nuo kitų varietetų visai lygiu, be gyslelių tinklo, baltu arba silpnai rusvu kotu; auga rugpiūčio—spalio mėn. - Baravykas raudonviršis — Boletus versipellis Fr. Kepurėlė iš pradžių pusrutuliška, …