Excerpt
yra neuronų, turinčių labai specializuotus -recep- tyvinius: laukus. Tokie neuronai vadinami detek- toriais. Regos sistemoje rašti spalvos, kampo, krypties įr padėties detektoriaii Klausos siste- moje --dažnumo ir moduliuotų garsų detektoriai, …
Excerpt
švietus šią omatidiją šviesos taškelių. Apšvietus kaimynines omatidijas, ekscentrinės ląstelės ak- tyvumas mažėja. Slopinantis kaimyninių ląstelių poveikis ir kuvo pavadintas šoniniu slopinimu. Slopinimas būna tuo stipresnis: 1) kuo stipriau dirginamos …
Excerpt
38 pav. Tinklainės ganglijinių ląstelių atsakymų į šviesos įjungimą ir išjungi- mą tipai, T. Šuje T | Paaiškinimai teks - te. ir suvbkimus. Jie yra aplinkos poveikių ir jų sa- vybių atspindžiai Okjektyvus pojūčio koreliatas yra nervinės veiklos pokyčiai. …
Excerpt
regos, skonio ir tt. (Hjinskis, 1971). Receptorius, kaip ir visos gyvos ląstelės, yra jaudrus,. Jo vi- dus užkrautas neigiamai išorės terpės atžvilgiu. Mechaninis arba cheminis receptoriaus membra- nos dirginimas sukelia depoliarizaciją, Ly. membra- ninio …
Excerpt
a) pirminiame receptoriuje: Recepcinis Mediatoriaus Stimulas., | potencialas | Nervinis išskyrimas (generacinis impulsas ir Lt potencialas į Transformacija enera- Mediacija cija b) antriniame receptoriuje: Recep-;Mediato-1Genera-| Nervi-|Media - , cinis …
Excerpt
Pecgptorius Šensoriniai nevronai “. Stirnvtas S L žugė Km €—————4 €-——————- campliugė pią mpulsų abžnymas NL : “Nervinių i | Aetepeinia patencialo Simulo stijanunas "Laikas Laikas Lai kas 39 pav. Stimulo energijos ir nervinių procesų stiprumo …
Excerpt
šiui su kūnu. Todėl Fechneris teigė, kad tiesio - ginis proporcingumas yra tarp stimulo ir jaudi- nimo, o logaritminis tarp jaudinimo ir pojūčio. Tuomet pagrindinis psichotizikos dėsnis turi bū- t užrašytas taip; S = klg E. Tokiam požiūriui ap- "Einti …
Excerpt
Du “o a PUlsėi /5ek. Impulsai /sek. LH Recepcinis palzme. TA V Ip . Recepeinis patare, i 2 40 pav. Ryšys tarp stimulo intensyvumo ir jau- dinimo procesų. Iš grafikų nesunku suvokti, kad logaritmavimas vyksta išorinės energijos transformacijos į ner- vinį …
Excerpt
spalvą, formą, dydį; cheminės medžiagos - pagal atomų išsidėstymą molekulėse ir tt Subjektyvių skyrimo laiptelių yra labai daug. Nemažiau turi būti ir nervinio proceso gradacijų. Kitas svarbus požymis - intensyvumas, kuris lemia pojūčio stip- rumą. Iš …
Excerpt
skaidulos, įnervinančios galūnių pirštus, pačios l- siausios. Jos turi apie 800 sąsmaukų. Kiekvieno- jo sąsmaukoje nervinis impulsas atgaminamas toks, koks jis buvo kitose sąsmaukose,. Jeigu ge- neracijos pastovumo nebūtų, nervinio impulso amp- NHtudė …
Excerpt
regos nervo skaidulų. Čia turėtų būti perduoda- mą 1000000bitų informacijos. Tačiau psichotizi- kiniame lygyje Žmogu: sugeba priimti ir perduo- u tik 4 bitus informacijos. Sensoriniu kodavimu ypač susidomėta, kai Edrijanas (1928) aptiko, jog nervinių …
Excerpt
s7—M—| iii) s“z=——M-į Ps+------11-+ | v. Sensorinio kodavimo nerviniais impulsais būdai. rodavimas kanalo numerių; B - sužadintų 1lų kiekių; C - impulsacijos trukme; D - la- Uu periodų; E - nervinių impulsų dažnumų; mervinių impulsų grupavimu ir …
Excerpt
procesą vis daugiau įsijungia receptorių ir ki- tų sensorinių elementų. Maksimalus dirginimas sujaudina visus sensorinės sistemos elementus. Šiam kodavimo būdui artimi kiti du būdai - tai kodavimas nervinių impulsų dažnumų ir kodavi- mas nervinių impulsų …
Excerpt
(41 pav., F). Ar tikrai sensorinėse sistemose koduojama tokiu būdu;kol kas nenustatyta. Nerviniai impulsai sal būti generuojami po vieną ir grupėmis arba, kaip kalba specialistai, sinchronizuotai ir desinchronizuotai (41 pav., H), Pavyzdžiui, miegančių …
Excerpt
ir jo priežastis. Kryptingą funkcijų kitimą galima užregistruoti tik stebint sensorinės sistemos veik - l4ą ilgesnį laiką. Stebint trumpai, kryptingĘ. kitimą užgožia atsitiktinės sensorinės funkcijos fluktua- cijos. Kad atsitiktinių fluktuacijų aibėje …
Excerpt
mo kitimas. Silpno dirginimo fone sensorinių sis - temų jautrumas didėja (slenksčiai mažėja), stip- raus dirginimo fone - mažėja (slenksčiai didė- ja). Šį teiginį galima pailiustruoti kasdieninio gy- venimo pavyzdžiais. Įeikinė vakare iš lauko į stipriai …
Excerpt
Adaplacija silpnam ATI Taaptaci/a stipriam dirginimai JavtrumaslE= WJ „ Laikas „min. 42 pav. Sensorinės adaptacijos silpnam ir stip- riam dirginimams kreivės. biausia skirtumų priežastis ta, kad skirtingi ana- lLizatoriai adaptuojasi nevienodai Greitai ir …
Excerpt
pradeda keliauti nerviniai impulsai. Pradžioje jų dažnumas labai didelis, tačiau laipsniškai jis ima mažėti (40 pav., D). Sensorinės adaptacijos mechanizmai sudėtin- gi. Granito (1957) nuomone, pagrindinė adapia- cijos priežastis yra aferentinių galūnėlių …
Excerpt
1 3 L š 2 š 4 6 43 pav. Įvairių receptorių adaptacijos pastoviam dirginimui kreivės (Edrianas, 1928 J. Kuo kreivė arčiau nulinės tHinijos, tuo Žemesnis receptoriaus aktyvumas, I - varlės raumens receptorius; IN - katės spau- dimo receptorius; II - …
Excerpt
Žžinimas arba padidinimas, pertrauka, pašalinis sti- mulas ). Sensibiliegacija ir inaktyvacija,. Sensorinė adap- tacija, pripratimas ir nuovargis atsiranda dėl! ilga-> laikės stimuliacijos. Tačiau sensorines tunkcijas ilgesniam ar trumpesniam laikui gali …
Excerpt
Analizatoriaus žievės atskirų taškų jautrumą ga Lima keisti atitinkama Žodine instrukcija, nusista- tymu ir kt. (Čiuprikova, 1968). Sensorinės siste- mos įautrumas priklauso nuo amžiaus, endokrini- nių ir kitų vidaus terpės veiksnių. Pavyždžiui, iki 25-30 …
Excerpt
ruota akis - tik 0,1 mm tarpelį, Audinių dažyto- jai skiria apie 60 juodos spalvos niuansų. Labai tobula sūrio, vyno, tabako ir arbatos degustato- rių uoslė ir skonis, dailininkų sugebėjimas skirti formas, proporcijas ir spalvos tonus. Kravkovo (1946) …
Excerpt
t skyrius. REGOS SISTEMA v 1. ŠVIESA IR AKIES OPTIKA Regos funkcijos. Vieni mokslininkai mano, kad regos organu Žmogus gauna 804 visos in- formacijos, kiti šį skaičių padidina iki 904, Ta- Čiau tiksliai regos kanalu gaunamos ifKHormaci- jos 'dar niekas …
Excerpt
gos dirgiklis. Žodis "energija" reiškia, kad švie - sa gali atlikti tam tikrą darbą: šildyti kūnus, su- kelti chemines reakcijas ir Lt. Šviesos srautas sudarytas iš mažiausių dalelyčių - fotonų (arba kvantų J. Ore šviesos dalelytės juda 300000 ki- lometrų …
Excerpt
Perca ŠA, Dar Niutonas įrodė, kad baltos šviesos srau- tas nera vienalytis. Jis sudarytas iš Įvalraus I!- Bio elektromasnetinių bangų. Specialios prizmės mų TTT | InArarav | Jigos radijo | donizji | dangos „i [mezk=B) Ni | 7umpos | "—— ji Į radijo dangos …
Excerpt
pagalba Niutonui pavyko suskaidyti baltą šviesą į atskiras monochromatines šviesas, Fizikinis monochromatinės šviesos rodiklis yra bangos il- gis, psichologinis - atitinkama spalva. Monochro- matinės šviesos pagal bangos ilgį išsidėsto taip: violetinė - …
Excerpt
Akies sandara. Periferinę regos sistemos da- l sudaro akių obuoliai, juos judinantys raume- nys ir apsauginiai duriniai (vokai sų konjunktyva ir ašarų liauka). Akis dažnai lyginama su foto- aparatu. Ir vienas, ir kitas turi optinę sisterną, pritaikymus …
Excerpt
45 pav. Akis ir foto - aparatas (Uoldas, 1974), Ir akyje, ir totoapa - A IBP < ) rate yra lęšiai, foku- A sirai T, suojantys apverstą atvaizdą šviesai jautriame sluoksnyje. Fotoapara - to diafragmą atitinka akies rainelė. 1 > konjunktyva; 2 - lęšiuko …
Excerpt
Vidinis gyslainės paviršius padengtas pigmen- tuotų ląstelių sluoksniu, Vidinis piementinio sluoks- nio paviršius ribojasi su trečiu akies apvalkalė- liu — tinklaine (retina). Šiame apvalkalėlyje yra išsidėstę šviesai jautrūs elementai - fotorecepto- …
Excerpt
mo ir Kkonvergentinius -divergentinius judesius, Abiejų akies obuolių sakadiniai judesiai sinchro- niški, Jie gali būti valingi ir nevalingi. Sakadi- nių judesių amplitudė svyruoja nuo kelių kampi- nių minučių iki keleto laipsnių. Konvergentiniai- …