Excerpt
įr disimiliacijos procesai. Pirmoji substancija yra geltonos -mėlynos spalvų suvokimo pagrindas, antroji - raudonos -žalios, trečioji - baltos-juo- dos. Šviesių (raudonos, geltonos, baltos ) spal- vų pojūčiai atsiranda vykstant disimiliacijos pro- cesams, …
Excerpt
miausia neurofiziologai ėmė ieškoti skirtingų pig- mentų ir kūgelių. Buvo nustatyti tokie faktai, 1, Kolorimetrijos (spalvų matavimo ) metodo esmė - monochromatinių spalvų lyginimas su spal= vų maišymo keliu gauta spalva, Ne visose spekt- ro dalyse šis …
Excerpt
rūšių kūgeliai, turintys skirtingus pigmentus.Vie - nų kūgelių jodopsinas geriausiai absorbuoja 445- 450 nm ilgio. šviesos bangą, antros rūšies kū- gelių - 525-535 nm, trečios - 550-570 nm. Šie šviesos absorbcijos maksimumai atitinka vėl mė- lyną, Žalią …
Excerpt
4 4001 Š 58- 3 D į S S = IU g P m 400 790 švresas bangos MRis, RM 69 pav. Tinklainės ganglijinių ląstelių ir regos nervo skaidulų reakcijų į monochromatinę šviesą tipai (Granitas, 1967). maciją apie raudoną, žalią ir mėlyną šviesas, De Valua (1965) …
Excerpt
sa sukėlė "on" atsakymą, o periferijos dirgini- mas - "off". Papildoma raudonai spalva - žalia sukeldavo visiškai priešingus atsakymus: cent- ro dirginimas - "off", periferijos - "on". Buvo neuronų, kurie "on" reakcija atsakydavo į re- ceptyvinio lauko …
Excerpt
Dar iki oponentinių neuronų suradimo kaikų- rie mokslininkai teigė, kad Žmogaus spalvinį regė- jimą iš dalies paaiškina tiek Heringo, tiek Jungo- Helmholco teorijos. Šių teotijų prieštaringumas yra tik tariamas. Trikomponentinė teorija gerai pa- aiškina …
Excerpt
"abejo, abiejų teorijų sujungimas dar nėra baigtas, ir tikrieji spalvinio FPegėjimo neurofiziologiniai me- chanizmai nėra visiškai aiškūs. Spalvoms jautrūs daugelis gyvūnų: ir stubu- riniai, ir bestuburiai. Trys pigmentai surasti auksinės žuvelės, staro, …
Excerpt
+1eponf so;5Zz0pnu (tp -Ną OUTUSsAK8S tUunyeUu SsorDUPIMSsIAI *'so4xeS Gizpsu softoNnijOAXZ > 7e10d0 (rerdurexį. į ) NITSSNA AI (rerduroyerzeįs) Nirogsųs SeįKpo1ed PiUuNnaKS NU -STAX9IŲ S9LL (T26T 'seA0110) efronijoAD3 ounfašas1 orutapedS "And 22 - …
Excerpt
Uftravio- etinė 73 pav. Žmogaus ir bitės spalvų ratai (Berto- nas; 1972). Bitės nemato raudonų, o Žmogus - ultravioletinių spindulių. suvienodina. Daltonįzmas - dažnokas spalvinio regėjimo sutrikimas. Jis būdingas maždaug 104 vyrų ir 0,59 moterų. …
Excerpt
teranopus (aklus Žaliai spalvai) ir tritanopus (aklus mėlynai ir violetinei spalvoms). Dažaiau- siai pasitaikantis regėjimo sutrikimas > jau minė= tas daltonizmas (protanopija). Protanopai mato tik dviejų tipų atspalvius: geltonus ir mėlynus. Raudonos ir …
Excerpt
pirhi spalvimo rEgĖ//MO Slikiai m ---- Ji L aa ----- £ $ 2 Kaamolnė MIMOCNO - Dre/vIYNa- įPrelvanazja Indžjja 22 TIT TI „---71M----Ą „----/ |M—----—-ą į X N 1 -—- + | Bafa- | |Deuter-| | ThT- Bd'a- | | Deuter-| | TH7- nd | | anona | |Oraorng- | | ja a ja …
Excerpt
jektai turi specifišką erdvinę išraišką. Suvokimo objektas arba fisūra visada ryškesnė už jį su- pantį foną. Tarp objekto ir fono visada yra tam tikra dinaminė pusiausvyra: tai, kas buvo suvo- kimo objektų, gali tapti fono dalimi, ir atvirkščiai. Vienas …
Excerpt
tyvinius laukus turi šoninio kelinio kūno neuro- nai. Regos žievės neuronų atsakymai į difuzinį apšvietimą sudėtingesni negu tinklainėje ir šoni= niame keliniame kūne. Vakarų Vokietijos psicho- fiziologas Jungas ir įo bendradarbiai (1957) ra- do 5 regos …
Excerpt
nereaguoja į dirginimą difuzine šviesa (A neuro- nai). B neuronai (254) jaudinimu reaguoja į švie- sos įjungimą ir slopinimų - į šviesos išjungimą. C neuronai reaguoja slopinimu ir į šviesos įjun- gimą, ir į išjungimą. D neuronai reaguoja priešin= gai B …
Excerpt
būdino Lindsėjus ir Normanas (1974): "... jis są- žiningai perduoda informaciją sekančiam perdir- bimo aukštui"!. Žinant šoninio kelinio kūno abi- pusius ryšius su retikuline formacija, regos Žie- ve ir kitomis smegenų struktūromis, jo "sąžinin- gumų" …
Excerpt
tinklainės projekcija kituose 17 lauko sluoksniuo- se. 18 ir 19 laukų ryšio taškas į tašką su tink- laine jau nėra. ' Formos detektoriai Susipažinę su šoninio ke- linio kūno neuronais, Hjubelis ir Vizelis (Hiubelis, 1960) ėmė mikroelektrodais "medžioti" …
Excerpt
jaudina detektorių per slopinimo zoną, o šviesa - per jaudinimo zoną. Linijos, plyšio ir ribos de- tektorių reakcijos ir rsceptyvinių laukų formos pavaizduotos 76 pav. Iš paveiksliuko matyti, kad paprastų neuronų reakcijos dydis priklauso nuo stimulo …
Excerpt
Linijos defeklorius 8 Ply šio detektorius INIA= YS|e= Bi6os aetettorius di N Ė M m ——— —-—-— > > ———---- 76 pav. Katės regos žievės paprastų neuronų (linijos, plyšio ir ribos detektorių ) receptyviniai laukai ir reakcijos, A - atitinkamo stimulo …
Excerpt
6 ŠKK ?77 pav. Paprasto re- ceptyvinio lauko susi- darymas iš koncentri- nių receptyvinių laukų, kampu. Nesunku suvokti, kad sudėtingų neuronų receptyviniai laukai susidaro konverguojant neuro- nams su paprastais receptyviniais laukais. Tai ir įgalina …
Excerpt
78 pav. "Sudėtingų ir hipersudėtingų neuronų „receptyvinių laukų su- y KHipersudėlingas PEUVONAS sidarymas, (kampo detektorius) persudėtingo : neurono (78 pav. ) 78 pav. pavaiz- duotas hipersudėtingas neuronas reaguos, kaire-> gėjimo lauke pasirodys 459 …
Excerpt
nes Hjubelis ir Vizelis ištyrė tik nedidelę regos žievės neuronų skaičiaus dalį. Procentai skai- Čiuoti nuo bendro ištirtų neuronų kiekio. Tačiau apkritai neuronų pasiskirstymas trijose regos Zz0- nose sutampa su faktais, gautais regos sistemos …
Excerpt
jos ypatumą, kurį aptiko Hjubelis ir Vizelis, o vėliau ir kiti mokslininkai. Mes turime omenyje regos Žievės neuronų išsidėstymą kolonėlėmis. Štai ką apie tai rašo pats Hjubelis (1974 "res - dami įvairiomis kryptimis elektrodą į žievę, kai kada po daugelį …
Excerpt
79 pav. Regos žievės neuronų, turinčių na=- šias savybes, kolonėlės (Fjubelis, 1974). Linijos A ir B - mikroelektrodo trekai. Skersi- nės linijos vaizduoja registruotą neuronų recep- tyvinių laukų orientaciją. Kol elektrodas ėjo stat- menai Žievės …
Excerpt
Organizmai privalo turėti du judėjimo kodavi= mo mechanizmus: 1) judėjimo radialine kryptimi (organizmo link ir nuo jo) ir 2) judėjimo tan- gentine kryptimi (objekto judėjimo kryptis visą laiką statmena radialinei krypčiai ). Visos kjtos judėjimo kryptys …
Excerpt
mas yra neefektyvus. Panašiai ir su judėjimu. Kitame poliuje yra labai staigus, nedidelės truk - mės kitimas. Per trumpą laiką sistemą nespėja sureaguoti. Tokia situacija susidaro, kai regė- jimo lauke objektas juda labai greitai (pavyz- džiui, kulka). …
Excerpt
12 lentelė. Objekto judėjimo pojūčių slenks- čiai (Kostelianec ir Leušina, 1971). Objekto judė — inklainės dirginimo Maksimalus ab- soliutus slienks - tis Skyrimo slenks — tis Diferencinis slenkstis Ivairios są- lygos Šimultaniš - kai judant dviem ob- …
Excerpt
(akys tuo metu atlieka šuoliuką). Yra du tokio aiškinimo variantai. Vieną, vadinamąją aferentinę teoriją, pasiūlė Šeringtonas. Dėl akių raumenų susitraukimo aktyvuojami šiuose raumenyse esan- tys proprioreceptoriai. Aferentiniais nervais pro- …
Excerpt
me pačiame paveiksliuke pavaizduoti objektų sta- bilizavimo mechanizmai pagal H. Helmholco eferen- tinę teoriją (cit pagal Gregorį, 1970). Helmholcas teigė, kad objekto judėjimo signalus slopina ne aife- rentiniai akių raumenų signalai, o eferentiniai …
Excerpt
81 pav. Triušio viršutinio dvikalnio neuronas, selektyviai reaguojantis į objekto judėjimą iš kairės pusės apačios į dešinės pusės "viršų (Makilvainas ir Biuzeris, 1968 j. Centre ženklais "+" ir pavaizduotas recep- tyvinis laukas. 1 - 8 - reakcijų, judant …
Excerpt
mos aukštuose rasti neuronai, selektyvūs judė- jimo greičiui. Daigi visus judėjimo detektorius ga- lima suskirstyti į dvi grupes: krypties ir greičio (Ketleris ir bendraaut, 1973; Ketleris ir Purtu- lytė, 1974; Aeksejenka ir bendraaut.,, 1976 ). Judėjimo …