Excerpt
A RDDIPIINAS + PRELIUMIRODOPS/NAS 498 nm il TEOIS-RETINALIS +OED) LIVMIRODIPS/INAS 245 nn METARODOPS/MAS T 478 NM i" škė K onasmas J 380»m 4.0 ALL-TRANS RETINALIS P OPŠINAS 387 mn JODDPSINAS Dm T DRELJUMIJOODASINAS 68020 ĮIZO77DOPS/NAS San 6 L …
Excerpt
Yra trys įaudinimo atsiradimą tinklainėje aiš -- kinančios hipotezės. Enziminės hipotezės šalinin- kai teigia, kad šviesos veikiamas rodopsinas virs - ta aktyviu enzimu (fermentu), skėtinančiu tam tik rų reakcijų eigą. Dėl "šių reakcijų nNnepralaidi jo- …
Excerpt
Atsiranda generacinis potencialas. Kai generaci- nio potencialo amplitudė pasiekia kritinį dydį, bi- poliarinėje ląstelėje atsiranda nervinis impulsas, keliaujantis bipoliaro aksonų; kontaktuojančiu su sekančiu regos sistemos neuronų - ganglijine ląstele. …
Excerpt
57 pav. Katės, vo- verės ir Žmogaus elektroretinogramos = ERG ( Makarovas, 1973). Punktyrinėmis lini- jomis pavalzduoti žmogaus ERG kom- ponentai pagal Gra- nitą (1957). teigiama banga; "c" — trečia lėta teigiama banga; "d" — teigiama banga, atsirandanti …
Excerpt
nentas Pig atitinka bangą a. Vieni autoriai teigia, kad šis komponentas atspindi recepcinį potencia- lą, kiti - kad Pip; atspindi bipoliarų slopinimą ir tt Be ERG, registruojamas tinklainės atskirų elementų aktyvumas. Tokiai registracijai reikalin- ga …
Excerpt
58 pav. Mortolosi- nės ganelijinių ląr' stelių receptyvinių laukų organizaci- jos schema (Lind- sėjus ir Normanas, 1974), F - fotoreceptoriai (kūgeliai ir stiebe- liai); B - bipoliari- nės ląstelės; G - ganslijinės ląstelės. Hr. Regos DErVAS vo pavadintos …
Excerpt
sukelia off - reakciją, periferijos dirginimas - on. Abu šių ląstelių tipai buvo atitinkamai pavadinti: ląstelės su on-centru ir ląstelės su off-centru (59 pav., A, B). Yra ganslijinių ląstelių, "turin= 59 pav. Katės tink - lainės ganglijinių ląstelių …
Excerpt
čiakampį arba rombą. Todėl koncentriškumas yra sąlyginis. Ganslijinių ląstelių receptyviniai lau- kai skiriasi savo dydžiu. | Ganelijinių ląstelių neuroninis koncentriško receptyvinio lauko tinklas nėra labai sudėtingas. Vieni bipoliarai (pavyzdžiui, …
Excerpt
Antagonistiniai atsakai ir santykiai tarp tink- lainės elementų padeda paaiškinti ribų tarp tam- saus bei šviesaus skyrimo ir kontrasto mecha- nizmus. Elektrotfiziologiškai tai buvo įrodyta su vėžiagyvio Limulus akimi. Jo, kaip ir daugelio nariuotakojų, …
Excerpt
nervinius impulsus. Bet Štai matymo lauke pasi- rodė dirgiklis - stačiakampis, kurio viena pusė šviesi, o kita tamsi. Omatidijos a ir b yra arčiau= sią ribos tarp tamsaus ir šviesaus. Kadangi oma- tidija a yra šviesioje zonoje, jos aktyvumas di- desnis už …
Excerpt
"nių regos centrų funkcija. Regos sistemos peri- terija suskaldo vizualinę aplinką į daugybę ma- žyčių įvairaus šviesumo ir spalvinio tono taškuų- čių. Smegenų centrai iš tinklainės gauna infor- maciją apie tai, kas dedasi atskiruose regėjimo lauko …
Excerpt
kanalo numeriu (detektorių atsiradimas). Priklau- samybė tarp neuronų atsakų dydžio ir stimulo in- tensyvumo yra logaritminė (Ševeliovas, 1971 ). Tačiau Ši priklausomybė galioja tik tam tikrose stimulo intensyvumo ribose. Logaritminė priklau- somybė tarp …
Excerpt
gaus akis vidutinio ilgio bangų šviesai (geltonai, Žaliai, mėlynai ). To paties fizikinio intensyvumo geltona šviesa normalų regėjimą turinčiam ste- bėtojui visada atrodys ryškesnė negu raudona arba violetinė. Kuo daugiau adaptuota šviesai akis, tuo …
Excerpt
—- ni * o SE Matoma pasvardffo vo/eLja Mepavėtuolas alva/zdas Švytuoklė juda statmenai stebėtojo Žvilgsnio li- nijai. Viena stebėtojo akis uždengta. Stebėtojui atrodo, kad pasvarėlis juda elipse. Tariama elip- sės trajektorija atsiranda dė! nervinių …
Excerpt
dėsnis ). Nuo šio dėsnio nukrypstama mažų ir di- delių intensyvumų srityse. Labai stipri šviesa sukelia nemalonius akini- mo pojūčius. Akinančios šviesos poveikis taip pat priklauso nuo akių adaptacijos. Kuo stipres- niam apšvietimui adaptuota akis, tuo …
Excerpt
kitų autorių filmai Žiūrimi sunkiai dėl mirgėjimo. Trumpų šviesos žybčiojimų susiliejimo kritinis m -—+ 7: —-—-. --- —----. -—-—-—-—-— dažnumas didesnis ir gali pasiekti 30 žybsnių per sekundę. Maksimalus šviesos ir tamsos ki- timo dažnumas, kuriam esant …
Excerpt
- Patalpų pavadinimas inimalus ap- viestumas liųk - ais emputės kaitinimoliumines cencinė: £ — ie Projektavimo salės, mašinraščio biurai Mokyklų klasės, la- boratorijos ir moky- mo kabinetai Klasės lentos r Rūbų, avalynės, au- dinių, galanterijos, knygų …
Excerpt
Minimalus ap- Paviršius, Patalpų pavadinimas | šviestumas liuk- |Įkuriam ski- | sais riama ap- kaitinimolliumines įšviestumo 4 Iemputės| cencinėš norma lempos Gyvenamųjų butų 30 75 0,8 m nuo Įkambariai 4 grindų “ įKino teatrų salės 30 160 J «t 20-80 Ik, …
Excerpt
žvakės liepsnos - 5, Žibalinės lempos lHepsnos - 6-15, baito popieriaus (saulės šviesoje) - 11- 20, sniego (saulės šviesoje) - 30, 40 vatų elekt- ros lemputės - 2000, saulės (horizonte) - 3600, saulės (zenite) - 1650000. Slenkstinis šviesos ryškumas …
Excerpt
Šviesa į akį atkeliauja nuo įvairiausių kūnų. Vieni paviršiai patys spinduliuoja šviesą, kiti at- spindi beveik visą į juos krintančią šviesą, treti - tik dalį į juos krintančios šviesos, ketvirti yra kliūčių. Dauguma mus supančių objektų iš dalies …
Excerpt
sumaišius dvejopus, trejopus- ir tt. monochrometi - nius spindulius, Spalvą apibūdina trys pagrindiniai požymiai: ryškumas (šviesumas), spalvinis tonas ir sodru- mas. Praėjusiame paragrafe sužinojome, kad švie- sos ryškumas yra intensyvumo, …
Excerpt
S Gela/a/ žaliai: RD Ak g | GeINA mėlyną 1 BOUSUOT gelta ekvVai NUATO/NA T S „R Š a JA Valeniė sa 285 Aurpurinės 63 pav. Spalvų ratas ĮVelškovekis ir bendraaut, 2973). Paaiškinimai tekste. lima gauti maišant įvairiausius monochromatinius spindulius. Dvi …
Excerpt
ta, ir juoda (įvairios pilkos spalvos), Jeigu mi- šinyje yra didesnis procentas A spalvos, tai mi- šinio spalva bus tos pačios spalvos, kaip ir A, tik mažesnio sodrumo (dėl B priemaišų). Maži- nant B spalvos kiekį mišinyje, A spaivos sodru- mas didėja. …
Excerpt
organai, priešakinės galūnės ir t.t. Todėl negalima psichikos evoliu- cijos atskirti nuo psichikos ir elgsenos morfofiziologinių koreliatų. Koreliacinė zoopsichologija ir tiria priežastinius ryšius tarp psichi- nių ir morfofiziologinių požymių. Psichika …
Excerpt
lizuotą viso organizmo reakciją. Daug sudėtingesnė ir labiau cent- ralizuota dygiaodžių radialinė nervų sistema. Jūrų žvaigždės ner- vų sistemoje ne tik kur kas augiau neuronų, bet jie ir labiau specializuoti. Recepciniai, asociaciniai ir efektori iai …
Excerpt
o tuo pačiu ir elgsena pri- klauso ir nuo aplinkos, prie kurios gyvūnas yra prisitaikęs (N. Vasilevs- kis, 1979). Smegenų ontogenezė. Bręstant elgsenai ir psi- chikai, bręsta ir jų mate- rialus substratas — sme- genys. Neuruliacijos — nervų audinio …
Excerpt
1 Karvelis 71 pav. Encelalizacija — stuburinių galvos smegenų progresyvus kitimas (D. Hju- 9) belis, 1 1800 L (2 NN --— 1400 J=—T— Bž m: NM 1000 --SDAN , ' = (5, Di 4 607 ; =—15 | 200 J! L —,- == 200 V 600 4 1000N I400M4 1800 > < 1 » M - 200 72 pav. …
Excerpt
Brarčuolys MilGrkOnArijos Aeurono 3ū 73 pav. Simpatinės nervų sistemos neurono aksono augimas (R. Levi-Montalcinis ir P. Kalisanos, 1979). Aksono galūnės kryptingą augimą lemia vadinamasis augimo faktorius (neurobiotaksis). /—4 — aksono augimo stadijos …
Excerpt
74 pav. Zmogaus ir kai kurių gyvūnų galvos smegenų ūu- gimo tempai iki ir po gimimo (Dž. Dobingas, 1967). Ordina- čių ašis — smegenų. augimo tempas (vienetai santykiniai); abscisių. ašis — laikas: žiurkė ir jūros kiaulytė — dienos; šuo ir kiaulė — …
Excerpt
o po gimimo — dėl neuronų ataugų ir pagalbinių elementų augimo bei brendimo. Aksonai auga ir sinapsės susidaro daugelį metų, o gal ir visą gyvenimą. | | | | Mažai tyrinėtas žmogaus bei gyvūnų elgsenos ir smegenų liloge- nezės bei ontogenezės ryšys. Dar …