Skip to main content

Main menu (english)

  • Collections
  • About
  • Projects
Home
  • en
  • lt
Excerpt
Iš aukščiau minėtų būdų regėjimo aštrumui įvertinti labiausiai paplito ketvirtasis - raidžių testai. Įprastinėse poliklinikų lentelėse kiekviena raidė 5 kartus didesnė už šrifto storį Vidutinio dydžio raidė matoma 5 m atstumu. Kampinis to- kios raidės …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
Jeigu tiriamasis gerai mato apatinės eilutės ženklus 5 m atstumu, jis sodinamas toliau, kol pradeda painioti ženklus. Sakykime, tiriamasis dar mato Ženklus 7 m atstumu. Jo regėjimo aštrumas bus: v= + = 1,4, Regos sutrikimų diagnostikoje regėjimo aštru- mo …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
Siipno apšvietimo fone akis mato tik 10 kampi- nių minučių storumo objektus (stipraus apšvieti- mo fone regėjimo ašt.umas 10 kartų didesnis ). Todėl, stiprinant bendrą apšvietimą, regėjimo aštrumas ir regimųjų signalų aptikimas gerėja. Kuncas ir Sleightas …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
būti 700-1000 liuksų. Labiausiai tinka liuminescen- cinis apšvietimas. Svarbu tinkamai išdėstyti švies - tuvus klasėse ir kitose patalpose. Taigi yra tiesioginė priklausomybė tarp regė- jimo aštrumo ir apšvietimo. Tiesiogiai regėjimo funkcijos priklauso …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
55 pav. Re- gos sistemos laidininkų ir centrų sche- ma (nežymiai modifikuota pagal Oksą, 1969), Viršuje pa- rodyti monc- kuliniai re- gėjimo lau- kai ir jų pro- jekcijos tink - lainėje.Tink- lainių šoni- nių dalių skaidulos regos nervų ir regos trak- tu …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
(kontralateralines ) smegenų puses. Persikryžia- vimas vadinamas chiazma (nuo panašumo su graikiška raide chi - "x" j. Abiejų Šoninių dalių skaidulos nesikryšiuoja ir keliauja toliau ipsila- teraline smegenų puse. Taigi po persikryžiavimo susidaro du …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
mos skaidulų srautą. Jį neuromorfologai pavadi- no optine radiacija. Optinės radiacijos skaidulos išsisklaido po pakaušio žievės pentininės vagos kraštus. Šioje vagoje ir yra projekcinė rėgos žievė (I regos zona, 17 laukas . Dėl ryškaus sluoksniuotumo, …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
ką. Dalinis optinės radiacijos perpiovimas arba 17 lauko pažeidimas sukelia įvairius parcialinius regėjimo lauko sutrikimus - skotomas. Čia buvo aprašyti regėjimo lauko sutrikimai po dirbtinių pažeidimų. Analogiškus sutrikimus galima stebėti po funkcinių …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
šių pažeidimų atsiranda daiktinis aklumas: sutrin- ka sudėtingos vizualinio suvokimo formos, regė - jimas tampa fragment:škų. Tarybinis neuropsicho- logas Lurija (1969) ligonius su centrinių regos žievės Zonų pažeidimais kygina sų mokslininkais, kurie …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
Suvokimas ir sensorinė veikla negalimi be tam tikro smegenų tonuso, be dėmesio sutelki- mo. Smegenų kamieno centre yra difuziškai or- ganizuote struktūra - retikulinė formacija (36 pav. ). Ji aktyvuoja visas smegenų sritis, jutimo organus ir receptorius. …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
(izomerizuojasi ). Toliau šviesa jau nebereikalinga - prasideda savaiminiai, tamsoje vykstantys, pro- cesai, kurie baigias. tinklainės bipoliarinių ląste - lHų jaudinimu. Bipoliarinės ląstelės savo ruožtu jaudinimą perduoda gansglijinėms iąstelėms. Pa- …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
tų nukreipta į langą. Akį uždengė nepermatomu audeklu. Adaptuotą tamsai akį atidengė kelioms minutėms. Operacijos metu išimtos akies užpa- kalinius sluoksnius Kiune fiksavo alūno tirpale. Kita dieną Kiune aiškiai tinklainėje matė lango, pro kurį Žiūrėjo …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
daryti iš baltymo opsino ir chromoforo retinalio, Retinalis yra vitamino A atmaina. Trūkstant or- ganizme vitamino A, rodopsino susidarymas or- ganizme sutrinka, dėl to atsiranda hemeralopija arba vištakumas, t.y. regėjimo jautrumo sumažė- jimas …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
sargoms atstatyti skilimo produktai panaudojami, tačiau pigmento atstatymo (sintezės) ir skilimo keliai skirtingi. 56 pav. pavaizduotos rodopsino ir jodopsino skilimo ir atstatymo reakcijų schemos. Nors regėjimo pigmentai, ypač rodopsinas, la- bai įautrūs …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
A RDDIPIINAS + PRELIUMIRODOPS/NAS 498 nm il TEOIS-RETINALIS +OED) LIVMIRODIPS/INAS 245 nn METARODOPS/MAS T 478 NM i" škė K onasmas J 380»m 4.0 ALL-TRANS RETINALIS P OPŠINAS 387 mn JODDPSINAS Dm T DRELJUMIJOODASINAS 68020 ĮIZO77DOPS/NAS San 6 L …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
Yra trys įaudinimo atsiradimą tinklainėje aiš -- kinančios hipotezės. Enziminės hipotezės šalinin- kai teigia, kad šviesos veikiamas rodopsinas virs - ta aktyviu enzimu (fermentu), skėtinančiu tam tik rų reakcijų eigą. Dėl "šių reakcijų nNnepralaidi jo- …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
Atsiranda generacinis potencialas. Kai generaci- nio potencialo amplitudė pasiekia kritinį dydį, bi- poliarinėje ląstelėje atsiranda nervinis impulsas, keliaujantis bipoliaro aksonų; kontaktuojančiu su sekančiu regos sistemos neuronų - ganglijine ląstele. …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
57 pav. Katės, vo- verės ir Žmogaus elektroretinogramos = ERG ( Makarovas, 1973). Punktyrinėmis lini- jomis pavalzduoti žmogaus ERG kom- ponentai pagal Gra- nitą (1957). teigiama banga; "c" — trečia lėta teigiama banga; "d" — teigiama banga, atsirandanti …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
nentas Pig atitinka bangą a. Vieni autoriai teigia, kad šis komponentas atspindi recepcinį potencia- lą, kiti - kad Pip; atspindi bipoliarų slopinimą ir tt Be ERG, registruojamas tinklainės atskirų elementų aktyvumas. Tokiai registracijai reikalin- ga …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
58 pav. Mortolosi- nės ganelijinių ląr' stelių receptyvinių laukų organizaci- jos schema (Lind- sėjus ir Normanas, 1974), F - fotoreceptoriai (kūgeliai ir stiebe- liai); B - bipoliari- nės ląstelės; G - ganslijinės ląstelės. Hr. Regos DErVAS vo pavadintos …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
sukelia off - reakciją, periferijos dirginimas - on. Abu šių ląstelių tipai buvo atitinkamai pavadinti: ląstelės su on-centru ir ląstelės su off-centru (59 pav., A, B). Yra ganslijinių ląstelių, "turin= 59 pav. Katės tink - lainės ganglijinių ląstelių …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
čiakampį arba rombą. Todėl koncentriškumas yra sąlyginis. Ganslijinių ląstelių receptyviniai lau- kai skiriasi savo dydžiu. | Ganelijinių ląstelių neuroninis koncentriško receptyvinio lauko tinklas nėra labai sudėtingas. Vieni bipoliarai (pavyzdžiui, …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
Antagonistiniai atsakai ir santykiai tarp tink- lainės elementų padeda paaiškinti ribų tarp tam- saus bei šviesaus skyrimo ir kontrasto mecha- nizmus. Elektrotfiziologiškai tai buvo įrodyta su vėžiagyvio Limulus akimi. Jo, kaip ir daugelio nariuotakojų, …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
nervinius impulsus. Bet Štai matymo lauke pasi- rodė dirgiklis - stačiakampis, kurio viena pusė šviesi, o kita tamsi. Omatidijos a ir b yra arčiau= sią ribos tarp tamsaus ir šviesaus. Kadangi oma- tidija a yra šviesioje zonoje, jos aktyvumas di- desnis už …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
"nių regos centrų funkcija. Regos sistemos peri- terija suskaldo vizualinę aplinką į daugybę ma- žyčių įvairaus šviesumo ir spalvinio tono taškuų- čių. Smegenų centrai iš tinklainės gauna infor- maciją apie tai, kas dedasi atskiruose regėjimo lauko …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
kanalo numeriu (detektorių atsiradimas). Priklau- samybė tarp neuronų atsakų dydžio ir stimulo in- tensyvumo yra logaritminė (Ševeliovas, 1971 ). Tačiau Ši priklausomybė galioja tik tam tikrose stimulo intensyvumo ribose. Logaritminė priklau- somybė tarp …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
gaus akis vidutinio ilgio bangų šviesai (geltonai, Žaliai, mėlynai ). To paties fizikinio intensyvumo geltona šviesa normalų regėjimą turinčiam ste- bėtojui visada atrodys ryškesnė negu raudona arba violetinė. Kuo daugiau adaptuota šviesai akis, tuo …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
—- ni * o SE Matoma pasvardffo vo/eLja Mepavėtuolas alva/zdas Švytuoklė juda statmenai stebėtojo Žvilgsnio li- nijai. Viena stebėtojo akis uždengta. Stebėtojui atrodo, kad pasvarėlis juda elipse. Tariama elip- sės trajektorija atsiranda dė! nervinių …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
dėsnis ). Nuo šio dėsnio nukrypstama mažų ir di- delių intensyvumų srityse. Labai stipri šviesa sukelia nemalonius akini- mo pojūčius. Akinančios šviesos poveikis taip pat priklauso nuo akių adaptacijos. Kuo stipres- niam apšvietimui adaptuota akis, tuo …
In:
Sensorinės sistemos
View
Excerpt
kitų autorių filmai Žiūrimi sunkiai dėl mirgėjimo. Trumpų šviesos žybčiojimų susiliejimo kritinis m -—+ 7: —-—-. --- —----. -—-—-—-—-— dažnumas didesnis ir gali pasiekti 30 žybsnių per sekundę. Maksimalus šviesos ir tamsos ki- timo dažnumas, kuriam esant …
In:
Sensorinės sistemos
View

Pagination

  • First page « First
  • Previous page ‹‹
  • …
  • Page 3777
  • Page 3778
  • Page 3779
  • Page 3780
  • Current page 3781
  • Page 3782
  • Page 3783
  • Page 3784
  • Page 3785
  • …
  • Next page ››
  • Last page Last »