Excerpt
Burys. Plésrieji — Carnivora 194 Patelė jauniklių auginimui įsirengia lizdą, kurį iškloja sausomis žolėmis, pelių kailiukų skiautėmis, plunksnomis. Kartais lizdas būna ir be įkloto. Veiklesnis sutemus ir naktį, nors galima pamatyti ir dieną. Žiemą …
In:
Excerpt
Šeima. Kiauniniai — Mustelidae 195 iki 60—70 dienos pieninius dantis pa- keičia pastovieji. Ausys atsidaro 28—34 dieną. Nelaisvės sąlygomis patikslinta, kad jaunikliai praregi ne 7—12 d., kaip tei- gia daugelis autorių, o tik 30—40 d. Taip pat ir …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora (25—43) mm, P 20,5 (17—23) mm, A 10,2 (6—13) mm. Taigi patinėliai žymiai didesni už pateles. Kaukolė (195 pav.) panaši į šermuonė- lio, bet gerokai smulkesnė. Smegeninė dalis palyginti didelė ir plati. Užorbitinė sąsmauka …
In:
Excerpt
Seima. Kiauniniai — Mustelidae 197 196 pav. Žebenkštis Pagrindinis maistas — smulkūs žinduo- liai, paukščiai, jų kiaušiniai, retkarčiais žuvys, vabzdžiai, moliuskai ir kt. Didžiąją grobio dalį (apie 8075) sudaro peliniai "graužikai, todėl žebenkščių …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 198 jamosiomis plėvelėmis, bet jos nesiekia pirštų galų (paskutiniai nareliai laisvi). Uodega trumpa, sudaro ne daugiau kaip 40% kuno ilgio, apaugusi neilgais priglu- dusiais plaukais. Pėdos menkai apžėlu- sios, plaukai …
In:
Excerpt
Seima. Kiauniniai — Mustelidae Šveicariją), Kaukazą ir Vakarų Sibiro vakarinę dalį. Šiaurėje siekė 65—68° š. pl., pietuose — 43° §. pl. Dabar Euro- poje audinės beveik visur išnykusios (ap- tinkama tik Suomijoje, Prancūzijoje, Is- panijoje ir Rumunijoje). …
In:
Excerpt
Burys. Plésrieji — Carnivora 200 labai atsargus žvėrelis, kurį pamatyti gana sunku. Minta įvairiais vandens ir sausumos gy- vūnais — žuvimis, varlėmis, paukščiais, vėžiais, vabalais, peliniais graužikais, ypač vandeniniais pelėnais. Per parą suėda 140—180 …
In:
Excerpt
Seima. Kiauniniai — Mustelidae 201 iš profilio, smegeninės ir veidinės dalies viršutinė linija beveik horizontali. Užor- bitinė sąsmauka ryškesnė, jos plotis siau- riausioje vietoje kiek mažesnis už tarpor- bitinį. Skruostų lankai labiau išlinkę į š0- …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 202 Tarybų Sąjungoje nuo 1928 m. augina- mos fermose. 1933 m. jų paleista į laisvę. Iš pradžių buvo paleidžiamos fermose iš- augintos audinės, bet netrukus toliau pla- tinami ir gamtoje sugauti žvėreliai. Dabar laisvėje …
In:
Excerpt
Seima. Kiauniniai — Mustelidae 203 ir žiemą nemažą maisto dalį sudaro varlės ir vėžiai (jei jų yra). Pavasarį ir vasarą gaudo paukščius, jų jauniklius, išgeria kiaušinius. Rujoja baigiantis žiemai, dauguma — kovo vidury. Nėštumo trukmė — 40—9( dienų, bet …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 204 skruostų plotis beveik toks pat arba tru- putį didesnis už mastoidinį plotį. Užorbi- tinė sąsmauka siauresnė už tarporbitinę sritį. Dantų formulė: Iš- CL Pž ML—34. Dantys, ypač galūdiniai, gana stambūs ir stiprus. Kaukolės …
In:
Excerpt
Seima. Kiauniniai — Mustelidae paukščiams. Gana daug šių žvėrelių buvo ir XX a. pirmojoje pusėje. Nuo 1924 iki 1937 m. iš Lietuvos eksportuota 16,2 t kailiukų (0,8—2 t per metus) už 1841,2 tūkst. litų. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje vien tik Panevėžio …
In:
Excerpt
Burys. Plésrieji — Carnivora bronchus — apvaliųjų kirmėlių rūšis Fi- laroides martis (sin. F. bronchialis). Kai kurie serga trichinelioze [72, 140]. Seškas vertingas kailinis žvėrelis. Sunai- kina daug pelinių graužikų laukuose ir gyvenvietėse. Naminiams …
In:
Excerpt
Seima. Kiauniniai — Mustelidae 207 Sirijos, Palestinos, Irano, Irako, Afganista- no, Mongolijos, Kinijos, Japonijos ir Ko- réjos pusiasalio. Paleozoologiniais duomenimis, Pabal- 201 pav. Barsuko kaukolė (sumažinta 2,4 karto) tijo kraštuose barsukas …
In:
Excerpt
Burys. Plėšrieji — Carnivora Tūkst. 11 1948 1955 1965 1975 1985 202 pav. Barsukų skaičiaus dinamika 1948— 1985 m. 203 pav. Barsukų skačius 1000 ha miško ploto 1976— 1980 m.: 1 — iki 3; 2 — 3,1—5; 3 — 5,1—7 Barsukai gausesni Vidurio Lietuvoje, rečiausi — …
In:
Excerpt
Seima. Kiauniniai — Mustelidae 204 pav. Barsukas išeina į medžioklę čio vandens lašo ar šakelės trakštelėji- mo — ir barsukas vėl pasislepia urve. Ant- rą kartą pasirodo negreit — po 10— 15 min. Medžioja įvairiose vietose, bet labiausiai mėgsta pamiškių …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 210 mėn. Šiuo periodu ovuliacija nenutrūksta. Manoma, kad tuo laiku dalis ovuliavusių kiaušialąsčių gali būti papildomai apvai- sinta [110]. Po implantacijos embrionai vystosi sparčiai, ir kovo—balandžio mėn. patelė atveda …
In:
Excerpt
Seima. Kiauniniai — Mustelidae 211 Kūno masė: patinų (n — 6) 12 (9,1— 14,2) kg, patelių (2 — 6) 6,3 (4—8,6) kg. Matmenys: patinų (1 — 2) L 83 ir 84 cm, CE 395 1540: cm. P. 105 17 15 cm, 4) WO) te 2 come patelių (n — 5) L 65,4 (59—72) cm, C 37,4 (31—42) …
In:
Excerpt
Burys. Plésrieji — Carnivora UOp 16,1 (12,5—22,8) mm, VDEi 40,4 (36,7—43,6) mm [72]. Lietuvos ūdra priskiriama porūšiui Lutra lutra lutra L. [187]. Paplitimas. Gyvena Europoje (išskyrus Krymą ir Viduržemio jūros salas), Azijoje (išskyrus tolimąją Šiaurę, …
In:
Excerpt
Seima. Kiauniniai — Mustelidae 213 apsidengia storu ledu ir nelieka properšų, žvėrelis ieško kitos vietos. Individualų gyvenamąjį plotą sudaro siauras (iki 100 m) pakrantės ruožas. Kai maisto gausu, naudojasi ne ilgesne kaip 2—3 km pakrantės atkarpa, bet …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 214 areale gali būti susiję ir su skirtingomis gamtinėmis sąlygomis. Galimi ir individua- lūs nukrypimai. Daugumos tyrinėtojų nuomone, ūdros, kaip ir kitų kiauninių, embrionų vysty- muisi būdingas ilgas latentinis periodas, …
In:
Excerpt
Seima. Katiniai — Felidae 215 kas. Ausų viršūnėse styro 5 cm ir ilgesnių plaukų šepetukai, kurie prailgina ir taip nemažas ausis. Snukio šonuose yra ilgų plaukų žandenos. Uodega trumpa, visa vienodo storumo, buku, lyg nukirstu galu. Kailis, ypač žiemą, …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 216 37,0) mm, UOp 39,3 (37,7—41,3) mm, DKp 62,0 (58,2—67,2) mm [74]. Lietuvos lūšis priklauso nominalinei formai Felis lynx lynx L. [187]. Paplitimas. Gyvena Europos, Mažosios, Šiaurės ir Centrinės Azijos bei Šiaurės Amerikos …
In:
Excerpt
Seima. Katiniai — Felidae 1940 m.— viena — Kauno, viena — Rūdninkų ir dvi — Valkininkų urėdijose. Be minėtų vietovių, prieš Antrąjį pasau- linį karą lūšių dar buvo aptinkama Laba- noro bei Ažvinčių giriose. Po Antrojo pasaulinio karo šių žvėrių Lietuvoje …
In:
Excerpt
Būrys. Plėšrieji — Carnivora 218 čioti ir miško keliais, takais, slidžių pėdsa- kais. Kartais ateina ir prie gyvenviečių. Minta tik gyvūnais. Maisto sudėtis Lie- tuvoje mažai tirta. Miškuose dažnai randa- ma lūšies papjautų stirnų, todėl susidaro įspūdis, …
In:
Excerpt
Burys. Ruoniai — Pinnipedia Burys Ruoniai Pinnipedia Stambūs žinduoliai, prisitaikę gyventi vandenyje, bet dalį gyvenimo praleidžian- tys krante arba ant ledo. Kūnas aptakus, verpstiškas. Didesnė galūnių dalis paslėpta po oda (lyg maiše); priekinių …
In:
Excerpt
Burys Ruoniai — Pinnipedia 220 Zieduotasis ruonis— Phoca hispida (220 p.) 4(3). Kailis šviesiai pilkas, išmargintas tamsiomis dėmėmis, beveik uždengian- čiomis šviesų foną. Skruostiniai dantys stambūs, jų karūnėlės pailgos. Papildomos viršūnės …
In:
Excerpt
Seima. Tikrieji ruoniai — Phocidae 221 jos jūroje, Ladogos ežere ir Saimo ežerų sistemoje (Suomija). Baltijos jūra sudaro izoliuotą šio ruonio arealo dalį. Čia jis dažnesnis šiaurinėje dalyje — Botnijos ir Suomių įlankose, prie Alandų, Saremos ir Hijumos …
In:
Excerpt
Burys. Ruoniniai — Pinnipedia 222 subarktine juostas su kai kuriais gretimais Arkties vandenyno rajonais. Į atlantinį arealą įeina ir Baltijos jūra — čia šis ruonis dažniau aptinkamas pietvakarinėje dalyje prie Danijos ir Švedijos krantų (į šiaurę iki …
In:
Excerpt
Seima. Tikrieji ruoniai — Phocidae 223 papildomų viršūnių, tik paskutinių prieš- krūminių (P“ ir P,) ir apatinių krūminių dantų pagrindinės viršūnės priekyje ir užpakalyje yra mažo gumburėlio formos papildomos viršūnėlės. Matmenys: Lc 170—250 cm, O 130— …
In: