Excerpt
1 pav. Klasikinio reflekso lanko (A.) ir reflekso Siedo (B) schemos, Ar = aferentiniai (sensoriniai ) laidai; Er > efe- rentiniai laidai; GCR — grįžtamas išcentrinis Įcentrifuginis) ryšys; GAR => grįžtamas įcent- rinis (centripetalus, aierentinis ) ryšys; …
Excerpt
mo ignoravimas negalėjo Ilgai tęstis. Tarybiniai neurofiziologai Bernšteinas (1966), Anachinas (1968) ir kiti, kibernetikos idėjų veikiaini, patiks - lino refleksinę teoriją. Į organizmą pradėta žiūrė- ti kaip į savireguliuojančią, aktyvią sistemą. To- …
Excerpt
lis - jutimo organas - būna įvairaus sudėtingu - mo. Paprasčiausiai organizuoti skausmo organai, Recepcinės skausmo nervo galūnėlės, išsibars- čiusios po įvairius audinius, ir yra skausmo or- ganas, Sudėlingesni lytėjimo organai. Sudėtingiau si yra …
Excerpt
Jutimo organų kiekis iš tikrųjų priklausė magiš- kų mažų skaičių eilei; viena tiesa, dvi lytys, trys gracijos (trys mitologinės grožio deivės - Agla- ja, Eufrozina, Talija ), keturi temperamentai ir pen- ki jutimo organai, Bet užmerkime mMminutei akis ir …
Excerpt
Leninsradietis Makarovas (1968) visus pojūčius suskirstė į šešias grupes (1 lertelė), 1 lentelė. Pojūčių klasifikacija (Makarovas, 1968) L Biologinių poreikių pojūčiai Troškulio Troškulio paten- kinimo Alkio Alkio patenkinimo Apetito Sotumo Lytinio …
Excerpt
13, Sukimo VL Regimieji pojūčiai 14, Galvos padėties p 1. Šviesos-spalvų har- V. Skonio ir uodimo monijų 1. Skonio harmonijų 2, Sviesos -spalvų dishar - (sukeliančių teigia - Ža , kont- mas emocijas) 3. odai Spa:vų . . - ras 2, Skonio disharmonijų …
Excerpt
Šiame darbe atskiros sensorinės sistemos nagrinėjamos, remiantis anatomine klasifikacija, pagal kurią jos suskirstytos į regos, klausos, odos, raumenų ir sausgyslių, skonio, uodimo, ves - tibiulinę, vidaus organų ir smegenų vidaus siste- mas. Dažnai …
Excerpt
3) proprio(re )]ceptorius, signalizuojančius negenims apie įvykius raumenyse ir sausgys- £S6,+ Pagal sąveikos su dirgiklio šaltiniu -pobūdį receptoriai skirstomi į kontaktinius ir distancinius, Kontaktiniams receptoriams ir kontaktinių senso- rinių …
Excerpt
cijuotii Negalima absoliutizuoti sensorinių sistemų skirstymo į protopatines ir epikritines, Santykinai atskirų sistemų protopatiškumas ir epikritiškumas pavaizduotas 3 pav. -— amir Regėjimas Klausa Į yi 6ji /mas Uoalimas | " / Sonis 3 pav. Sensorinių …
Excerpt
ĮSENSORINĖS LS/STEMOS (Somato tepeinės Į ———— Viscerocepainės |) * kontaktinės " 4 pav. Sensorinių sistemų klasifikacijos schema (modifikuota Mogendovičiaus Ir Tiomkino, 1971, schema j. žvsfDNtinĖs | 2. SĖNSORINĖ PSICHOFIZIKA Psichofizikos metodag. Sunku …
Excerpt
liai, Savo pojūčius ir suvokimus vertina koinkre- tūs Žmonės, turintys laim tikrus interesus ir ke- tinimus, tam tikrą požiūrį į mokslinį tyrimą ir tt Todėl tiriamojo žodinė ataskaita apie veikiantį stimulą, kuris sukelia atitinkamą pojūtį ir suvoki- mą, …
Excerpt
išvedė logaritminį dėsnį, kuris iki šiol vis dar vadinamas pasrindiniu psichofizikos dėsniu, Pa- sirodė, kad šio dėsnio taikymas yra ribotas, Jis tinka (ir vėl tik tam tikrose ribose ) priklauso- mybei tarp pojūčio stiprumo ir dirgiklio intensy- vumo …
Excerpt
tarp psichologinių ir fizikinių dimensijų nustaty- mas. Ši priklausomybė išreiškiama bendra formu -- le VY =£(P), kur VY - psichologinė dimensija, ma - tuojama psichologiniais vienetais, P > fizikinė di- mensija, matuojama fizikiniais vienetais, f - funk …
Excerpt
metodai. Signalų aptikimo teorija nealmetė Fech- nerio dėsnio, o tik toliau išvystė slenksčių prob- lemą. Tačiau kol kas nėra bendros psichofizikos teorijos, jungiančios visus psichofizikinio tyrimo aspektus. . Absoliutus, skyrimo ir diferencinis …
Excerpt
bejunta, ty. nebesukelia pojūčio, vadinami subs- slenksliniais. Subslenkstinių stimulų visuma suda- ro subsėnsorinę zoną. Stipresni už slenkstį sti- mulai vadinami viršslenkstiniais. Absoliutus slenkstis apibūdina sensorinės sis- temos jautrumą. Jautrumas …
Excerpt
vačių pojūčių zoną riboja Žemutinis absoliutus (arba tiesiog absoliutus) ir aukštutinis absoliu- tus slenksčiai, Fiziologiniai procesai, atsirandan- tys veikiant subslenkstiniam stimului, nėra įsisą- moninami Jie lieka subsensoriniais, Ryšio tarp …
Excerpt
tensyvuiių diapazoną turi klau temos, Resėjinio viršutinis abs didesnis už apatinį slenkstį ni kartų. Dar didcsnis skirtumas jūčių apalinio ir viršutinio abs 2lentelė. Pojūčių aukštu absoliučių slenksčių r Slimuliacijos inter Pojūtis Zeinutinis abso- …
Excerpt
, Stimuliacijos intensyvumo diapazonas Pojūtis |Zemutinis abso- | Aukštutinis abso- liutus slenkstis liutus slenkstis Kampinio 0,12 laipsnių/s2 Duomenų nėra pagreičio Linijinio 0,08 g (maži- Duciuenų Nėra pagrelčio |nant greitį) , Žmogui lr gyvūnams ne …
Excerpt
masis pajustų svorio pokytį, reikia pridėti ma- Zžiausiai 10 g pric pateikto 300 g svorio. Pada-= rtykime analcgišką bandymą šu 30 g. Tiriamasis pajus svorio pokytį, kai prie pradinio svorio pri- dėsime …
Excerpt
šui toks samprotavimas buvo tik prielaida bend- mi funkcinei priklausomybei tarp pojūčio stipruų- bo ir stimulo intensyvumo 'išvesti, Veberis (1831), pakartojęs Bugerio (1729) »andymus tr suradęs, kad = k = const, «(1), įesuformulavo specialaus dėšnio, …
Excerpt
Suintegravęs formulę, Fechneris gavo tokią priklausomybės tarp pojūčio stiprumo ir stimulo intensyvumo formulę; S =cini + C .. (4), kur C - integravimo pastovioji, ln - natūrinis logaritmas, Nustačius c ir C reikšmes, (4) formule galima išmatuoti pojūtį, …
Excerpt
Fechnerio dėsniu. Prisiminus Bugeria prioritetą, nustatant diferencinį slenkstį, Fechnerio išvesta (7) priklausomybė turėtų būti vadinama Bugerio- Veberio-Fechnerio dėsniu. Šis dėsnis teigia, kad pojūčio stiprumas yra iiesiog proporcingas stimulo …
Excerpt
y =Klos x+h, kur h- integravimo pasto- vioji Grafiškai Fechnerio dėsnis pavaizduotas 6 pav. Taškų P pažymėtas slenkstinis intensyvu- —-- 7 67 55 6 pav. Pojūčio stiprumo priklausomybės nuo stimulo intensyvumo grafikas, 5 - pojūčio stiprumas; IgL - stimulo …
Excerpt
mas, Šiame taške priklausomybės tarp pojūčio stiprumo ir stimulo intensyvumo grafikas kerta abscisių ašį Pratęskime grafiką iki ordinačių (pojūčių) ašių. Iš šios grafiko dalies matyti, kad turi egzistuoti neigiami (negatyviniai ) „pojūčiai. Taške P …
Excerpt
Ū Lo J 7 pav. Bugerio-Veberio dėsnio galiojimo ribos (Veličkovskis ir bendraaut, 1973), Diferencinio slenksčio dydis neturėtų priklausy- ti: nuo stimulo pradinio intensyvumo (1 grafikas ). Tyrimai parodė, kad šis dėsnis galioja tik siau- roje intensyvumų …
Excerpt
31lentelė, Minimalios ir maksimalios diferen- cinio slenksčio ( ) reikšmės įvairiems moda- lumams (dydžiai pateikiami procentais - + 1004) Modalumas Minimalus Maksimalus Uodimas 20-30 98 IKlausa: 1000 Hz | tonas 10 100 baltas triukšmas 13 125 …
Excerpt
todėl ir nNnukrypstama muo Bugerio-Veberio ižsnė Labai stiprių stimulų srityje nuo dėsnio nukryps: tama dėl "prisotinimo", Dirginimas pamažu tampa maksimaliu, Dirgiklis- dar stiprėja, o pojūtis nustoja stiprėjęs. Ryšium su minėtais Bugerio-Veberio dės- …
Excerpt
Tai, kad santykis AL nėra pastovus visam intensyvumų diapazonui, žinojo ir Fechneris, ir kiti to laiko psichofizikai. Jie mėgino įvairiai pa- keisti šį dėsnį (Pjeronas, 1966). Vėliau buvo nustatyta, kad tam tikroms stinulų kokybėms Fech- nerio dėsnis …
Excerpt
! f ja tiriama sistema, laikas, skirtas tyrimui, apara- lūra ir Lt. Mes čia tik trumpai apibūdinsime pa- grindinius klasikinės psichofizikos nietodus, Įšsa- miau su jų aprašymu ir taikymu galima susipa- Žžinti specialioje literatūroje (Ensenas, 1974: Krav …
Excerpt
Tiriamasis asmuo suka atitinkamą prietaiso ran= kenėlę ir praneša, kada išnyksta arba alsiranda pojūtis, kada nebejunta skirtumo tarp etalono Ir keičiamojo stimulo, arba vėl atsiranda skirtumas, Matavimas taip pat kartojamas kelis kartus. Eks - …