Excerpt
1 "11 6 4. PS es DA Ara MTS TVS P a A' 8 šaltiniuose prūsų vardas rašomas Pruzzi, Pruzi, Pruci, Pruze. Ado- mas Brėmenietis (miręs po 1081 m.), XI a. kalbėdamas apie Sem- bos gyventojus, mini Sembi vel Pruzzi, „sembai, arba/ prūsai“. At- rodo, kad prūsų …
Excerpt
A AE veidžiai, ilgaplaukiai. Be to, kadangi gyvena daugiausia neprieina- mose vietose, nepakenčia, kad juos kas svetimas valdytų“. XII a. Gnezno katedros durų plokštėse vaizduojamas pirmojo misionie- riaus vyskupo Adalberto atvykimas į Prūsiją, jo …
Excerpt
J di į 4i 11 44 di di Oką V re J 2 Žž = 14 5 “ i 6 a Š Š 3 ž Štai 3 EE | ak | | pa ' ( ž 4! K p Ž Į LZ As 1 ę i ai 2 | 4 1 Ė S 4 o 55 2 | 4 2. Baltiškų hidronimų …
Excerpt
taistai — „kalkių skiedinys“. Laisava greičiausiai reiškė „„moleže- ris“, molingas ežeras. Perlanka, ež. („„Grosse Praelank-See“, „Prae- lanken“) ties Noisterlico miestu. Praelanken — tai suslavintas Perlankos vardas, giminiškas lietuvių kalbos žodžiui …
Excerpt
t aka ka e ASP 0 T us mess EN AS = J, Zi | LE 1] SE JENA Ši AAA A TE 9 6 Tpėkm 3. Baltiški hidronimai Dnepro aukštupio, Desnos ir Pripetės upynuose nuomone, visi šie vardai sietini su baltų galindais. Golensizi kildin- tini iš *Goled-iči (32, p. 124—136). …
Excerpt
o Oriolaš ų SARS SS BUlZaJ9g L Bk muose Goledi giliai įstrigo kaip milžinai. Net XX a. legendose kal- bama apie galiūnus brolius Goledi, gyvenusius ant dviejų kalnų „ir mėčiusius vienas kitam kirvius trisdešimt kilometrų atstumu. O baltų 8 skitų 4. Baltų …
Excerpt
' Iki šių laikų upėvardžiai geriausiai padeda nustatyti žmonių gyventą plotą. K. Būga įtikinėjo, kad dabartinė Baltarusija yra baltiška, jis netgi išplėtojo teoriją, jog tikrosios lietuvių žemės buvo į šiaurę nuo Pripetės upės ir Dnepro baseino aukštupio …
Excerpt
slavų buvo išversta į Julgą. Kai j iškrito, u turėjo būti apsaugota v garsu. Taip atsirado Vulga, o XII-XIII a. u pasikeitė į o. Visame areale tarp Vyslos ir Okos baltiški upėvardžiai yra la- bai seni, nes dauguma jų turi atitikmenų indoeuropiečių …
Excerpt
I ir Kuibyševo, III tūkstantmečio antrojoje pusėje ir II tūkstantme- tyje pr. m. e. ir palaikė glaudžius ryšius su vidurio Volgos— Kamos medžiotojais bei žvejais. Skoliniai labai įvairios tematikos. Paminėsime kai kuriuos pa- vyzdžius iš gyvulininkystės, …
Excerpt
abstraktūs terminai, tarp jų būdvardžių, skaitvardžių, prieveiks- mių. Iš baltų pasiimti net kai kurių spalvų pavadinimai: geliona (suomių kelta, estų kold), širma „pilka“ (suomių Aarmaa, estų arm), žalia (suomių halia, haljakka, estų haljas), rusva ar …
Excerpt
struktūros suprastinimas (A. Breidakio nuomone) siejamas su fi- nougrų kalbų įtaka, taip pat ir ai išvirtimas į ei po K ir „Oaaliė KS išvirtimas į č ir g“ bei g' į dž (2, p. 120—122). P. Aristės manymu, iinougrai, gyvenę Rytų Latvijoje, buvo ugalai …
Excerpt
Vyslos vidurupio baseino į Nemuno ir Pripetės bei Dnepro basei- nus. Pietų Lietuvoje ir Baltarusijoje jos pėdsakų išliko net iki neo- lito pradžios. Šiai kultūrai būdingi titnago dirbiniai: ilgi karklo ar lauro lapo pavidalo strėlių antgaliai ir siauri …
Excerpt
a e S SAT MAS 5). Strėlių antgaliai platūs ir su siaura įtvara, o gremžtukai trum- pi ar net apskriti. Kultūra aiškiai pradėjo keistis nuo borealinio laikotarpio pra- džios (apie 7000 m.. pr. m. e.), kai klimatas smarkiai atšilo, Rytų Pabaltijyje paplito …
Excerpt
ir keramikos. Puodai didžiuliai, smailėjančiais dugnais, neblogai išdegti. Molis buvo maišomas su organinėmis medžiagomis, vė- liau — su grūstu granitu. Paviršius ornamentuojamas linijiniu raš- tu ir duobutėmis aplink kaklą (pav. 7:1). Baltarusijoje, …
Excerpt
7. Neolito keramika (rekonstruota): 1 — Nemuno kultūros apie 20—30 cm aukš- čio puodai iš Rusakovos II gyv. į pietus nuo Slonimo ir Apečkų, Stolbcų raj., į pietvakarius nuo Minsko; 2— Narvos kultūros puodas ir lėkštė iš Sarnatės, Va- karų Latvijos 8. …
Excerpt
Iš tyrinėtų Narvos kultūros gyvenviečių ypač pažymėtinos Šven- toji prie Baltijos, sodybos aplink Kretuono ežerą, Sarnatės ir Lu- banos paežerių sodybos Rytų Latvijoje (64). Puodai buvo dideli, plačiaangiai, smailėjančiu dugnu, bet kartu mokėta gaminti ir …
Excerpt
bet labai dailaus darbo briedės galvutė (pav. 11:4). Galbūt irgi briedės galvučių, tik ne taip realistiškai pavaizduotų kaip Sarna- tės, žinoma iš Juodkrantės gintaro dirbinių rinkinio, Šventosios gyvenvietės ir Volosovo kultūros srities Rusijoje. …
Excerpt
> 1 dinių žinome, kad buvo vaizduojami vandens paukščiai, gyvatės, žalčiai, briedės, meškos ir antropomorfinės figūros. Šita mitinių įvaizdžių grupė būdinga Senosios (priešindoeuropinės) Europos simbolikai. Dėl paukščių, gyvulių ir roplių identilikavimo …
Excerpt
ir reljefų tarp VI ir III tūkstantmečių pr. m. e. Pietų ir Vakarų Europoje rodo, kad antropomoriinė deivė Pelėda buvo viena labai svarbių Didžiosios deivės aspektų. R. Rimantienės nuomone, Šven- tosios stulpas su išskaptuotu plokščiu veidu ir tik su …
Excerpt
11. Gintaro vandens paukščių, briedės, meškos skulptūros (Narvos kultūra); 1 — iš Nainiekstės; 2— iš Zvidzės; 3— iš Dzedziekstės; 4, 5 — iš Sarnatės; 6 — iš Šventosios 26-0s gyv. Ia | ss | “e Lubanoz ež. A indoeuropietiškos kultūros 6 Narvos kultūros 12. …
Excerpt
13. Medinis stulpas su išdrožta deivės Pelėdos galva (ar kauke) iš Sarnatės gyv. A pastato (Narvos kultūra) (1) ir analo- gijos Prancūzijoje bei Vakarų Turkijoje; 2— reljefas, iškaltas kapo olos sienoje prie įėjimo į kapo nišą Paryžiaus apylin- kėje; J— …
Excerpt
Laborato- Radiokar- A > Data Apytikris Gyvenvietė rija, i 5 bono data si 4 S asis prieš 1950 m. pr. m. e. amžius I. Kundos kultūra Kunda, Estija TA-14 8340> 280 6390 Kunda TA-16 6015> 210 4065 52—49 a. Narva, miestas, TA-53 7640 = 180 5690 67—65 a. Estija …
Excerpt
Laborato- diokar- Ža 2pOrajS Data a Apytikris Gyvenvietė rija, iš 2 numeris prieš 1950 m. pr. m. e. amžius Leimaniškiai, TA-23 3970> -250 2020 26—24 a. Latvija Leimaniškiai TA-27 3770+=200 1820 23—21 a. Abuora, Latvija LE-671 3870> 70 1920 25—23 a. Abuora …
Excerpt
c. Šukinės keramikos kultūros žmonių (iinougrų protėvių) atėjimas iš rytų Pirmoji banga, užliejusi Narvos kultūrą Latvijoje, Estijoje ir tik iš dalies Lietuvoje, atėjo iš rytų per Vidurio Rusiją. Tai šukinės keramikos kultūros medžiotojai, nepažinę nei …
Excerpt
Kontinentinė Europa ir Centrinė Azija maždaug atitinka šias są- lygas, ir dėl kontinentinės juostos kalbininkai nesiginčija. Bendri medžių ir miško žvėrių vardai taip pat atitinka tas sąlygas. Kai kurie lingvistai konkrečiai nurodė tam tikrą geogratinę …
Excerpt
tikriai nustatyti nepajėgia. Visai nenuostabu, kad lingvistai, ieš- kodami geografinės protėvynės teritorijos, svyravo tarp Vidurio Europos ir Centrinės Azijos: tame plote indoeuropiečiai buvo papli- tę, bet ne tuo pačiu metu, ir kalbotyros metodais …
Excerpt
botyros, mitologijos ir etnologijos tyrinėjimais rekonstruota kaip būdinga senajai indoeuropiečių kultūrai. Tai matrilinearinė (pavel- dėjimas pagal motinos liniją), egalitarinė (moters ir vyro vaidme- nys vienodi) kultūra, kuriai nežinomi ginklai ir …
Excerpt
- i ai patriarchaline visuomenės struktūra ir veiksmingais ginklais (durk- lai, ietys, skydai, alebardos) bei žirgų naudojimu kovojant. Nuo IV tūkstantmečio pr. m. e. antrosios pusės jau buvo gaminami žal- variniai durklai. Tačiau, sprendžiant iš …
Excerpt
IEį9U3JA IEIUIUJA Ifneu šinyįsns sol SI At snaByBA 1 e8UBG sony 'odoytejy Egie iueBiny 103 "61 O 0293N0d|5 huOdNviS ž 9 J ouaaNa|| TNA LAN, nava ONNIUNIN 2 i niNIgOoNna 2 ( Ę < £ k Šeps E OA0S010A “ == SOKNV JI = , sOA p =—— PUJEN, Bbj0A -SOD10A …
Excerpt
ESUBŲ sony hidey hiurgonp eg1e huešiny 1[012311 97 E T—=——T—=TTTTA Wx005 001 0 =—— I V , P, > ) || (| | NS MN 4 AM DA A Jį 17 2 gy J A …