Excerpt
"durį iš dalies asimiliavo ar išstūmė iki Viatkos žemupio šiaurėje iš pietų įsiveržę rentininių kapų kultūros žmonės, skiriami iranėnų grupei (skitų protėviams). Rytines sritis pamažu asimiliavo fino- ugrai. Balanovo kultūros baltiškumas įrodomas …
Excerpt
Visame senųjų baltų areale tarp Oderio ir Volgos aukštupio vario šaltinių nėra. Todėl metalo kultūros raidą lėmė iš Vidurio Europos importuoti dirbiniai arba žaliavos. 1. Gintaro prekyba Į ką baltai mainė metalą, tiksliai atsakyti negalime. Bet neabe- …
Excerpt
24. Suploto rutulio gintaro karolis ir žalvario dirbiniai iš Brusų, Vyslos žem- upyje, pagrindinio pilkapio kapo (apie 1700 m. pr. m. e.): 1 — durklas; 2—5 — antkaklių ir apyrankių fragmentai; 6 — gintaro karolis; 7 — kirvis JUODOJI JŪRA 0 500 m …
Excerpt
užteko visai Vidurio Europai ir Mikėnų kultūros sričiai. Intensyvi prekyba su pastarąja kultūra truko keturis šimtus metų ar dau- giau — nuo XVIII iki XIII a. pr. m. erą. Už gintarą baltai gaudavo vieną kitą žalvarinį dirbinį. Kartais iki Nemuno žiočių …
Excerpt
26. Žalvariniai atkraštiniai kirviai, būdingi ankstyvojo žalvario amžiaus balių kultūrai: 1— iš Parumbos, Rygos raj.; 2— iš Altenės; 3— iš Leitanių (abu Daugpilio raj.) žalvario amžių. Kadangi baltai palaikė glaudžius ryšius su Vidurio Europos …
Excerpt
27. II tūkstantmečio pr. m. e. vidurio žalvariniai kirvis ir ietigaliai: 1 — dailus baltams būdingas Nortikėnų tipo simbolinis kirvis iš Parumbos, Rygos raj.; 2— ietigalis iš Lapmežciemio, Rygos raj.; 3 — ietigalis iš Ligučių, Liepojos raj. Apie 1500—1400 …
Excerpt
28. Vėlyvojo žalvario amžiaus įrankiai: 1 — Vidurio Europos tipo įmovinis kir- vis iš buv. Kirpėnų, dab. Primorsko raj.; 2 — pjautuvas iš buv. Litausdorio, dab. Primorsko raj., lobio; 3 — baltiško tipo įmovinis kirvis su ąsele, primenančia žmo- gaus …
Excerpt
1 29. Baltiški žalvariniai XIII-XII a. pr. m. e. smeigtukai ir apyrankė: 1, 2— smeigtukai įvijine galvute iš Patilčio, Telšių raj., ir Žygaičių, Tauragės raj.; 4— smeigtukas cilindrine storėjančia galvute ir ąsele; 4 — apyrankė iš buv. Rantavos pilkapio, …
Excerpt
3. Gyvenvietės, piliakalniai ir ekonominė padėtis Gyvenvietės ir piliakalniai yra pagrindiniai šaltiniai žalvario ir ankstyvojo geležies amžių gyvenimo būdui, ypač ekonomikai, at- kurti. Gyvenviečių aptinkama ant upių terasų, o piliakalniai buvo įrengiami …
Excerpt
1 gs i i S, I ao A r a Les Ž sr piškio, Anykščių, Kaišiadorių, Prienų, Kapsuko rajonus. Visa ta sritis su piliakalniais ir brūkšniuotąja keramika pasižymi kultūros vienalytiškumu bei neabejotinu tęstinumu iki istorinių laikų. Aišku, kad brūkšniuotosios …
Excerpt
FINOUGRAI > a a -— Daugų Va e Vilnius 6 Varšuva 8 -— Na Kijevas 1A --- Sp 0: 100 200k 62 Staat Ni 32. Baltų genčių paplitimo teritorija apie 500 m. pr. m. e.: 1 — aniropomorlinių urnų sritis; 1A — varpinių kapų sritis (migracija iš /); 2 — Vakarų …
Excerpt
(pav. 34). Vienas namas nuo kitų skyrėsi tuo, jog buvo su ilgu koridoriaus pavidalo priestatu ir pora židinių. Jis stovėjo maždaug viduryje ir, labai galimas daiktas, priklausė šio kaimo ar net sri- ties valdovui. Tiek vakarų, tiek rytų baltų žemėse …
Excerpt
ALB 4 La“ , mia gkuoo I Žaė La dai PES a ke a a 3 puodai daugiausia buvo urnos arba įkapės. Kasdieniniai puodai nebuvo nei dažomi, nei kitaip dabinami. Rytų baltams būdinga brūkšniuotoji keramika, kartais paįvairinama nagų įspaudimais ar duobutėmis. …
Excerpt
Rytų Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Vidurio Rusijos pilia- kalniuose gausiai rasta kaulo dirbinių, daugiausia įrankių: ylų, adiklių, kaltų, meškerių kabliukų. Iš kaulo buvo daromi durklai bei įtveriamieji strėlių antgaliai, o įmoviniai ietigaliai …
Excerpt
Rantavos (Rantau) pilkapį prie dab. Primorsko. Ištiesti didelio vyro griaučiai rasti karste, kuris buvo padėtas ant specialaus akmenų paaukštinimo pačiame pilkapio viduryje. Sis svarbus žmogus pa- laidotas su žalvariniu kalaviju. Žalvario amžiuje, kaip ir …
Excerpt
džiant iš dirbinių tipų, šio valdovo kapas datuotinas maždaug 1250—1200 m. pr. m. erą. Virš jo buvo pusupvalės formos ak- menų sampilas, o visas pilkapis apjuostas dviem akmenų vainikais. Po kiek laiko čia laidoti kiti greičiausiai tos pačios giminės žmo- …
Excerpt
AA sakai Vee bių negu ariamoje dirvoje, turbūt dėl to Druskių akmenų vainikai išsilaikė geriau negu kitur. Kapinynas datuojamas VII—VI a. pr. m. erą. Apie VII—VI a. pr. m. e. visame vakarų baltų krašte atsirado paprotys dėti urnas į statinį iš akmens …
Excerpt
- EMS A 1/> , t ARA“ Nei BS E -24-.F arba sūduvių, sritis, 4) Sembos— Notangos ir 5) Vakarų Lietuvos bei Vakarų Latvijos. 3 Pamariui buvo labai būdingi nedideli akmens plokščių vieno ar dviejų „kambarių“ nameliai, apdėti akmenimis, o ne užpilti žeme. …
Excerpt
37. Kurmaičių, Kretingos raj., pilkapio Nr. 1 planas ir skersinis pjūvis gintaro ir stiklo karolių. Vakarų Mozūrų sričiai būdingi pilkapiai su koridoriaus tipo akmens plokščių statiniais. Urnos irgi turi ant- ropomortinių bruožų: pažymimos akys (pav. …
Excerpt
38. Ankstyvojo geležies amžiaus moters galvos ir kepurėlės papuošalai pagal Kurmaičiuose (apie 500 m. pr. m. e.) ir Egliškėse (II—I a. pr. m. e.), Kretingos raj., rastus antsmilkinius, sraigines įvijas ir įvijinį smeigtuką 1 39. Geometriniu ornamentu …
Excerpt
ŽVNTL MMM L S 40. Ankstyvojo geležies amžiaus urnos iš Vakarų Mozūrų srities (galindų žemės): 1 — iš Redikainų, Olštino raj.; 2, 3 — iš Piurkovo, BžAnė raj. T, 7 24 G ii 4 fa a vyk 41. Dekoruotos urnos su dvigubomis ir trigubomis ąselėmis (1, 2) ir to …
Excerpt
it u im ss MMT AAA 3 49. Antkaklės ir apyrankės iš Sembos pil- 5 ED kapių (700—650 m. pr. m. e.) čių turtingiausių. Į kapus dėta gulbės kaklo pavidalo smeigtukų ir kūginėmis, suvytomis, irklo pavidalo arba su didelėmis įvijinė- mis galvutėmis, antkaklių …
Excerpt
nuo laidojimo pilkapiuose pereita prie laidojimo plokštiniuose ka- puose. Ši sritis ir toliau laikėsi savo regiono tradicijų iki istorinių laikų pradžios, kai čia imtas minėti žiemgalių genties vardas. Rytų Lietuvoje ir Pietryčių Latvijoje bei Vakarų …
Excerpt
ua I TS ŠA LTA pi 44. Iš akmens plokščių pastatyti pomirtiniai nameliai (1), į kuriuos buvo sude- damos antropomorfinės urnos, Gdansko raj, urnos su dangteliais iš Vakarų Pamario (2) …
Excerpt
2 su antkaklėmis: tai imitacija plačių, iš daugelio apvijų sujungtų apykaklinio tipo antkaklių, randamų Šiaurės Lenkijoje ir Rytprū- siuose (pav. 46). Ant urnos kaklo kartais pribadyta skylučių ir 45. Antropomoriinės urnos iš maždaug 500 m. pr. m. e. …
Excerpt
žemupio srities. Čia randame schemiškai pavaizduotų žmonių, žir- zų, vežimų, skydų, eglutės raštą ir geometrinių figūrų. Skydas, atrodo, simbolizavo saulės diską, nes puoštas skrituliais. Kadangi įrėžtas šalia vežimo, galima spėti, jog šita mitologinė …
Excerpt
47. Raižiniai ant antropomorlinių urnų: 1 — schemiška žmogaus figūra, laikanti 2 milžiniškas ietis, žirgas ir žmogus (raitelis?) iš buv. Kėrvaldės, Rytų Pamario; 2— žirgas ir aukštai iškeltas saulės simbolis iš Starogardo raj., Vyslos žem- upyje; 3 — urna …
Excerpt
| 6. Skitų antplūdžiai, lužitėnų kultūros žlugimas ir Pamario baltų veržimasis į pietryčius VIII a. pr. m. e. pabaigoje išvarę kimerus iš Juodosios jūros pakrantės, skitai įsigalėjo dideliame plote tarp Dnestro ir Volgos ir iš ten pradėjo puldinėti …
Excerpt
banai, frigai ir ilirai. Dauguma mokslininkų spėja lužitėnų kultūrą buvus giminišką ilirų ir venetų kultūrai, lenkų archeologai laiko ją slaviška. Kadangi dėl suniokojimo lužitėnų kultūros tęstinumą sun- ku pasekti, etninės priklausomybės problema sunkiai …
Excerpt
4 Ž L ą. Hipotezė, kad varpinių kapų kultūra yra visų slavų pradžia, įtartina dėl to, jog tuomet slavų prokalbės ir kultūros susiforma- vimas nukeliamas į nesenus laikus, net maždaug 2000 m. vėliau už balių susikūrimą. Slavų užuomazga galėjo būti …