Excerpt
68 ypatumais. Ir tai liečia tiek poliarines, tiek tropines ekosistemas. Kalbant apie jūrines ekosistemas, ypač reikšminga laikoma antro- pogeninė veikla, susijusi su vandens teršimu (Jenssen 2006). Teršiančios medžiagos gali keisti per ilgą laiką …
Excerpt
BALTIJOS JŪROS TARŠA plėtra ir augalų apsaugai naudojami pestici- dai yra aplinkoje sunkiai besiskaidančios ir ekotoksikologinę riziką keliančios medžia- gos. Herbicidai, insekticidai, helmintocidai, fungicidai, defoliantai, kaip ir daugelis kitų …
Excerpt
70 2004 180 4 1604 — — = o N = o o o 1 1 i o o 1 Koncentracija (ng/g) 604 404 204 [RAA — Palanga JANINA BARŠIENĖ E PCB18 II PCB 28/31 D PCB 52 E PCB 70 E! PCB 90/101 PCB 110 E PCB 149 PCB 118 E PCB 132/153 PCB 105 PCB 138 CO PCB 180 Nemirseta 3 pav. PCB …
Excerpt
BALTIJOS JŪROS TARŠA moliuskai, sėslūs filtratoriai, geriau atspindi lokalius teršalų kaupimosi dėsningumus. Midijos, gyvenusios Baltijos jūroje netoli nuo Būtingės naftos terminalo ir tos vietos, kur yra Palangos miesto ir Mažeikių naftos perdirbimo …
Excerpt
72 9000 A 8000 4 7000 4 6000 4 a o o o 1 Koncentracija (pg/g) o = o o o 1 Būtingė JANINA BARŠIENĖ El PBDE 49 Il PBDE 47 El PBDE 100 E PBDE 99 El PBDE 154 PBDE 153 PBDE 203 Nemirseta Palanga 6 pav. Polibromintų difenyl eterių koncentracija Baltijos jūros …
Excerpt
BALTIJOS JŪROS TARŠA 1 lentelė. Cheminio ginklo junginių poveikio organizmams charakteristika. Duomenys surinkti iš įvairių literatūros šaltinių (+ — teigiamas atsakas) Junginys Toksiškas Citotoksiškas Genotoksiškas Kancerogeniškas Chloroacetofenonas + …
Excerpt
74 JANINA BARŠIENĖ Kranto zonos ir Dugno krantinių nuosėdų užterštumas užterštumas Naftos produktų patekimas į vandenį Teršalų kau- pimasis bentose ir žŽuvyse Vandens paukščių pažeidimai Floros ir faunos pažeidimai organizmų ir populiacijų lygyje Biomasė, …
Excerpt
BALTIJOS JŪROS TARŠA 9 pav. Naftos išsiliejimai Baltijos jūroje (1998-2004 m.) tarša sunkiaisiais metalais, jų cirkuliacijos ir kaupimosi organizmuose mechanizmai yra gerai ištyrinėti ir aprašyti daugelyje publi- kacijų. Apžvalgas galima rasti lenkų moks- …
Excerpt
76 Lehtonen K. K., Schiedek D., Koehler A., Lang T, Vourinen P. J., Forlin L., Baršienė J., Pempkowiak J., Gerc- ken J. 2006. The BEEP project in the Baltic Sea: overview of results and outline for a regional biological effects monito- ring strategy. …
Excerpt
Baltijos jūros taršos genotoksiniai efektai Janina Baršienė Jūrinių ekosistemų funkcionavimas pa- žeidžiamas dėl jūrų industrijos plėtimosi, dėl didėjančios eutrofikacijos mastų, dėl per daug intensyvios ir jūrų dugną žalojančios žvejybos, pH pokyčių, dėl …
Excerpt
78 Genetinės įvairovės išsaugojimas yra vie- nas kertinių ekosistemų stabilumo parame- trų. Didelė genetinė įvairovė gali būti funkci- niu požiūriu ypač reikšminga rūšimis skur- džiose ekosistemose (Reusch ir kt. 2004), kur gali atspindėti organizmų …
Excerpt
BALTIJOS JŪROS TARŠOS GENOTOKSINIAI EFEKTAI 79 | Genotoksiniai veiksniai Tiesiogiai veikia DNR Netiesiogiai veikia DNR | Pažaidos | DNR pažaidų reparacijos fermentai ių) + Aduktai + Trūkiai Apoptazė Mutacijos + Genai + Chromosomas Mitotinė verpstė …
Excerpt
80 pesticidai, polibrominti difenilai. Pesticidų genotoksiškumo ypatumai yra apžvelgti C. Bolognesi (2003) studijoje. Apie 40 jūrinio fitoplanktono rūšių gali išskirti toksines me- džiagas, kurios taip pat gali sukelti citotoksi- nius, mutageninius ir …
Excerpt
BALTIJOS JŪROS TARŠOS GENOTOKSINIAI EFEKTAI sas ir yra vertinamos įvairių teršalų sukeltos citogenetinės pažaidos įvairiuose organizmų audiniuose. Taikant šį testą, analizuojami chromatino dariniai ląstelių citoplazmoje, kurie susiformuoja genotoksinams …
Excerpt
82 5 pav. Medžiaga aplinkos genotoksiškumo Baltijos jūros priekrantės tyrimams: 1 — Kvadofjarden (Švedija) kontro- linė vieta, 2— Stokholmo archipelagas (9 tyrimų stotys), 3 - Lietuvos priekrantės Klaipėdos-Būtingės zona (3 tyrimų stotys), 4 — Gdansko …
Excerpt
BALTIJOS JŪROS TARŠOS GENOTOKSINIAI EEEKTAI 84 E 2001P 7 1 M 2001R E 2002P 2 6 1 = 2002R kų o54 o a Za. I = = = a E »N E 5 E 222 | z Iš o Lil E Būtingė “ o € = a Kvadofjarden Nemirseta Tor wodny [MT (LA Mechelinki Sopot Salzhaff Wendorf Sobieszewo Eggers …
Excerpt
84 genotoksinio atsako gradientas: Salzhaff < Eggers Wiek < Wendorf. Ypatingai tai iš- ryškėjo analizuojant 2002 m. pavasarinio ir rudens rinkimo mėginius (8 pav.). Wendorf stoties midijose rastas didžiausias genotok- sinis atsakas. Vykdant aplinkos …
Excerpt
BALTIJOS JŪROS TARŠOS GENOTOKSINIAI EFEKTAI 5,0 SS (Oo | | N o | MB dažnis (vnt./1000 ląstelių) 1,09 Palanga Nemirseta Būtingė [2] 2001 birželis 2 2002 rugsėjis 2001 rugsėjis HI 2003 birželis [] 2002 birželis 9 pav. Mikrobranduolių dažnis Lietuvos …
Excerpt
— o J —- — — o N = | | | e oo l MB dažnis (vnt./1000 ląstelių) LL NA Kvadofjarden Nemirseta Palanga Būtingė [E] 2001 pavasaris 2001 ruduo E 2002 pavasaris E 2002 ruduo N LA ZA Mechelinki Sopot Sobieszewo Walfisch 10 pav. Mikrobranduolių dažnis plekšnės …
Excerpt
BALTIJOS JŪROS TARŠOS GENOTOKSINIAI EFEEKTAI atplaukia šiltesniuoju metų laiku iš upių ar Kuršių marių. Absoliučiai didžiausias genotoksiškumas rastas ešeriuose 2001 m. rudenį sužvejotuo- se Lietuvos priekrantėje prie Nemirsetos (11 pav.). ii z = LŽ 3 17) …
Excerpt
88 jūrų sistemoms. Baltijos jūroje daug jūrinių borealinių rūšių jau dabar yra pasiekę adap- tacinės gebos ribas gyventi užterštoje apy- sūrio vandens aplinkoje. Kita vertus, gėla- vandenių rūšių adaptacijos procesas gyventi apysūrio vandens Baltijos …
Excerpt
BALTIJOS JŪROS TARŠOS GENOTOKSINIAI EFEKTAI marine pollutants. Comparative Biochemistry and Physio- logy 113C, 2: 319-323, Bolognesi C., Landini E., Roggieri P., Fabbri R. and Viarengo A. 1999. Genotoxicity biomarkers in the asses- sment of heavy metal …
Excerpt
90 toxicity in haemocytes of the green-lipped mussel (Perna viridis). Aguatic Toxicology 66: 381-392. Snape J. R., Maund S. J., Pickford D. B., Hutchin- son T. H. 2004. Ecotoxicogenomics: the challenge of inte- grating genomics into aguatic and …
Excerpt
(Globalios klimato kaitos poveikis žmogaus sveikatai Justas Kažys, Egidijus Rimkus, Judita Liukaitytė Globali aplinkos kaita jau šiuo metu vei- kia visus gyvuosius žemės organizmus, keičia biogeokompleksų funkcinius ir sisteminius ryšius. Aplinkos pokyčių …
Excerpt
92 JUSTAS KAŽYS, EGIDIJUS RIMKUS, JUDITA LIUKAITYTĖ mirčių gali būti siejama su tiesioginiu arba netiesioginiu klimato kaitos poveikiu. Tuo tarpu 2030 metais tokių mirčių skaičius turė- tų padvigubėti (McMichael ir kt. 2004, Patz ir kt. 2005). …
Excerpt
GLOBALIOS KLIMATO KAITOS POVEIKIS ŽMOGAUS SVEIKATAI prasidėjo septintajame dešimtmetyje. Nuo 2000 metų žmonių, patyrusių ekstremalių gamtinių reiškinių poveikį, skaičius kasmet viršija 100 milijonų. Ypač ekstremalūs buvo 2002 metai, kai šis skaičius …
Excerpt
94 JUSTAS KAŽYS, EGIDIJUS RIMKUS, JUDITA LIUKAITYTĖ atsidurtų didžioji Danės upės slėnio Klai- pėdos mieste dalis (Stonevičius 2007). Esant didelėms audroms, lydimoms stiprių liūčių, atsiras didesnė nelaimingų atsitikimų gali- mybė bei didesnių lokalių …
Excerpt
GLOBALIOS KLIMATO KAITOS POVEIKIS ŽMOGAUS SVEIKATAI Keiptaunas 1009 = o | Mirčių skaičius per dieną 30 205 10— Temperatūra *C Londonas 300 2504 200 150 — 1001, 1005 50 T T T -10 0 10 20 30 Temperatūra “C 3 pav. Mirtingumo priklausomybė nuo vidutinės oro …
Excerpt
96 JUSTAS KAŽYS, EGIDIJUS RIMKUS, JUDITA LIUKAITYTĖ UV spinduliuotės kiekis, pasiekiantis kai Saulė pakyla aukščiausiai ir atmosfe- žemės paviršių, priklauso nuo visos eilės ros optinė masė tampa pačia mažiausia (4a veiksnių. Bene svarbiausias jų — …
Excerpt
GLOBALIOS KLIMATO KAITOS POVEIKIS ŽMOGAUS SVEIKATAI nėjimo tendenciją, siejamą su žmonių ūkine veikla bei išaugęs odos vėžio susirgimų skai- čius. XX amžiaus pabaigoje vidutinėse šiaurės pusrutulio platumose ozono sluoksnis plo- nėjo 490 per dešimtmetį …