Excerpt
ir reljefų tarp VI ir III tūkstantmečių pr. m. e. Pietų ir Vakarų Europoje rodo, kad antropomoriinė deivė Pelėda buvo viena labai svarbių Didžiosios deivės aspektų. R. Rimantienės nuomone, Šven- tosios stulpas su išskaptuotu plokščiu veidu ir tik su …
Excerpt
11. Gintaro vandens paukščių, briedės, meškos skulptūros (Narvos kultūra); 1 — iš Nainiekstės; 2— iš Zvidzės; 3— iš Dzedziekstės; 4, 5 — iš Sarnatės; 6 — iš Šventosios 26-0s gyv. Ia | ss | “e Lubanoz ež. A indoeuropietiškos kultūros 6 Narvos kultūros 12. …
Excerpt
13. Medinis stulpas su išdrožta deivės Pelėdos galva (ar kauke) iš Sarnatės gyv. A pastato (Narvos kultūra) (1) ir analo- gijos Prancūzijoje bei Vakarų Turkijoje; 2— reljefas, iškaltas kapo olos sienoje prie įėjimo į kapo nišą Paryžiaus apylin- kėje; J— …
Excerpt
Laborato- Radiokar- A > Data Apytikris Gyvenvietė rija, i 5 bono data si 4 S asis prieš 1950 m. pr. m. e. amžius I. Kundos kultūra Kunda, Estija TA-14 8340> 280 6390 Kunda TA-16 6015> 210 4065 52—49 a. Narva, miestas, TA-53 7640 = 180 5690 67—65 a. Estija …
Excerpt
Laborato- diokar- Ža 2pOrajS Data a Apytikris Gyvenvietė rija, iš 2 numeris prieš 1950 m. pr. m. e. amžius Leimaniškiai, TA-23 3970> -250 2020 26—24 a. Latvija Leimaniškiai TA-27 3770+=200 1820 23—21 a. Abuora, Latvija LE-671 3870> 70 1920 25—23 a. Abuora …
Excerpt
c. Šukinės keramikos kultūros žmonių (iinougrų protėvių) atėjimas iš rytų Pirmoji banga, užliejusi Narvos kultūrą Latvijoje, Estijoje ir tik iš dalies Lietuvoje, atėjo iš rytų per Vidurio Rusiją. Tai šukinės keramikos kultūros medžiotojai, nepažinę nei …
Excerpt
Kontinentinė Europa ir Centrinė Azija maždaug atitinka šias są- lygas, ir dėl kontinentinės juostos kalbininkai nesiginčija. Bendri medžių ir miško žvėrių vardai taip pat atitinka tas sąlygas. Kai kurie lingvistai konkrečiai nurodė tam tikrą geogratinę …
Excerpt
tikriai nustatyti nepajėgia. Visai nenuostabu, kad lingvistai, ieš- kodami geografinės protėvynės teritorijos, svyravo tarp Vidurio Europos ir Centrinės Azijos: tame plote indoeuropiečiai buvo papli- tę, bet ne tuo pačiu metu, ir kalbotyros metodais …
Excerpt
botyros, mitologijos ir etnologijos tyrinėjimais rekonstruota kaip būdinga senajai indoeuropiečių kultūrai. Tai matrilinearinė (pavel- dėjimas pagal motinos liniją), egalitarinė (moters ir vyro vaidme- nys vienodi) kultūra, kuriai nežinomi ginklai ir …
Excerpt
- i ai patriarchaline visuomenės struktūra ir veiksmingais ginklais (durk- lai, ietys, skydai, alebardos) bei žirgų naudojimu kovojant. Nuo IV tūkstantmečio pr. m. e. antrosios pusės jau buvo gaminami žal- variniai durklai. Tačiau, sprendžiant iš …
Excerpt
IEį9U3JA IEIUIUJA Ifneu šinyįsns sol SI At snaByBA 1 e8UBG sony 'odoytejy Egie iueBiny 103 "61 O 0293N0d|5 huOdNviS ž 9 J ouaaNa|| TNA LAN, nava ONNIUNIN 2 i niNIgOoNna 2 ( Ę < £ k Šeps E OA0S010A “ == SOKNV JI = , sOA p =—— PUJEN, Bbj0A -SOD10A …
Excerpt
ESUBŲ sony hidey hiurgonp eg1e huešiny 1[012311 97 E T—=——T—=TTTTA Wx005 001 0 =—— I V , P, > ) || (| | NS MN 4 AM DA A Jį 17 2 gy J A …
Excerpt
mintis žalvarinius įrankius, papuošalus bei ginklus. Į šiaurę nuo Juodosios jūros, Dono bei Dnepro žemupio baseine, yra tyrinėta nemaža piliakalnių, sutvirtintų kiklopinėmis akmenų sienomis. At- rodo, jau tada srities valdymas buvo sutelktas sričių …
Excerpt
kabučiai iš Vakarų Ukrainos: tro; 2—iš Višenkių, Kijevo raj.; čių, Kijevo raj. 7. Baltiško stiliaus emaliuoti pusmėnulio pavidalo 1 —iš Guta Komarovskajos, tarp Bugo ir Dnes 4 — iš Naujųjų Bezradi 4 — radimo vieta nežinoma; 5 E Kovrovo, Primorsko raj.; …
Excerpt
Pirmaisiais m. e. amžiais įrankių ir ginklų gamyboje geležis pa- keitė akmenį, kaulą ir žalvarį. Geležies dirbinių atsirado gerokai 59. Sūduvių karaliaus ar didiko kape Šveicarijos kapinyne, Suvalkų raj., rasti Giriniai: 1 — geležinis dviašmenis …
Excerpt
užsibaigiančia keturkampiu skersiniu, rastas sūduvių kunigaikščio kape Šveicarijoje prie Suvalkų. Dvinariai su didelėmis kilpomis galuose žąslai ir pentinai irgi buvo geležiniai (pav. 59; 60). 60. Geležiniai 250—300 m. prūsų pentinai iš Sembos 3. Metalų …
Excerpt
Pelkių rūdos telkinių yra įvairiose Lietuvos vietose: Nemuno, Dubysos, Akmenos slėniuose, taip pat Utenos, Molėtų, Zarasų apy- linkėse ir kitur. Geležiai gaminti buvo visai palankios sąlygos. Iš maždaug 40 kg išlydytos rūdos buvo gaunama apie 20 kg …
Excerpt
žolių sėklų: ruginių dirsių ir balandų. Vyraujant lydiminei žemdir- bystei, piktžolių javuose būdavo labai nedaug, sėkla švari. Tad piki- žolės netiesiogiai liudija ariamąją žemdirbystę. Be to, žinoma, jei drauge su grūdais randama ruginių dirsių (bromus …
Excerpt
25—309; gyvulių kaulų sudaro miško žvėrių kaulai. Tai rodo, kad tebebuvo medžiojama. Iš kaulų analizės matyti, kad buvo me- džiojami stumbrai, taurai, briedžiai, elniai, lokiai, šernai, vilkai, stirnos, bebrai, zuikiai, kiaunės, opšrai ir voverės; ypač …
Excerpt
liškių-Naukaimio piliakalnis (120—122; 126). Namų ir židinių lie- kanų rasta Suvalkų apylinkėse ir Užnemunėje. Piliakalnių ir gyvenviečių santykiai, kaimų dydis ir augimas laukia gilesnių ir sistemingų kasinėjimų ateityje. Šiuo atžvilgiu Šelmento ež. …
Excerpt
namų rasta duobių atsargoms laikyti. Jų sienos krėstos iš molio su gyvulių kaulų ir puodų šukių priemaišomis. Duobėse aptikta didelių — net iki 60 litrų talpos — puodų. Remdamiesi Šveicarijos ir Osinkų tyrinėjimais, galime įsivaiz- duoti kapų, gyvenviečių …
Excerpt
+ Prie kaktos papuošalo prilipdyta sidabro plokštelė su stilizuotomis žmonių galvomis ir rozetėmis; jis puoštas mėlyno stiklo karoliais. Kapas priklauso IV amžiui. Toje pačioje vietoje aptiktas kitas V a. pradžios kunigaikščio kapas. Kunigaikštis …
Excerpt
Turtingumo laipsnis įvairuoja: vienoks jis pajūryje, prūsų ir kuršių žemėse, kitoks rytinėse teritorijose. Turtingiausiose srityse, ypač Vyslos deltoje, Sembos pusiasalyje ir Nemuno žemupyje, la- biausiai nuo kitų skiriasi vidurinis luomas. Prekyba, be …
Excerpt
(k kusių iki istorinių laikų, kada šioje teritorijoje minimi nadruviai. Nemuno žemupyje pradeda kristalizuotis atskira grupė, žinoma iš kelių plokštinių kapinynų su nedegintiniais kapais. Didesnis vė- lesnių šimtmečių kapų skaičius rodo šios srities …
Excerpt
- spėti, kad sėliai, kuriuos istorijos šaltiniai pradeda minėti tik XIII a., čia jau buvo įsikūrę nuo pirmųjų m. e. amžių. Materialine kultūra sėliai beveik nesiskyrė nuo latgalių, bet jų laidojimo būdas kitoks. Latgalių pilkapiai buvo apkraunami ak- …
Excerpt
E Žž "Ankstyvieji viduramžiai: vidurinis ir vėlyvasis geležies amžius (400—1200 m.) Apie 400 m. Europoje įvykusios permainos — hunų įsiveržimas, gotų ir Romos imperijų žlugimas bei germanų tautų kraustyma- sis — negalėjo nepaveikti baltų kultūros, nors …
Excerpt
+ miesto gyventoją po pusę svaro sidabro, mokėti mokesčius ir klau- syti švedų. Gavę didelį lobį ir 30 įkaitų, švedai grįžę atgal (154). Jei šis aprašymas ir nevisiškai tikslus (abejotina, kad 1 ha aikš- telėje būtų tilpę 15 tūkst. karių), jis vaizdingai …
Excerpt
64. Slavų veržimasis VI—VII a. == BALTIJOS JŪRA e - Eripera L A f7SLAVAI S 65. Baltų ir slavų teritorija 500—800 m.: Dnepro ir Dauguvos aukštupio basei- nuose tyrinėti baltų kultūros paminklai (piliakalniai, gyvenvietės ir kapinynai pagal V. Sedovą ir A. …
Excerpt
AK, 2 cl T LTL AS (T AA a PARA 1 2 "d Dnepro vidurupio srityje, tarp Žitomiro ir Dnepropetrovsko, sla- viška kultūra pasekama nuo V—VI amžiaus. Tai vadinamosios Ži- tomiro—Penkoykos tipo gyvenvietės, aptinkamos žemose upių pa- krantėse. Kaimelius sudarė …
Excerpt
66. Tušemlios piliakalnio, Smo- lensko raj., įvairių laikotarpių baltiški radiniai: 1— V—IV a. pr. m. e; 2— II-III a; 3— VI-VII a. V. Sedovas ir kt.) laiko juos slavų krivičių pilkapiais, o E. Šmidtas interpretuoja kaip mišrios baltų-slavų kultūros …