Excerpt
Leidėjų žodis Skaitytojams pateikiamas JAV archeologės Marijos Gimbutie- nės (angliškai pasirašo M. Gimbutas) veikalas „Baltai priešisto- riniais laikais“ yra dar 1963 m. angliškai paskelbto ir dabar pa- pildyto darbo lietuviškas variantas apie balių …
Excerpt
Turinys Pralamue 2 9420 Lane ai yi 10 I. Lingvistiniai ir istoriniai pagrindai .......... 12 1. Baltų gentys ankstyvuosiuose istorijos šaltiniuose... 12 2. Baltiški hidronimai tarp Berlyno ir Maskvos... 220 21 3. Baltiški skoliniai finougrų kalbose „L …
Excerpt
ME Biliakalnias in kaima is 102 67 Vistomenės; struktūrai 414 o a 104 7. Baltiškos; sHitysatarpaVyslos i Okos 14 106 V. Ankstyvieji viduramžiai: vidurinis ir vėlyvasis ge- ležies- amžius (400—1200:m:)-- 11111 109 1. Santykiai 'su skandinavais: 2424 109 2. …
Excerpt
Chronologinė lentelė Metai pr. m. erą 10 000 7000 4000 3000 2500 2000 1200 600 300 100 Vėlyvasis paleolitas Iš Vakarų (Madleno kultūros atšaka) ir iš Vidurio Europos (Svid- rų kultūra) ateina pirmieji Rytų Pabaltijo gyventojai Mezolitas Atšyla klimatas. …
Excerpt
P a V k * kai „os. . „BN M. e metai Senasis geležies amžius 100 Suklesti materialinė kultūra. Įsigali metalai (geležis, varis, auk- sas ir sidabras). Gyva gintaro prekyba su Romos imperijos pro- vincijomis Vidurinis geležies amžius 400 Zlugus Romos …
Excerpt
Pratarmė „Baltai priešistoriniais laikais“ yra knygos „Baltai“ („The Balts“, 1963) naujas variantas*. Baltų kultūros supratimas kaskart ryškėja, prisideda svarbūs lingvistų, archeologų, antropologų ir mi- tologų atradimai. Jis ir toliau keisis, plėsis. …
Excerpt
Baltų priešistorinių laikų kultūrai atkurti duomenų duoda ar- cheologų tirti piliakalniai, gyvenvietės ir kapinynai. Daugybė pi- liakalnių, išlikusių prie upių santakų, ežerų pakrantėse ar kyšu- liuose, baltų žemei davė pelnytą piliakalnių žemės vardą. …
Excerpt
I. Lingvistiniai ir istoriniai pagrindai 1. Baltų gentys ankstyvuosiuose istorijos šaltiniuose Sioje knygoje kalbėsime apie baltų kalbų grupę sudarančias gentis: prūsus, lietuvius, latvius ir kitas, kurių dalis išnyko prieš- istoriniais ar istoriniais …
Excerpt
1. Baltų gentys XIII a. platesnę reikšmę negu vienos prūsų genties pavadinimas. Šiuo metu tarptautinėje literatūroje baltu vardas yra isigalėies. ir aisčių pavadinimą būtų sunku sugrąžinti. Ir vienas, ir kitas vardas turi teigiamų ir neigiamų pusių: …
Excerpt
tautų, gyvenusių į šiaurę nuo skitų, tarp jų ir neurus, budinus, and- rofagus, melanchlenus. Neurai jo tekste minimi šitaip: „Pradedant Istro upe (Dunojumi), Skitija pirmiausia apsupta agatirsių, toliau neurų ir androfagų, o galiausiai melanchlenų“ (IV, …
Excerpt
Herodoto nurodyta neurų (neruvių?) sritis atitinka Milogrado kultūros paplitimą Dnepro ir Pripetės baseinuose į šiaurę nuo Ki- jevo. Ši kultūra toje pačioje teritorijoje išsirutuliojo iš žalvario amžiaus kultūros ir gyvavo visą ankstyvąjį geležies amžių. …
Excerpt
1 "11 6 4. PS es DA Ara MTS TVS P a A' 8 šaltiniuose prūsų vardas rašomas Pruzzi, Pruzi, Pruci, Pruze. Ado- mas Brėmenietis (miręs po 1081 m.), XI a. kalbėdamas apie Sem- bos gyventojus, mini Sembi vel Pruzzi, „sembai, arba/ prūsai“. At- rodo, kad prūsų …
Excerpt
A AE veidžiai, ilgaplaukiai. Be to, kadangi gyvena daugiausia neprieina- mose vietose, nepakenčia, kad juos kas svetimas valdytų“. XII a. Gnezno katedros durų plokštėse vaizduojamas pirmojo misionie- riaus vyskupo Adalberto atvykimas į Prūsiją, jo …
Excerpt
J di į 4i 11 44 di di Oką V re J 2 Žž = 14 5 “ i 6 a Š Š 3 ž Štai 3 EE | ak | | pa ' ( ž 4! K p Ž Į LZ As 1 ę i ai 2 | 4 1 Ė S 4 o 55 2 | 4 2. Baltiškų hidronimų …
Excerpt
taistai — „kalkių skiedinys“. Laisava greičiausiai reiškė „„moleže- ris“, molingas ežeras. Perlanka, ež. („„Grosse Praelank-See“, „Prae- lanken“) ties Noisterlico miestu. Praelanken — tai suslavintas Perlankos vardas, giminiškas lietuvių kalbos žodžiui …
Excerpt
t aka ka e ASP 0 T us mess EN AS = J, Zi | LE 1] SE JENA Ši AAA A TE 9 6 Tpėkm 3. Baltiški hidronimai Dnepro aukštupio, Desnos ir Pripetės upynuose nuomone, visi šie vardai sietini su baltų galindais. Golensizi kildin- tini iš *Goled-iči (32, p. 124—136). …
Excerpt
o Oriolaš ų SARS SS BUlZaJ9g L Bk muose Goledi giliai įstrigo kaip milžinai. Net XX a. legendose kal- bama apie galiūnus brolius Goledi, gyvenusius ant dviejų kalnų „ir mėčiusius vienas kitam kirvius trisdešimt kilometrų atstumu. O baltų 8 skitų 4. Baltų …
Excerpt
' Iki šių laikų upėvardžiai geriausiai padeda nustatyti žmonių gyventą plotą. K. Būga įtikinėjo, kad dabartinė Baltarusija yra baltiška, jis netgi išplėtojo teoriją, jog tikrosios lietuvių žemės buvo į šiaurę nuo Pripetės upės ir Dnepro baseino aukštupio …
Excerpt
slavų buvo išversta į Julgą. Kai j iškrito, u turėjo būti apsaugota v garsu. Taip atsirado Vulga, o XII-XIII a. u pasikeitė į o. Visame areale tarp Vyslos ir Okos baltiški upėvardžiai yra la- bai seni, nes dauguma jų turi atitikmenų indoeuropiečių …
Excerpt
I ir Kuibyševo, III tūkstantmečio antrojoje pusėje ir II tūkstantme- tyje pr. m. e. ir palaikė glaudžius ryšius su vidurio Volgos— Kamos medžiotojais bei žvejais. Skoliniai labai įvairios tematikos. Paminėsime kai kuriuos pa- vyzdžius iš gyvulininkystės, …
Excerpt
abstraktūs terminai, tarp jų būdvardžių, skaitvardžių, prieveiks- mių. Iš baltų pasiimti net kai kurių spalvų pavadinimai: geliona (suomių kelta, estų kold), širma „pilka“ (suomių Aarmaa, estų arm), žalia (suomių halia, haljakka, estų haljas), rusva ar …
Excerpt
struktūros suprastinimas (A. Breidakio nuomone) siejamas su fi- nougrų kalbų įtaka, taip pat ir ai išvirtimas į ei po K ir „Oaaliė KS išvirtimas į č ir g“ bei g' į dž (2, p. 120—122). P. Aristės manymu, iinougrai, gyvenę Rytų Latvijoje, buvo ugalai …
Excerpt
Vyslos vidurupio baseino į Nemuno ir Pripetės bei Dnepro basei- nus. Pietų Lietuvoje ir Baltarusijoje jos pėdsakų išliko net iki neo- lito pradžios. Šiai kultūrai būdingi titnago dirbiniai: ilgi karklo ar lauro lapo pavidalo strėlių antgaliai ir siauri …
Excerpt
a e S SAT MAS 5). Strėlių antgaliai platūs ir su siaura įtvara, o gremžtukai trum- pi ar net apskriti. Kultūra aiškiai pradėjo keistis nuo borealinio laikotarpio pra- džios (apie 7000 m.. pr. m. e.), kai klimatas smarkiai atšilo, Rytų Pabaltijyje paplito …
Excerpt
ir keramikos. Puodai didžiuliai, smailėjančiais dugnais, neblogai išdegti. Molis buvo maišomas su organinėmis medžiagomis, vė- liau — su grūstu granitu. Paviršius ornamentuojamas linijiniu raš- tu ir duobutėmis aplink kaklą (pav. 7:1). Baltarusijoje, …
Excerpt
7. Neolito keramika (rekonstruota): 1 — Nemuno kultūros apie 20—30 cm aukš- čio puodai iš Rusakovos II gyv. į pietus nuo Slonimo ir Apečkų, Stolbcų raj., į pietvakarius nuo Minsko; 2— Narvos kultūros puodas ir lėkštė iš Sarnatės, Va- karų Latvijos 8. …
Excerpt
Iš tyrinėtų Narvos kultūros gyvenviečių ypač pažymėtinos Šven- toji prie Baltijos, sodybos aplink Kretuono ežerą, Sarnatės ir Lu- banos paežerių sodybos Rytų Latvijoje (64). Puodai buvo dideli, plačiaangiai, smailėjančiu dugnu, bet kartu mokėta gaminti ir …
Excerpt
bet labai dailaus darbo briedės galvutė (pav. 11:4). Galbūt irgi briedės galvučių, tik ne taip realistiškai pavaizduotų kaip Sarna- tės, žinoma iš Juodkrantės gintaro dirbinių rinkinio, Šventosios gyvenvietės ir Volosovo kultūros srities Rusijoje. …
Excerpt
> 1 dinių žinome, kad buvo vaizduojami vandens paukščiai, gyvatės, žalčiai, briedės, meškos ir antropomorfinės figūros. Šita mitinių įvaizdžių grupė būdinga Senosios (priešindoeuropinės) Europos simbolikai. Dėl paukščių, gyvulių ir roplių identilikavimo …